Search Results for: "kaip pradėti slidinėti"
Sulig pirmu sniegu žiemos sporto aistruoliams pasidaro neramu. Su kokia kompanija reiks slidinėti šiemet? Austrijoje ar vis dėlto – Italijoje? Ir ar pavyks „susižvejoti“ ne per brangiausią, tačiau pakankamai gerą kelionės pasiūlymą? Ko gero, didžiausioje nežinioje ir sykiu toliausiai nešančiose fantazijose skendi tie, kuriems 2017-ieji bus pirmieji slidinėjimo metai.
„Žiemą išvengti peršalimo padeda organizmo grūdinimas. Skirti laiko pasivaikščiojimui gryname ore reiktų kiekvieną dieną. Taip pat patartina užsiimti aktyvia fizine veikla, geriausiai – ne uždaroje patalpoje, kurioje kaupiasi bakterijos ir virusai, sukeliantys peršalimo ligas. Norint išlikti sveikiems, labai svarbu sportuojant pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne“, – teigia KTU Sporto centro Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovė Ernesta Karaškienė.
2014 metų vasaris bus santykinai ramus mėnuo. Žiemos veikiami, nepasiduokite niūriai nuotaikai, verčiau mėgaukitės vis dar trumpomis, bet jau akivaizdžiai ilgėjančiomis dienomis. Mėnesio pabaigoje pakvips artėjančiu pavasariu. Tada sustiprės džiaugsmas ir gražesnio gyvenimo viltys.
Rinkdamiesi kelionę dažniausiai žvalgomės į tolimąjį užsienį, kartais dėl atostogų net esame pasiryžę perskrosti vandenyną. O vos už kelių valandų kelio automobiliu galima pasinerti į kitokį gyvenimą: harmoningas poilsis keliautojams, norintiems nors trumpam pakeisti gyvenimo tempą ir neskubant patirti naujų įspūdžių – tokią Latviją neseniai vykusios konferencijos metu pristato šalies turizmo plėtros agentūra.
Iš tiesų, mėgautis geru maistu, nuošaliais paplūdimiais, perprasti nedidelių miestelių žavesį maloniausia neskubant. Patys latviai sako, kad jų šalis kupina staigmenų, tik kai kurios jų yra gerai paslėptos.
Latvijos turizmas
Latvijos turizmo plėtros agentūros tyrimo duomenimis, lietuviai renkasi poilsį kaimyninėje šalyje dėl to, kad ją lengva pasiekti, o kainos prieinamos. Vertiname galimybę poilsiauti šeimomis bei kaimynų slidinėjimo kurortus. 2011 m. didžiausi turistų srautai į Latviją judėjo iš kaimynų pusės, taip pat ir Lietuvos. Nepaisant to, kad lietuviai nuo šiol apsistoja Latvijoje ilgiau nei vienai nakčiai, jie vis dėlto nėra dosniausi turistai ir renkasi pigesnes paslaugas.
Su broliais latviais turėdami nemažai bendro, vis dėlto į kelionę leidžiamės ieškodami skirtumų – kultūrinių ar gastronominių. Pastaruosius galėsime pažinti visus 2012 metus, mat šiemet Ryga tapo Baltijos kulinarijos sostine. 25 geriausių Rygos restoranų virėjai turistams parengė specialų kulinarinį kalendorių: nuo kovo iki gruodžio stebins ypatingais patiekalais, kas mėnesį naudodami vis kitokius latvių tradicinius produktus. Specialiai sukurtą kalendorių turistai gali peržiūrėti internetiniame puslapyje www.liveriga.com.
ryga
Tačiau aplankyti Rygą – tik pradėti savo kelionę po Latviją. Už sostinės ribų keliautojų laukia smėlėti paplūdimiai, parkai, lankytinos vietos, nemažai kultūros renginių ir festivalių. Vienas jų – jau tradiciniu tapęs muzikos ir meno festivalis „Positivus“, kuris kasmet sulaukia ne tik latvių, bet ir kaimyninių valstybių atlikėjų.
„Šiais metais sukurtas specialus kelionės paketas, kuriuo pasinaudoję turistai iš Lietuvos galės patogiai pasiekti festivalio vietą. Be to, šiemet daug dėmesio skiriama jauniausiems festivalio lankytojams – sukurtos geresnės sąlygos šeimoms, atvykstančioms su vaikais“, – sakė „Positivus“ organizatorius Ģirts Majors.
Be festivalio „Positivus”, turistus iš Lietuvos vasarą vilios ir Latvijos pajūrio miestai, tokie kaip Ventspilis ir Jūrmala. Į šį Latvijos kurortą keliauti kiek toliau nei į Palangą, tačiau miestas nenuvils. Turistai čia vyksta dėl gausybės renginių, „Livu“ vandens ir „Dzintari“ miško parkų, o žiemą – slidinėti pušynuose. Kurortas įtrauktas į populiariausių Latvijos lankytinų vietų dešimtuką.
Besižavintiems gamta turistams siūloma apsilankyti Lygatnės mieste, garsiame 333 uolomis, olomis ir natūraliai susiformavusiais rūsiais. Miestelyje bus įdomu ir istorijos entuziastams: čia galima pasižvalgyti po bunkerį, kuriame komunistų elitas turėjo pasislėpti iškilus atominio karo grėsmei.
Latvijos lankytinų vietų dešimtukas:
Rundalės rūmai
Senoji Ryga
Agluonos bazilika
Kuldygos istorinis centras
Gaujos nacionalinis parkas
Turaidos muziejus-rezervatas
Ventspilis
Liepoja
Cėsių senamiestis
Jūrmala
Daugiau veiklų ir lankytinų vietų keliautojai ras Latvijos turizmo svetainėje.
Igną Krupavičių gerai žino tie, kurie dieną pradeda televizijos laida „Labas rytas“. Komunikabilus, humoro nestokojantis laidos vedėjas, atrodo, yra puikus pašnekovas, su kuriuo kiekvienas rastų bendrą kalbą. Taip yra galbūt todėl, kad Ignas labiausiai žavisi paprastumu, džiaugiasi kiekviena minute, trykšta optimizmu… Palikę kalbas apie darbą ir kasdienius rūpesčius už durų, su Ignu kalbamės apie vaikystę, laisvalaikį, žavesį, džiaugsmą ir kitus gyvenimiškus dalykus…
Padūkusi vaikystė
Anot psichoterapeutų, vaikystė turi milžinišką įtaką tolimesniam žmogaus gyvenimui. Ar pritariate šiai teorijai?
Be abejo. Labai svarbu, kaip vaikas auklėjamas šeimoje, kaip su juo elgiamasi mokykloje, ko moko pedagogai. Aš žemai lenkiu galvą, pirmiausia, prieš savo mamą, kuri padėjo po mano kojomis „žiauriai“ tvirtus pamatus.
Kokia buvo Jūsų vaikystė?
Mano vaikystė kaip ir turbūt visų vaikų, buvo nutrūktgalviška. Mėgdavau su kitais vaikais dūkti kieme, būdavo, kad ir mergaitėms už kasų patampydavau ir iš savo darželio į kitą pabėgdavau… Nors ir buvau išdykęs, tačiau jau nukreiptas kažkokia teisinga linkme – nuo 6 metų lankiau šokius, kas privertė mane laikytis disciplinos. Turėdavau važiuoti į repeticijas, likdavo mažiau laiko draugams ir žaidimams.
Žurnalistika – sprendimas, priimtas „on the spot“
Jus kone kiekvieną rytą galima išvysti televizijoje. Ar kai buvote mažas svajojot apie TV laidų vedėjo profesiją?
Kai buvau mažas, norėjau būti troleibuso vairuotoju – apie darbą televizijoje net minties nebuvo. Tik jau studijuojant žurnalistiką, supratau, kad man labiausiai prie širdies darbas televizijoje, nes teko „paragauti“ ir darbo radijuje, spaudoje.
O kodėl žurnalistika?
Rinkausi atmetimo būdu. Kaip ir visi, svarsčiau apie teisės, socialinių mokslų, ekonomikos studijas, tačiau man šie mokslai pasirodė per „sausi“ – tuo metu norėjosi dinamikos, įvairiapusiškumo. Antroje vietoje po žurnalistikos parašiau statybos inžineriją. Džiaugiuosi, kad ten nepapuoliau, nes būčiau po metų išėjęs. Apskritai, man atrodo, kad aš tada dar buvau per jaunas tam, kad suprasčiau, ko noriu. Jei galėčiau sugrįžti atgal, baigęs mokyklą jokiu būdu niekur nestočiau, keletą metų „pasiblaškyčiau“ tarp daugybės savo norų ir ambicijų kol galutinai suprasčiau, ko noriu.
Būtina gyvenimo sąlyga – galimybė bendrauti
Viename interviu minėjote, kad domitės joga. Sanskrito kalboje šis žodis reiškia „jungtį“. Kaip Jūs pats suprantate, kas yra joga – jungtis tarp kūno ir dvasios, žmogaus asmeninio tobulėjimo sistema, dar kažkas?
Esu lankęs keletą jogos kursų. Tuo metu aš viską dariau paskubomis, nuolat kažkur skubėdavau, nors giliai viduje žinojau, kad taip negerai, kad reikia sustoti, nurimti. Todėl tie kursai buvo kaip tik tai, ko man tuo metu ir reikėjo. Nepamenu, kad kažkada anksčiau esu taip pabuvęs su savimi kaip tada, kai lankydamas kursus kasdien po 4 valandas užsiiminėdavau joga. Nesakau, kad galėčiau taip praktikuoti nuolat, bet bent retkarčiais, tai yra naudinga, nes tada supranti, kad atlikdamas fizinius pratimus gali išgydyti protą.
Kaip atrodo Jūsų laisvalaikis?
Mano laisvalaikis, o tuo pačiu ir darbas, yra kelionės. Taip pat mėgstu su draugais važiuoti į gamtą, pajūrį, žiemą – slidinėti, lankau įvairius kultūrinius renginius. Esu aktyvaus poilsio šalininkas.
Ar esate iš tų, kurie tam, kad pailsėtų, slepiasi nuo kitų dėmesio ir šurmulio vienatvėje, ar atvirkščiai – pailsite, „pasikraunate“ bendraudamas?
Manau, kad vienas miške galėčiau pragyventi ne ilgiau kaip penkias dienas. Man reikia žmonių, bendravimo.
Gyvenimas yra gražus
Esate pavydėtinai energingas, veiklus, optimitiškas. Kas yra tas „varikliukas“, kuris Jus priverčia ryte keltis iš lovos ir kuris Jus nuolat veda į priekį?
Mane pirmyn veda mano artimieji – žmonės, kuriuos aš myliu, kelionių planai, gyvenimo džiaugsmas ir viskas kartu sudėjus. Kartais pagalvoju, kad kitiems yra sunkiau nei man – kartais reikia apie tai pagalvoti – ir kad aš neturiu teisės skųstis, dėl kažko graužtis, bet kiekvieną dieną turiu pradėti su šypsena, džiaugdamasis ir dėkodamas už tai, ką turiu. Manau, kad tam, kad išmoktume džiaugtis gyvenimu, reikia daug dirbti su savimi, kas nėra lengva.
Galbūt turit kokį nors mėgstamą posakį, kurį nuolat kartojat sau, kai būna sunku ir kuris Jus įkvėpia, padrąsina?
„Gyvenimas yra gražus ir neturiu teisės skųstis“.
Kokiomis asmens savybėmis Jūs labiausiai žavitės?
Mane žavi paprastumas, gilios, nepaviršutiniškos asmenybės, prasmingi pašnekesiai, intelektas. Taip pat man patinka besišypsantys, švytintys žmonės…
Rudenį – kelionės, nauji įspūdžiai
Kokia Jums buvo ši vasara? Kuo nors ypatinga ar, atvirkščiai, tokia pati kaip ir visos?
Turėjau pačią gražiausią vasarą tėvynėje – daugiausiai laiko praleidau Lietuvoje. Anksčiau taip nebūdavo, nes ateidavo vasara, o su ja ir noras kažkur bėgti iš Lietuvos. Tai ši vasara ir ypatinga tuo, kad likau Lietuvoje ir džiaugiausi kiekvienu savaitgaliu, kiekviena minute, kada galėdavau ištrūkti kad ir į pajūrį, į Neringą, kurią labai myliu arba į gamtą, prie ežerų. Vasara man buvo puiki ir aš manau, kad jinai vis dar tęsiasi, nes galima turėti „vėlyvas atostogas“ rugsėjį ar spalį.
O koks Jūsų mėgstamiausias metų laikas?
Dėl gamtos grožio mėgstu ankstyvą šiltą pavasarį ir ankstyvą rudenį.
Kokiomis nuotaikomis pasitikote rudenį?
Labai geromis, optimistinėsmis, nes manęs laukia kelionės, nauji įspūdžiai.
Jei nepaslaptis, kur keliausite?
Su kolege keliausim į Mauricijaus salą, kuri yra maždaug 1000 kilometrų į rytus nuo Madagaskaro.