Search Results for: "kaip galima uzsikresti ziv"
ŽIV infekcija Baltijos šalyse plinta — paskutiniais metais registruojama vis daugiau naujų užsikrėtimo atvejų. Problemą supa baimės, o vietoje ryžtingų sprendimų apsiribojama priekaištais dėl neatsakingo pačių užsikrėtusiųjų elgesio. Norint geriau suprasti stigmatizacijos mastą, Baltijos šalyse atlikta pirmoji sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa.
Lietuvoje ŽIV ir AIDS įleidusi gilias šaknis dėl labai daug kylančių formalumų, nežinojimo, baimės ir tylos. Net ir šeimos gydytojui žmonės neatskleidžia, kad serga, o šie negali tinkamai gydyti pacientui kilusių negalavimų.
Tai paskatino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą ir „Eurobasket 2011“ organizatorius imtis projekto „Užteks tylėt“, kuriuo siekiama mažinti mūsų šalyje įsivyravusią ŽIV ir AIDS stigmą. Pristatymo renginyje dalyvavo ne tik krepšininkas Linas Kleiza, bet ir daug muzikos žvaigždžių. Projektą pristačiusi Agnė Armoškaitė pagyrė pirmuosius AIDS / ŽIV testą „laikiusius“ krepšininkus Robertą Javtoką ir Mindaugą Lukauskį.
Svarbiausia – trys tiesos
Tai ne prevencinė akcija – prezervatyvai nemokamai dalinami nebus. Nebus ir kviečiama saugiai mylėtis. Organizatoriai tiesiog švies pilnaverčiu seksualiniu gyvenimu besidžiaugiančius asmenis – kaip yra lengva užsikrėsti ŽIV, kaip su šia liga gyventi ir kaip svarbu ją anksti nustatyti. Svarbiausia yra įvertinti galimą viruso riziką, o ja užsikrėtus – sugebėti susitaikyti ir toliau gyventi. Taigi ši akcija edukacinė, iš dalies primenanti „Netylėk“ ir „Ūsus“.
„Pacientas lankėsi pas šeimos gydytoją daugiau nei 3 metus. Ligoniui ji skyrė įvairius vaistus, taikė skirtingą gydymą, tačiau šio sveikata negerėjo. Galiausiai pacientui ji pasiūlė atlikti ŽIV testą. Tik tada jis prasitarė žinantis, jog serga AIDS“, – tokį vienos šeimos gydytojos pavyzdį, išgirstą prieš keletą mėnesių Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje, prisiminė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras docentas Saulius Čaplinskas, renginio metu pristatęs ir savo knygą. Pasak pašnekovo, jeigu mes nepasitikėsim šeimos daktaru, nepasirūpinsim patys savo sveikata ir nepadėsim gydytojui mus gelbėti, tai ir gero rezultato tikėtis sunku.
„ŽIV galima užsikrėsti arba lytiniu keliu, arba pažeidus odą – vartojant narkotikus, darant tatuiruotes, veriant auskarus nešvariais, sergančiajam naudotais instrumentais. Infekuota moteris virusą gali perduoti savo kūdikiui nėštumo ir gimdymo metu bei maitindama krūtimi“, – aiškino S. Čaplinskas, pridurdamas, kad anksčiau tarp medikų juokauta, jog norint „užsidirbti“ ŽIV reikia gerokai padirbėti. Esą iš tiesų gali pakakti vos vieno lytinio akto su infekuotu asmeniu.
Tarp krepšininkų – ne naujiena
„NBA krepšininkams sveikata tikrinama labai dažnai. Vyksta seminarai, skaitomos paskaitos apie ŽIV ir apie AIDS. Tai ne gėdinga, tai – realybė. To neišvengė ir garsus NBA žaidėjas Magicas Johnsonas, tačiau daug pasiekė ir toliau su šia liga gyvena,“ – teigė dabartinis „Toronto Raptors“ žaidėjas Linas Kleiza.
Visą pasaulį ši žinia sukrėtė 1991-ųjų lapkritį. M.Johnsonas karjerą pradėjo 1979 metais, buvo vertinamas kaip vienas geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų, buvo daugkartinis NBA čempionas. Nors prieš du dešimtmečius jis nutraukė karjerą, bet po penkerių metų grįžo į „Los Angeles Lakers“ gretas. 1992 metais kartu su JAV nacionaline rinktine šaliai jis parvežė Barselonos olimpinių žaidynių auksą.
„Magicas Johnsonas kalbėjo apie šią problemą ir stipriai sumažino stigmą ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Pasitikrinti dėl ŽIV tuomet jau tapo nebe gėdinga. Krepšininkas kasdien vartoja vaistus ir virusas jo organizme praktiškai nebeaptinkamas – tapo nebeužkrečiamas“, – aiškino Saulius Čaplinskas.
Klastinga liga
Žmogui užsikrėtus ŽIV, jau antrą parą virusas ima daugintis jo organizme, ir taip iki gyvenimo galo. Metų metais žmogus gali nejausti, kad yra infekuotas ir gali perduoti virusą kitam. Taip vyksta iki susidarant palankioms sąlygoms virusui daugintis.
„Tai gali būti paprasčiausias pervargimas. Pavyzdžiui, moteris tapo nėščia, nusilpo imunitetas dėl kitų lygų. Žmogus ligą pajunta tik tada, kai virusas jau pradeda imti viršų prieš imuninę sistemą. Tikėtina, kad jis nesusimąstys sergąs, nes ligos požymiai primena paprasčiausius požymius – peršalimą, gripą, nuovargį, per didelį prakaitavimą ar viduriavimą. Nustatyti, ar šito negalavimo priežastis yra ŽIV, galima tik atlikus testą“, – ligos klastą vardino S. Čaplinskas.
Šalti faktai
2011 m. gegužės pradžioje Lietuvoje buvo registruotas 1761 ŽIV užsikrėtęs žmogus.
Didžiausioje rizikos užsikrėsti grupėje yra jauni žmonės – apie 80 procentų. ŽIV užsikrėtusių asmenų amžius Lietuvoje – 20–40 metų.
Moterų ir vyrų, užsikrėtusių ŽIV, santykis Lietuvoje – 1:5.
Šiuolaikinė antiretrovirusinė terapija efektyviai nuslopina ŽIV dauginimąsi žmogaus organizme.
Paskubėk ir būsi pirmas
Vietas, kuriose iki 2011-ųjų gruodžio 31-osios galima atlikti nemokamą ŽIV testą, rasite akcijos organizatorių puslapyje internete Aids.lt.
Kviečiame visus sąmoningai parūpinti savo ir artimųjų sveikata.
Nerijus Drochneris
Nuotraukos: organizatorių ir autoriaus
Pastarųjų metų statistika rodo, kad moterų, sergančių lytiniu keliu plintančiomis ligomis, amžius jaunėja. Medikų teigimu, tai gali būti susiję su jaunėjančia lytinio gyvenimo pradžia ir atsakomybės, o kartu ir informacijos apie šias ligas stoka.
Karštomis vasaros dienomis vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, dažnai susidaro judėjimo kamščiai tarp norinčių atsigaivinti vandenyje, tačiau, specialistų teigimu, dažnai net nesusimąstoma, kokie pavojai sveikatai gali tūnoti vandenyje dėl nežinojimo ar tiesiog elgiantis neatsakingai.
Mes bučiuojamės siekdami pademonstruoti savo draugiškumą, pradedant rimtą sekso sesiją, tačiau bučiuojame ir išduodami ar pasmerkdami – tai darė ir Judas, tai daro ir italų mafijozai. Tačiau bučinio esmė – tai signalai tarp Jūsų lūpų ir smegenų. Visiškai skirtingi, kai bučiuojasi draugai, meilužiai, tėvai ir vaikai, priešai ir draugai, netgi komandos draugai, įmušus įvartį (tai reta išimtis Vakaruose, kur vyrai praktiškai nebučiuoja kitų vyrų) – tačiau jis ne visada suprantamas teisingai. Jei mums būtų 70 metų ir kasdien būtumėme pasibučiavę bent po kartą, tai turėtume 25 tūkstančius bučinių, ir kiekvienas jų turėtų skirtingą užkoduotą pranešimą.
Žinoma, iš pirmo žvilgsnio, „bučinys yra bučinys“, tačiau jis yra dar kai kas daugiau – chemiškai, psichologiškai ir netgi antropologine prasme, tai visada daugiau, nei „dviejų porų lūpų padėtis“. Tai ne tik abipusiai maloni priemonė išreikšti simpatiją, bet ir žmogiškosios evoliucijos rezultatas.
Apie tai, aišku, jaunų žmonių porelės net negalvoja, tačiau buvo laikai, kai mūsų protėviai vaikščiojo keturiomis, ir klasiškasis romantiškas bučinys net neegzistavo. Tačiau kai prieš beveik keturis milijonus metų mes nuo keturių galūnių pakilome ant dviejų, ir palikuonių kūrimo aktas pasidarė intymesnis: atsirado „veido su veidu“ santykis, ir žmonės pradėjo bendrauti ne vien akimis, bet ir lūpomis…
Iškyla klausimas, kam buvo sugalvotas bučinys? Seksas – viskas aišku – dauginimuisi. Tačiau lūpų judėjimas jokio tiesioginio ryšio su dauginimusi tarsi neturi, tačiau yra neatsiejama sekso dalis?
Mokslininkai vis dėlto tvirtina, kad bučiniai turi tiesioginį ryšį su dauginimusi. Bučinys žmonėms – tai tas pat, kaip gyvūnams apsiuostymas. Jis padeda pajusti partnerio kvapą, pajusti jo seilių skonį ir pagal rezultatą suvokti, ar tinkamas partneris tam pačiam dauginimuisi. Todėl ir merginos, apsiribojančios tik bučiniais, eina prieš gamtos dėsnius, nes jeigu bučinys geras, užsiimti seksu liepia pati Motina Gamta.
Lūpų, kaip pritarimo funkcija prasideda iškart nuo gimimo. Prisilietimas prie kažko minkšto yra svarbus ir turi pirmapradį intymumą, ir net kūdikiai, negaunantys pieno, vis tiek su malonumu žindžia motinos krūtį. Kokios jautrios yra Jūsų lūpos, galite įsitikinti, pridėję dvi adatas vienu metu prie rankos – jausite tik vieną adatą, tačiau, kai tas pačias adatas pridėsite prie lūpų – jausite jas dvi – lūpose yra kur kas daugiau nervų.
Bučinys taip pat turi daugiau prasmingumo, nei vien sekso dalis. Biblijoje aprašoma daug pasibučiavimų tarp draugų ir giminių (net ir šiais laikais Artimųjų Rytų valstybių vadovai sveikindamiesi bučiuojasi). Bučinys turi akivaizdžią reikšmę krikščionybėje, netgi šventasis Paulius, pirmasis Romos popiežius sakė: „sveikinkite vienas kitą su šventuoju bučiniu“, ir, praėjus dviems tūkstantmečiams, tikintieji vis tiek veržiasi bučiuoti vyskupo žiedą, popiežiaus ranką ar šventojo atvaizdą. O kai kurios krikščionių bažnyčios praktikuoja pasibučiavimą tarp parapijonių apeigų metu.
Senovės Persijoje vyrai sveikindamiesi bučiuodavo vienas kitą į lūpas, dabartiniame Jemene tai irgi yra dažnas dalykas. Tačiau daugumoje visuomenių „dviejų lūpų“ kontaktas yra laikomas pernelyg intymiu, kad ji atliktų asmuo, kuris net nėra seksualiai patrauklus kitam. Netgi prostitutės atsisako bučiuoti kliento burną, jei tai neapibrėžiama išankstiniu susitarimu…
Galbūt tai sąlygota baimės užsikrėsti kokia nors liga? Tokia baimė egzistavo XVII amžiuje, kai Europoje siautėjo maras. Tačiau ir šiuolaikinių žmonių nervams yra pagrindo. Virusologai yra apskaičiavę, kad vienas bučinys gali pernešti 250 bakterijų tipų ir virusų iš vienos burnos į kitą, neskaitant 9 miligramų vandens, 0,711 miligramų riebalų, 0,7 gramų baltymų ir 0,18 gramų kitų organinių medžiagų. Būta daug atvejų, kai bučinio metu pernešamas persišaldymas, nors dar niekada bučiniu nebuvo perneštas ŽIV virusas. Mat, šis virusas yra labai nestabilus, ir net jeigu jis ir būna burnoje, rūgštys seilėse užmuša jį pakankamai greitai.
Bučiniai nėra vien pavojus. Jie gali turėti ir gerą naudą.
Tyrimai parodė, kad vedę vyrai pastoviai besibučiuojantys turi mažesnį kraujo spaudimą negu nevedę, draudimo kompanijų tyrimai parodė, kad vyrai, pasibučiavę atsisveikinimui su žmona padaro mažiau kelių avarijų negu to nepadarę. Aistringas bučiavimasis gali netgi padėti numesti svorį. Besibučiuojant dirba 39 veido raumenys, ir per dešimt minučių aistringo bučiavimosi galima sudeginti 150 kalorijų. Vidutinio svorio žmogui tai prilygsta vidutiniškai 15 minučių plaukiojimo. Arba kopimui į kalną su 20 kg svorio ant pečių.
Kai liežuvis pradeda lįsti į burną, prasideda seksas. Tačiau stresai dėl bučinių yra subtilesnis mechanizmas, negu sekso šviesoforas, duodantis žalią ar raudoną šviesą seksui.
Bučinys yra labai tikslus indikatorius, parodantis, kuriame lygyje yra abiejų asmenų santykiai. Jaunuoliui ar jaunuolei po kino filmo ar vakarienės gali būti sunku išreikšti dar neišsakytus jausmus, tačiau bučinys vakaro pabaigoje ar nakčiai gali išreikšti visas emocijas. Bučinys pasako Jums daug apie kitą asmenį. Jeigu bučinys yra lėtas ir švelnus, tada jis romantiškas, galbūt galima spėti apie ilgalaikius jausmus. Tačiau jei bučinys yra greitas ir staigus, yra didelė tikimybė, kad Jūsų partneris yra nusiteikęs tik pasidulkinti. Vis dėlto, kol sekso kalba gali būti universali, kai partneriai yra kilę iš tos pačios kultūros, bučinio aktas gali būti interpretuojamas labai skirtingai kitose pasaulio dalyse.
Pavyzdžiui, Kinijoje bučiavimasis viešai yra nehigieniškas ir nemandagus. Japonijoje tai gali būti toleruojama, tačiau tik tuo atveju, jeigu partneriai stovi toliau vienas nuo kito ir jų lūpos sučiauptos. Aliaskos eskimai, aišku, net negalvojo apie kažką daugiau, kai trina nosis, ne dėl moralinių įsitikinimų, bet dėl to, kad burna reikalinga kitiems buitiniams dalykams – valyti žibalines lempas ar kramtyti ir minkštinti odas.
Netgi tada, kai Jūsų ketinimai nėra amoralūs, su bučiniu galite patekti į bėdą. Pvz, olandai bučiuoja į žandus tris kartus, o prancūzai du. Tačiau Indijoje gali būti iškviesta policija, nes bučiavimasis yra laikomas neatsiejama seksualinio akto dalimi. Indų kino aktoriams yra uždrausta bučiuotis ekrane, ir kai kuriose šventose vietose ta yra išvis uždrausta visiems žmonėms.
Beje, gyvūnai turi dar platesnį bučiavimosi reikšmių spektrą, nei žmonės. Pvz., daugelis gyvūnų liečia lūpomis kitus išreikšdami ne patrauklumą, bet nuolankumą. Vilkė įkiša savo snukį į didesnio patino nasrus, taip atkartodama savo vaikų judesius, siekiančius gauti sukramtyto maisto iš savo tėvo. Tačiau kai vilkai būna su sau lygiais, jų lūpos tampa žaidimo ir draugystės objektu.
Gyvūnai turi daug meilės išraiškos formų. Žirafos trinasi kaklais, paukščiai – snapais. Katės spaudžia nosis ir garsiai murkia, o drambliai stovi atskirai ir švelniai kaišioja vienas kito straublius į kito burnas.
Tačiau gyvūnai niekada nenaudoja bučinio tam tikslui, kas yra įprasta žmonėms – jie savo bučiniais niekada neišduoda. Jie nebučiuoja kaip Judas Iskarijotas, jie nebučiuoja taip kaip Michailas Gorbačiovas bučiavo Eriką Honekerį, likus keliems mėnesiams iki pastarojo nuvertimo, bet Gorbačiovas šiaip ar taip buvo ir yra Judas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai besiruošiančius žiemos atostogoms gyventojus ragina pasirūpinti sveikata. Prieš kelionę rekomenduojama užsukti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir suteiks informacijos apie reikalingas ligų profilaktikos priemones.
Geriausia specifinė profilaktikos nuo užkrečiamųjų ligų priemonė – vakcinacija. Kad susidarytų imunitetas ligai, skiepytis reikia mažiausiai 2 savaites iki kelionės. Priklausomai nuo šalies į kurią vykstate, skiepai gali būti privalomi arba rekomenduojami. Rekomendacijas keliautojams kasmet išleidžia Pasaulio sveikatos organizacija.
„Kai kurios šalys reikalauja, kad turistai turėtų tarptautinius skiepų pasus, su nurodyta informacija apie galiojančią vakcinaciją nuo tam tikrų ligų”, – aiškino ULAC Skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė. Ji nuramino bijančius adatų – kai kurios vakcinos yra kompleksinės, todėl vienos vakcinacijos metu galima pasiskiepyti nuo kelių ligų.
Ligos, nuo kurių dažniausiai rekomenduojama pasiskiepyti prieš keliones:
Difterija – bakterinė infekcinė liga. Pagrindinis užsikrėtimo kelias – oro lašelinis. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl neretai liga pasibaigia mirtimi. Vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Stabligė – ligos sukėlėjas į organizmą patenka per odos pažeidimus, paveikiama nervų sistema, kyla stiprių raumenų spazmų, liga gali baigtis mirtimi. Pirminė vakcinacija yra trijų injekcijų (imunitetas susiformuoja po antrosios vakcinos dozės). Papildoma vakcinos dozė skiriama suaugusiesiems kas 10 metų.
Hepatitas A – viena dažniausių užkrečiamų ligų, kuria gali užsikrėsti keliautojai. Tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Liga paplitusi Pietryčių Azijos, Vidurio Rytų bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse. Skiriamos dvi vakcinos dozės, pirmoji prieš keturias savaites iki kelionės, antroji po 6-12 mėn.
Hepatitas B – tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per organizmo skysčius, kraują, atsitiktinių lytinių santykių metu ir šimtą kartų labiau užkrečiama nei ŽIV. Ilgą laiką liga yra nepastebima, tačiau kepenų cirozės vystymosi gali išvengti retas ligonis. Rekomenduojama skiepytis vykstantiems į Pietryčių Azijos ir Vidurio Rytų šalis Reikalingos trys vakcinos dozės, pirmas dvi gali būti skiriamos prieš kelionę, paskutinioji po kelionės.
Vidurių šiltinė – tai labai užkrečiama ir pavojinga liga, galimi net mirties atvejai. Pasireiškianti žarnyno uždegimu, viduriavimu, karščiavimu ir kt. Užkrečiama per maistą ir vandenį. Didžiausia ligos grėsmė – Šiaurės bei Vakarų Afrikos ir ypač Pietų Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Viena vakcinos dozė saugo trejus metus.
Geltonasis drugys – virusinė liga, kurią platina uodai. Galima užsikrėsti Afrikos, Pietų Amerikos šalyse. Norint įvažiuoti į daugelį šių šalių reikalingas tarptautinis skiepų pasas. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta. Reikalinga viena vakcinos dozė, imunitetas susidaro dešimčiai metų.
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Maliarija. Ją platina uodai, galima užsikrėsti 100 šalių, o 90 proc. tropinės maliarijos (sunkiausios formos liga) galima užsikrėsti Afrikoje. Nuo šios ligos apsaugo tik vaistai (tabletės), vakcinos nėra.
Jei keliaujate su mažais vaikais, rekomenduojama juos paskiepyti nuo vėjaraupių ir rotavirusinės infekcijos.