Search Results for: "kaip apsisaugoti nuo erkių"
Vasarą daug laiko praleidžiama gamtoje – savaitgalio išvyka su draugais ir šeima, popietė parke ar prie ežero. Kai geras oras – nei vienam nesinori sėdėti namuose! Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras visiems, ketinantiems vykti poilsiauti į gamtą, nori priminti apie joje tykantį pavojų – erkes bei jų sukeliamas ligas ir patarti, kaip nuo jų apsisaugoti.
Dažnas vaistinių lankytojas, norėdamas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų teiraujasi priemonės, kuri atbaidytų tiek uodus, tiek erkes. Sveikatos specialistai sako, kad tokių priemonių, repelentų, yra, tačiau svarbu mokėti tinkamai skaityti sudėtį arba pasikonsultuoti su vaistininku.
Vasara Lietuvoje – trumpa ir vis šykšti geresnio oro. Todėl kai tik iš išlenda saulė, o termometro stulpelis pradžiugina nors dvidešimt kelių laipsnių šiluma, lekiame į gamtą. Norisi pasimėgauti grynu oru, maudynėmis ir ant laužo ruoštu maistu. Tačiau išsiilgtam poilsiui gamtoje reikia pasiruošti. Nuotaiką gadinantys vabzdžiai gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.
Atėjus pavasariui ir vis daigiau laiko praleidžiant gamtoje, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai kviečia pasirūpinti, kad poilsis būtų ne tik turiningas, bet ir saugus. Viena iš grėsmių, su kuriomis susiduriama tik atšilus orams, – tai erkės, kurios įsisiurbdamos platina pavojingas ligas.
Prasideda erkių aktyvumo sezonas, kuris tęsis iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio, perspėja visuomenės sveikatos specialistai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose vasario pabaigoje. Jau žinoma ir apie erkių įsisiurbimo atvejus. Kadangi erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą, paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, greitai jų aptiksime visuose miškuose ir parkuose.
Medicinos sesuo pasidarė abortą, nes jautė šeimos spaudimą nesusigadinti karjeros. Mažame miestelyje gyvenančiai moteriai, anot jos pačios, aptemo protas, kai ėmė lauktis trečio vaiko ir nė vienas artimasis nepasisiūlė būti šalia. Mergina išsigando, kad yra nepilnametė, nepasiruošusi tapti mama, vaikinas davė pinigų ir liepė „susitvarkyti“. Tai tik kelios istorijos, kurias patyrusios abortą moterys pasakoja prieš keletą mėnesių įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ darbuotojams. Kol parlamentarai pliekiasi „už“ ir „prieš“ abortus, jie atsako į aklavietėje atsidūrusių moterų laiškus, lydi jas pas ginekologus, renka naujagimių kraitelius, poliklinikose dalija lankstinukus ir aiškina, kad valstybė turėtų labiau prisidėti, jeigu jai iš tikrųjų rūpi krizinėse situacijose atsidūrusių moterų likimai. Moralizavimas čia netinka – daug veiksmingesnis būtų gydytojo išrašytas siuntimas psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijai ir tęstinės pagalbos pasiūlymas bei artimųjų, visuomenės palaikymas.
Pasibaigę 2013 metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika.
Kadangi artėja vasara, jau pradedu galvoti, kaip apsisaugoti nuo visokiausių vabzdžių gamtoje (nuo uodų, erkių ir pan.) Ar ekologiška kosmetika savo kvapu nepritraukia labiau įvariausių vabzdžių? Kokias priemones rekomenduotume atbaidyti jiems?
Dabar žmonės keliauja beveik visus metus. Tačiau kelionės – tai ne tik malonumai, bet ir rizika susirgti, užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis. Todėl, planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo sveikata kelionės metu dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios apkartina atostogų metu patirtus įspūdžius ir gali sukelti negalavimus ilgam laikui ar net sunkių pasekmių visam gyvenimui. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Nadežda Abolichina, likus keturioms – šešioms savaitėms iki kelionės, rekomenduoja konsultuotis su kelionių medicinos specialistais apie skiepus ir kitas profilaktikos priemones.
Praėjusiais metais pasaulyje buvo užregistruotas vienas įvežtinis Lassa karštligės atvejis Jungtinėje Karalystėje, du laukinio poliomielito viruso atvejai Mauritanijoje, Krymo Kongo hemoraginės karštligės atvejis Graikijoje, penki maro atvejai Libijoje, padaugėjo įvežtinės maliarijos atvejų Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachijoje, Rusijoje.
Todėl vyr. specialistė Nadežda Abolichina, siekdama apsaugoti gyventojus nuo kelionėse galinčių pasitaikyti ligų, rekomenduoja pasiskiepyti. Laikotarpis, kuris po skiepijimo būtinas susiformuoti imunitetui, yra gana įvairus. Jo trukmė priklauso nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepytis, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama rekomenduojant, nuo kokių ligų žmogui skiepytis, yra šie: šalis, į kurią keliaujama, kelionės trukmė, keliautojo amžius, sveikatos būklė, anksčiau atlikti skiepai.
Skiepai – viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų. Net trumpos kelionės metu galima užsikrėsti sunkia infekcine liga: geltonuoju drugiu, hepatitu A ir B, vidurių šiltine, poliomielitu. Vyr. specialistė rekomenduoja skiepytis nuo gripo, hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, geltonojo drugio, poliomielito. Beje, nuo meningokokinės infekcijos privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą). ,,Prisimintina, kad per maistą ir aplinką plinta šios infekcinės ligos: cholera, vidurių šiltinė, salmoneliozės, šigeliozės, hepatitas A, keliautojų diarėjos ir kitos. Pagrindinės priežastys, lemiančios ligų plitimą yra maisto tvarkymo technologijų, maisto higienos reikalavimų pažeidimai viešojo maitinimo įmonėse, asmens higienos nepaisymas, produktų, pirktų iš nelegalių prekeivių turguose, vartojimas“, akcentuoja Nadežda Abolichina.
Norint apsisaugoti nuo infekcinių ligų, plintančių per maistą ir aplinką, labai svarbu: maistui vartoti virintą ar pirktą fasuotą geriamąjį vandenį, negerti vandens iš čiaupo: kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kurie vartojami žali. Nesižavėti vietiniais vaisiais, daržovėmis arba patiekalais, kurie parduodami tiesiog gatvėje. Prieš valgant plauti rankas su muilu, rinktis tik termiškai apdorotą maistą.
Taip pat rekomenduojama saugotis uodų ir erkių įkandimų. Vabzdžiai platina maliariją, erkinį encefalitą ir kitas ligas. Vaistinėse patartina įsigyti specialių juos atbaidančių aerozolių ar tepalų. Tėvams, vykstantiems į kelionę su vaikais, patariama pirmiausia pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistais ar bendrosios praktikos gydytojais. Į paplūdimį su vaikais reikia eiti iki 11 valandos ir po 16 valandos, nes vidurdienį saulė yra pavojingiausia, o stiprių nudegimų padariniai – skaudūs. Prieš einant į paplūdimį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtina patepti kūną apsauginiu kremu (su didesniu UV spindulių filtru), užsidėti kepuraitę ar skrybėlę bei akinius nuo saulės.
,,Atmintina, kad susirgti galima ir grįžus iš kelionės po endemines teritorijas. Jei per 21 dieną po kelionės pajuntami užkrečiamosios ligos požymiai: karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, gelta, bėrimas, kraujosruvos ir kt. simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę“, pataria Nadežda Abolichina.