Search Results for: "kaip pasigaminti muilą"
Kaip manote, ar yra žmonių galinčių gyventi be muilo? Sakysite, taip gali gyventi ne civilizuotuose kraštuose gyvenantys žmonės. Visgi, išsivysčiusiose pasaulio šalyse galima sutikti vis daugiau žmonių, kurie nusprendė nebenaudoti muilo. Įdomu, kodėl?
Prekybos centre nsuipirkau kelis paprastus muilus. Išsirinkti buvo gana sunku – jų daugybė! Kiekvienas stengiasi patraukti odą puoselėjančiomis savybėmis, nepakartojamais kvapais ir dar daugeliu muilams nebūdingų savybių. Pasirinkau tuos muiliukus, kuriuos dažniausiai matau televizijos reklamose. Nusprendžiau panagrinėti, ką mums siūlo didieji gamintojai.
Etikečių nagrinėjimas
Pažvelgus į muilo sudėtį, pagalvojau, kad turėčiau būti chemike, kadangi paprastam vartotojui reikia skirti nemažai laiko vien tam, kad išmoktum pavadinimus, o ką jau kalbėti apie jų supratimą. Visgi, smalsumas nugalėjo, išsirašiau sudedamąsias dalis ir panagrinėjau jų poveikį mums ir aplinkai. Pirksite brangų ar pigiausią vaikišką muiliuką – abiejuose rasite medžiagų, kurios gali pakenkti sveikatai.
Pavojingos medžiagos muiluose, šampūnuose ar net dantų pastose yra putojimą skatinančios medžiagos Sodium Lauryl Sulfite (SLS) ir Sodium Laureth Sulfate (SLSE). Dažnai išgaunamas iš naftos ir maskuojamas pseudo – natūralioje kosmetikoje su žodžiais „išgautas iš kokoso“. Tai pigi plovimo priemonė, naudojama variklių, garažų, grindų, kilimų ir t.t. plovimui. Ko gero tai vienas pavojingiausių priedų.
Naudojant šampūnus ir muilus su šiomis medžiagomis, gali sutrikti regėjimas, imti slinkti plaukai, gali atsirasti širdies darbo, inkstų veiklos sutrikimai. Jis ypač pavojingas vaikams. Stiprūs cheminiai plovikliai, tokie kaip SLS puikiai prausia odą, tačiau pažeidžia jos paviršių.
Nors dėl SLS ir SLES naudojimo ir sukeliamų reakcijų kyla daug diskusijų (Europos Sąjungos šalyse šių priemonių naudojimas nėra ribojamas), Japonijos mokslininkai pateikia šokiruojančių faktų. Anot jų, natrio sulfatas gali sukelti genų mutacijas ir padidinti vėžio riziką. Taip nutinka dėl to, kad SLS ir SLES yra vienintelė medžiaga, galinti prasiskverbti į kraujo apytakos sistemą.
Toliau sudėtyje neaiškus komponentas buvo Diethanolamine (DEA), triethanolamine (TEA). Tai cheminės kilmės (amoniako junginiai) emulsikliai ir putojančios medžiagos, paprastai naudojamos kremų, dezodorantų, šampūnų gamyboje.
Toksiški, jei naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną. Gali būti įvairių alerginių reakcijų priežastimi, dirginti, sausinti odą bei plaukus. Dažnai kosmetikos produktuose taip pat naudojamas Isopropyl Mystrate (aliejaus tipo minkštinanti medžiaga), kuris sujungtas su TEA arba DEA formuoja vėžį sukeliančius kancerogeninius cheminius junginius – nitrozaminus.
Baugūs trumpiniai NTA ir EDTA (natrio tetraacetatas ir etilendiamintetraacetatas) kartais gali būti naudojami skalbimo priemonėse vietoj fosfatų ir yra už juos toksiškesni. EDTA suriša metalų jonus bei purvą, todėl palengvina plovimą. EDTA dirgina odą ir akių gleivinę, taigi gali sukelti įvairią sunkią alergiją. Įdomu, kad vieno lietuviško ekologiško šampūno sudėtyje taip pat užtikau EDTA…
Parabenai (metyl, butyl, propyl, isobutyl). Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliausius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti didelę koncentraciją ir pastebimai kenkti imuninei sistemai. Dėl to gali atsirasti įvairių ligų bei anomalijų. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parebenai surasti ir motinos piene).
Antiseptinis (antibakterinis) muilas – prie kenksmingųjų?
Antibakteriniai muilai nuo paprastų skiriasi tuo, kad į juos papildomai įdėta mikrobus naikinančių medžiagų. Antibakterinės medžiagos sunaikina ant odos esančius naudingus mikroorganizmus, kurie neleidžia daugintis ligas sukeliančioms bakterijoms. Dažnai jis pateikiamas vos ne kaip gydomoji priemonė. Potencialiems pirkėjams peršama mintis apie apsaugines tokio muilo savybes.
Žmogaus oda – tai organas, kurio pagrindinė funkcija apsaugoti. Tačiau visas sudėtingas jos apsauginis mechanizmas sutrinka panaudojus antiseptinį muilą. Žmogus tampa labiau pažeidžiamas, neatsparus užkrečiams ligoms, kurios kartais sukelia pavojų net gyvybei.
Kalifornijos Devise universiteto mokslininkai, pirmą kartą pasaulyje, atliko išsamų antibakterinio muilo poveikio sveikatai tyrimą. Paaiškėjo, kad kai kurios medžiagos, įeinančios į muilo sudėtį, gali pridaryti žmogaus organizmui daug žalos.
Triklozanas yra sintetinis antimikrobinis agentas. Dėl savo plataus spektro antibakterinio poveikio jis tapo populiarus ir vartojamas asmens priežiūros produktų, kosmetikos, antimikrobinių kremų, losjonų, muilų gamyboje.
Prisilietus prie šio chemikalo nors 20 sekundžių, o prausiamės ilgiau, jo poveikis išlieka 12 valandų. Tai reiškia, kad prausdamiesi tokiais „muilais“ gauname pastovią dozę.
Baltijos aplinkos forumo svetainėje nurodoma, kad per didelis sterilumas gali sukelti daug problemų:
Tai gali būti silpno imuniteto priežastis. Patekęs į ne tokias sterilias sąlygas, organizmas nepajėgia susitvarkyti su mikroorganizmais.
Vystosi šioms medžiagoms atsparios bakterijos, kurių poveikiui gydyti gali prireikti stiprių antibiotikų.
Triklozanas kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus.
Gaminant ir deginant triklozano turinčius produktus ar esant saulės poveikiui formuojasi dioksinai, sukeliantys vėžį.
Oda iš aplinkos absorbuoja įvairias medžiagas, tiek gydomąsias, tiek toksines. Todėl net priausiantis nereikėtų to pamiršti.
Kodėl per dažnas muilo naudojimas – negerai?
Dažnai naudojant putojančius prausiklius, muilą, kinta odos paviršiaus mikroflora – šarmėja (suardomas rūgštinis apsauginis paviršius). Tai dirva aknę sukeliančioms bakterijoms bei odos išsausėjimui.
Vietoj muilo…
Odos valymo tikslas turėtų būti ne tik pašalinti nešvarumus, bet ir nesuardyti apsauginio paviršiaus ir taip išsaugoti sveiką odą. Yra daugybė priemonių, kurias galime naudoti vietoj muilo. Juk muilas atsirado palyginti neseniai, o iki tol žmonės kažkokiu būdu prausėsi. Kaip alternatyva dabar yra siūloma Gasulo (Rasulo) molis, muilo riešutai, linų sėmenys. Turintys laiko ir noro, gali patys pamėginti pasigaminti muilą namuose. O jei neišeina, paieškokite, kas prekiauja namų gamybos muilais, paprastai jie būna labai švelnūs, be kenksmingų priedų ir labai skaniai kvepia.
Kas pakeis muilą ateityje?
Australijos ir Kinijos mokslininkų grupė išrado nešiojamo šaltos plazmos generatorių. Su šiuo aparatu rankas galėsime plautis ne po vandens srove, o po dezinfekcinės plazmos srove.
Portale Technologijos.lt rašoma, kad šaltos plazmos generatorius formuoja elektros iškrovas, kurių trukmė – 100 nanosekundžių, o dažnis – 20 kilohercų. Ore tokių parametrų elektros iškrovos sukuria 20 – 23 °C temperatūros plazmą. Nešiojamame plazmos čiaupe įdiegti ir saugikliai, neleidžiantys kilti plazmos temperatūrai.
Nors dezinfekcinė priemonė rekomenduojama lauko sąlygomis dirbantiems medikams ir kariams, nesunku numanyti, jog kada nors tokie įrenginiai galėtų pakeisti vandens čiaupus bei muilą.
Daugelį metų pasaulis „Pasidaryk pats“ (angl.: DIY, do it yourself) kultūrą atmetė kaip skirtą uždaroms socialinėms hipių arba pankų grupelėms.
Tačiau, smunkant ekonomikai, žmonės ėmė ieškoti kelių tapti nuo jos kuo mažiau priklausomais. Taip šiuolaikinio žmogaus akiratyje atsirado „Pasidaryk pats“ kultūra – visai nenauja, netgi neoriginali, tačiau be galo praktiška ir susilaukianti vis daugiau sekėjų.
„Pasidaryk pats“ – trumpa istorija
Jeigu žiūrėsime labai plačiai, „Pasidaryk pats“ atsirado kartu su žmonėmis. Būtent tada, kai pirmieji žmonės pamažu išmoko užkurti ugnį, gaminti ūkio padargus ar statyti namus. Žodžiu, viską darė ir darėsi patys sau. Bėgant amžiams, žmogus darėsi gudresnis ir savo buičiai palengvinti surasdavo vis daugiau būdų. Pradžioje gamino vieni kitiems, mainydavo, tuomet išrado viską už juos darančias mašinas. Ir, štai, amžius po amžiaus, atsiradome mes. Šiuolaikinės technologijos jau daro beveik viską, ką anksčiau kūrė žmogus. Skelbiamės esą laisvi, tačiau nieko nebedarome patys: maistas paruoštas, namas pastatytas, drabužiai pasiūti, mašinos palengvins mąstymą ar socialinius santykius – tik rinkis ir mokėk pinigus. Kitaip sakant – dirbk, pirk ir mirk.
Vienas pirmųjų iš moderniosios visuomenės apie besaikį vartotojiškumą dar 1845 metais (!) prabilo amerikičių filosofas Henris Davidas Thoreau. Jis, pasišlykstėjęs tuometinės visuomenės tuštumu, metė viską ir pasitraukė gyventi į miškus. Prie upės susirentė namelį, pasisodino daržovių ir beperstojo rašė esė, kurios vėliau sugulė į knygą „Voldenas, arba gyvenimas miške“. Ši knyga, po daugiau nei pusantro šimto metų, tapo tikru „Pasidaryk pats“ kultūros manifestu.
Žinoma, H. D. Thoreau yra tik vienas pavyzdys iš būrio „Pasidaryk pats“ aktyvistų pasaulio istorijoje. Prisiminkime 1900 metais JAV susiformavusį meninikų ir amatininkų judėjimą, kuris visiškai atsiskyrė nuo industrinės visuomenės; ar pagal tikrus faktus pastatytą filmą „Into the wild“. Ir viskas vien tam, kad pajustume tikrąją laisvę.
Kažkur apie 1960 metus „Pasidaryk pats“ įgavo pagreitį Didžiojoje Britanijoje. Pamažu formavosi ištisas judėjimas. Pirmieji „Pasidaryk pats“ festivaliai, stovyklos, kūrėsi muzikinės grupės. Tiesa, daugiausia sekėjų „Pasidaryk pats“ atsirado pankų ir hipių judėjimuose. Britų pankroko grupė „Crass“ kūrė pirmuosius „skvotus“-socialinius centrus, pirmieji iš lentų kalė scenas festivaliams ir panašiai.
Vakarų šalyse, apie 1990 metus, „aukso gyslą“ pagavo ir masinė medija: pradėtos transliuoti įvairios žmones, atrodo, paprastų dalykų mokančios televizijos laidos, leidžiami teminiai žurnalai, knygos…
Galbūt todėl, kad „Pasidaryk pats“ idėjos rišasi su „madinga“ tema – ekologija, dabar šiam judėjimui skiriamas itin didelis dėmėsys. Galbūt žmonės pavargo būti visiškai priklausomi, galbūt iš neturėjimo ką veikti, tačiau „Pasidaryk pats“ tampa vis aktualesnis. Pagaliau griaunamas mitas, esą, „Pasidaryk pats“ skirta tik pankams arba hipiams. Judėjimas beldžiasi ir į paprastų žmonių buitį.
„Pasidaryk pats“ veidas arba keletas įdomesnių faktų
Vienas iš daugelio „Pasidaryk pats“ veidų – dar į lietuvių kalbą neišvertas terminas „fryganizmas“. „Fryganai“ yra tam tikri sanitarai – jie surenka tai, ką kiti išmeta, sutvarko, perkostruoja ir panaudoja sau. Kuomet visuomenėje galioja taisyklė: „Sugedo? Netaisyk, mes lauk ir pirk naują!“, „fryganai“ daro viską, kad kiek įmanoma daugiau išmetamų daiktų būtų naudojami. Jūs net neįsivaizduojate, kiek gyventojų į pasaulio šiukšlynus išmeta gero maisto ir technikos vien todėl, kad ji prarado prekinę išvaizdą. Ir neklyskite manydami, jog išmetamas maistas – sugedęs, technika neveikia, baldai sulūžę, o rūbai visiškai sunešioti. Vakaruose prekybos centrai išmeta brangiausią vyną dėl pažeistos etiketės, o dviračiai metami vien dėl nuleistos padangos.
„Fryganai“ veikia visuomenės viduje, sunku patikėti, tačiau dabar įmanomas ir radikalus atsiskyrimas nuo vartotojiškos kultūros. Štai, Meksikos revoliucinis judėjimas – zapatistai – jau seniai atskiskyrė, sukūrė savo bendruomenę: mokosi, gamina, mainosi tarpusavyje, žodžiu, viską daro patys. Jie visiškai nepriklausomi nuo visuomenės. Apie juos dažniausiai sužinome tik iš vadinamų „fair trade“ tinklais plintačių zapatistų gaminamų produktų, ypač kavos.
Be visa to, pasaulyje apstu „Pasidaryk pats“ festivalių, kuriuose viskas – nuo tualeto iki scenos – padaroma žmonių rankomis. Grupių, kurios pačios organizuoja turus, pačios siuva dėklus kompaktiniams diskams. Ir žmonių, kurie iš šiukšlių, šieno pasistato puikiausius namus.
Turėkite omenyje, kad „Pasidaryk pats“ kultūra labai plati. Ji gali apimti paaugles, gaminančias dekupažinius auskarus, tūsktančius žmonių pritraukiančius festivalius ar namo statybą. Kiekvienas dalykas, ką tu ir aš padarome patys, o ne perkame jau seniau pagamintą, turtina mus „Pasidaryk pats“ dvasia. Pasitikėkime savimi ir, kaip sakė H. D. Thoreau, netapkime mūsų kurtų įrankių įrankiais.
Goda Raibytė
Šis straipsnis publikuotas birželio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai, kurie greitai pasirodys portale:
Konstruojame Pinhole fotoaparatą.
Kaip pasigaminti muilą namie?
Ekologiškos ir ekonomiškos vestuvės
Nuosavas lėktuvas – asmeninėms pramogoms?
1. Apgamas ant kaktos – žmogus piktas, dažnai linkęs į žiaurumą. Patariama saugotis nelaimingų atsitikimų.
2. Apgamas ant kairio smilkinio – išlaidumo ženklas. Patariama stengtis gyventi kuo taupiau.
3. Apgamas ant dešinio smilkinio – žmogus pasižymi išskirtiniais gebėjimais. Senatvėje jam gresia susirgti sunkia liga.
4. Apgamas ant antakio ar šalia jo – laimingos santuokos ženklas. Pavojai – apsinuodijimas maistu.
5. Apgamas akies kamputyje ar greta jo – žmogus sąžiningas ir atviras. Laimingas jis jaučiasi tada, kai yra mylimas.
6. Apgamas ausies viduje ar išorėje – turtai ir šlovė. Patarimas – gerai apgalvoti savo sprendimus.
7. Apgamas ant kairio skruosto – darbštumas, rimtumas ir stiprybė.
8. Apgamas ant dešinio skruosto – žmogus laimę atras šeimoje.
9. Apgamas ant nosies viršutinės dalies – aistra ir ekstravagancija.
10. Apgamas ant kairės nosies pusės – nepastovumas ir laimė. Patariama saugotis aukščio.
11. Apgamas ant kairės nosies pusės – kelionės ir aktyvus laisvalaikis.
12. Apgamas ant nosies galiuko – nuoširdus draugas. Tokiam žmogui patariama labai gerai apgalvoti, ką jis kalba.
13. Apgamas ant lūpos – godumas ir geranoriškumas.
14. Apgamas ant apatinės lūpos – darbštus ir ramus žmogus, kurio ateityje laukia sėkmė.
15. Apgamas ant smakro – sąžiningas, protingas ir meniškas žmogus. Jam dažniausiai pavyksta viskas, ką jis daro.
16. Apgamas kairio žandikaulio apačioje – kritiška asmenybė. Patariama pasisaugoti traumų.
17. Apgamas kairio žandikaulio apačioje – pavojus. Patarimas – saugotis vandens ir ugnies.
Laikas.lt
Motinos diena – jau šį sekmadienį ir turbūt ne vienas iš Jūsų jau ieško dovanos savo brangiausiam žmogui. Vieni pasitenkina pirktine gėlių puokšte, kiti jų priskina patys, treti patys pagamina smulkias dovanėles. Ir turbūt visi variantai Mamoms yra patys gražiausi, geriausi ir mieliausi, tačiau visgi, rankomis padarytos mielos smulkmenos tiek dovanojančiam, tiek Mamai suteiks daug malonumo. O kad Jums idėjų nepritrūktų – keletas puikių pasidaryk pats minčių.
Pinhole sąvoka dabar tokia populiari, kaip ir vintažas, o degtukų dėžutė, virtusi į juostinį fotoaparatą, slepiasi ne vieno praeivio rankinėje. Pinhole dėka kiekviena fotojuosta gali tapti unikali, fiksuojant vaizdą negali matyti, ką tiksliai fotografuoji, o aplinkos trikdžiai dažnai sukuria netikėtus efektus bei spalvas.
Ne paslaptis – vestuvės, kurios, atrodo, vyksta tik kartą tavo gyvenime, itin skatina vartotojiškumą, iš kurio kyla ne tik psichologinių bėdų. Kvietimai, suknelės, automobiliai, gėlės, pagalvėlės, dovanėlės… Sąrašas gali tęstis be galo.
Norėti visko ir labai daug nėra blogai, svarbu – įvertinti tikrąsias savo galimybes ir… pamąstyti apie viso to prasmę: kur vėliau dėsis visi šie, jūsų vestuvėms supirkti daiktai? Ar jie tikrai buvo verti jūsų išlaidų? Apie tai, kad vestuvės galėtų padėti spręsti ekologines problemas, užsienyje jau keleri metai kalbama vis daugiau. Lietuvoje vestuvių ir ekologijos bendra tema yra pakankamai nauja. Pagaliau, rengiant vestuves ir galvojant apie gamtą, tai virsta net ir ekonomija, nes sutaupoma povestuvinei kelionei ar kitoms bendroms šeimos rekmėms. Vestuvių planuotoja Lapė jums pataria:
medis padėkos, jei kvietimus ir visą kitą spausdintą medžiagą vestuvėms ruošit ant perdirbto popieriaus. Jei sugebat tai padaryti savo rankomis ir nestokojat idėjų – daug šansų, kad jūsų vestuvės bus tikrai asmeniškos, šiltos ir išskirtinės.
Pasižiūrėjus į kainas benzino kolonėlėse, panašu, kad pasaulį valdo nafta. Tad jei nors šiek tiek galvojate apie Žemę – tuoktuvių ceremoniją ir pobūvio vietą išsirinkite netoliese, kad svečiai ir jūs patys visur galėtumėte suvaikščioti pėsčiomis arba pasinaudoti dviračiais, arklių traukiamu vežimu ar karietaite. Patikėkit, nebūtų šaunesnio vaizdelio, nei jaunieji, į bažnyčią atvažiuojantys dviračiu tandemu.
Būsima nuotaka orginalų, geros kokybės drabužį aptikusi komiso, padėvėtų prekių parduotuvėje ar mamos/močiutės spintoje gali būti laimingesnė nei parsisiuntusi Pronovias masinės gamybos pavyzdį, nes kelis kartus dėvimas drabužis neskatina žmonių išnaudojimo trečiosiose šalyse, kur vargšės moterytos palinkusios ties siuvamosiomis mašinomis pluša už skatikus ir mažina bereikalingą vartojimą.
Susiraskite gerą floristą ir šventei papuošti naudokite vietines skintas gėles, o ne olandiškas chemijos pripreparuotas gėrybes. Gėles merkite į senus stiklainius nuo uogienės ar agurkėlių, skardines nuo saldainių, skardinius kibirus ir voneles – daiktai atliks dar vieną funkciją savo egzistencijoje ir šį kartą – estetinę. Dar geriau – stalus papuošk vazoninių gėlių kompozicijomis, kurias po šventės galėsi pasodinti mamos sode ar savo balkone. Arba gėles keisk įdomios formos ar spalvos akmenimis, vaisų vazomis. Kuo nuostabiausia dovana bet kuriam svečiui taps mažas medelio sodinukas ar gėlių, žolės sėklų maišelis kuriuos pasodinęs svečias prisidės prie Žemės išsaugojimo ir prisimins jūsų vestuves kiekvieną kartą pažvelgęs į augalą. Vestuvių dieną medelio/ių sodinimas gali būti puiki programos dalis: simboliška ir tikrai gražu.
Puokštės ar kitų dekoracijų gamybai panaudokit jau kažkada jums tarnavusias medžiagas: sagos, seni nebenešiojami drabužiai, bižuterija ir kt. Naudokit juos gamindami stalo korteles, vėliavėles palapinei, saldaus stalo dekoracijoms. Po šventės viską atiduok netekėjusioms draugėms ar sendaikčių pardavėjams, lai senų daiktų istorija tęsiasi.
Tegul jūsų vestuvinį tortą iškepa mamos ar geriausia draugė, o gal patys… Kad ir nebus jis tobulai nuglaistytas, bet tikrai jūsų, gamintas su meile. Stenkitės naudoti tik natūralius produktus. Naujausia 2011 m. tendencija – bent keli, gali būti ir skirtingi, pyragai. Nežinia, kiek ši idėja gyvuos realybėje, bet kas pasakė, kad tortas vestuvėse būtinas?
Ekologiškų vestuvių planavimas, tikėtina, atims iš jūsų daugiau laiko ir pastangų, tačiau neįsileidus į savo vestuves to, ką galite lengvai rasti parduotuvėse, sukursite nepakartojamą šventę. Viliuosi šie keli patarimai pagelbės jums. Smagaus planavimo!
Lapė
Nuotr. Simplybloomphotography.com
Su Jumis sveikinasi pirmasis vasariškas Laikas.lt numeris, kurio pagrindinė tema – „Pasidaryk pats“. Kodėl tokia tema? Prisiminkime, ar parduotuvėje apžiūrint drabužius neiškilo klausimas – kodėl aš turiu mokėti už šį daiktą šimtą litų, kai jį lengva ir pačiam pasisiūti? Tai galioja ne tik garderobui. „Pasidaryk pats“ kultūra labai plati ir apima beveik viską – nuo telefono dėklo pasiuvimo iki namo pastatymo. Be to, paties padarytas daiktas, nors ir ne toks dailus kaip iš parduotuvės, visada neš gražius prisiminimus apie kūrybinį procesą. O ir dejuoti nereiks, kad vasara jau atėjo, o atostogoms pinigų sutaupyti neišėjo, nes tiek visko reikėjo pirkti… Arba, kaip įvadiniame straipsnyje teigia Goda, „Kiekvienas dalykas, ką tu ir aš padarome patys, o neperkame jau seniau pagamintą, turtina mus „Pasidaryk pats“ dvasia“. Tad pasidarom patys?
Netruks įvyksiantys muzikos festivaliai „Tamsta“ bei „Spartakiada“ išsiskirs ne tik muzikos įvairove, bet ir ekologijos propagavimu. „Eko laboratorija“ kartu su Britų taryba juose pristatys „Mobiliuosius Eko laboratorijos info centrus“, kurie taps ekologinio švietimo židiniais abiejuose festivaliuose.