Search Results for: "kalėdų kilmė"
Kūčios ir šv. Kalėdos – gražiausios žiemos šventės ir dideliam, ir mažam. Tai naujų vilčių, ateities siekių ir svajonių išsakymo metas. Šiuo laikotarpiu vaikus lanko Kalėdų Senelis, su kuriuo susitinkama šventinių renginių metu. Kalėdų Senelis, įsmukęs židinio kaminu vidun, mažuosius aplanko naktį miegančius, sudeda dovanėles po eglute ar į kojines, pakabintas prie lovelių. Jis, į roges pasikinkęs devyniaragių elnių, atskrieja iš tolimosios šalčio šalies Laplandijos.
Konditerijos gaminiai – ne tik prisiekusių smaližių džiaugsmas, bet ir kiekvieno virtuvės meistro pasididžiavimas. Yra vienas desertas, sukeliantis daugiausiai diskusijų dėl savo paslaptingos kilmės istorijos – tai marcipanas, Lietuvoje gyvuojantis daugiau nei 400 metų. Marcipanas buvo itin mėgstamas ir vertinamas aukštuomenės dar XVI a. pabaigoje. Jį, kaip išskirtinę dovaną, sužadėtinei teikdavo besiperšantys didikai, marcipaniniais gaminiais vaišinti ir ypač svarbūs svečiai. Ir tai tik keli faktai, kurių turbūt nežinojote apie šį gaminį, mūsų šalyje paplitusį panašiu metu, kaip ir cepelinai.
Ar žinote, kodėl Italijos miestas Neapolis garsėja fotogeniškiausiomis panoramomis? Pasirodo, šis graikiškos kilmės miestas ant skardingų uolų yra pastatytas milžiniško amfiteatro principu – net 70 proc. pastatų langų žvelgia į Neapolio įlanką.
Įsivaizduokite, kad visą dieną negalite naudoti jokių elektroninių prietaisų, vairuoti automobilio, keliauti viešuoju transportu, atidaryti kokakolos butelio, naudoti oro kondicionieriaus ar net atplėšti tualetinio popieriaus skiautės. Skamba utopiškai? Su jumis nesutiktų žydai, kurie kas savaitę savo noru atsisako šių kasdienio gyvenimo atributų vardan šabo bei kitų religinių švenčių.
Itališka pica yra vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį milijonai žmonių įvardija kaip savo mėgstamiausią. Kiek žinome apie šio patiekalo istoriją, pateikimą ar poveikį organizmui? Vilniuje įsikūrusio Viduržemio jūros regiono virtuvės restorano „Vapiano“ virtuvės vadovas Tomas Pipiras paruošė įdomiausių faktų dešimtuką apie Italijos virtuvės pasididžiavimą – picą.
1. Žodis „pica“ pirmą kartą paminėtas lotyniškuose tekstuose apie Italijos miestą Gaetą 997 m. po Kr. Istorija byloja, kad miesto gyventojai turėjo tradiciją kiekvieną Kalėdų dieną bei Velykų sekmadienį miesto vyskupui duoti po „dvylika picų“.
2. XVI a. pica imta vadinti plona neapolietiška duona. Šis neturtingųjų maistas iš pradžių nebuvo vertinamas kaip kulinarijos dalis. Artėjant XVII a. pica buvo imta dengti raudonu padažu, kuris vėliau pakeistas aliejumi, pomidorais ar žuvimi. Pomidorams iš Amerikos atkeliavus į Europą, daugybė italų juos painiojo su panašiomis, tačiau nuodingomis daržovėmis. Dėl to ilgai vengta šį produktą naudoti picos gamyboje. Visgi XVIII a. pab. pomidorai ilgam tapo privalomu picos pagardu. Būtent tuomet pica išpopuliarėjo, kartu išgarsindama ir Neapolį, traukiantį kulinarinių nuotykių ieškančius turistus.
3. Neapolio picos pavadinimą jai suteikė žymusis prancūzų rašytojas Alexandre Dumas. Jis aprašė patiekalą kaip pagrindinį neturtingų Neapolio gyventojų maistą. Rašytojo kūrinyje minima pica yra pagardinta aliejumi, taukais, sūriu, pomidorais ir ančiuviais.
4. Iki šių dienų neapoliečiai labai vertina savo tradicinį patiekalą. Kelios žymiausios Neapolio picerijos jau daugelį metų kepa vos dviejų rūšių originalias picas. Tai – jūros gėrybių Marinara bei žymioji Margarita. Šios „grynos“ picos italų yra itin mėgstamos.
5. 1889 m. birželį karalienės garbei neapolietis virtuvės šefas Raffaele Esposito sukūrė picą Margaritą, kurios gamyboje naudojami produktai – pomidorai, mocarelos sūris bei bazilikas – simbolizavo Italijos vėliavą. R. Esposito buvo pirmasis picos ruošime panaudojęs sūrį.
6. Autentiška neapolietiška pica (pizza napoletana) yra tradiciškai gaminama naudojant tik pomidorus bei sūrį. Pizza napoletana išskirtinės sudėtinės dalys – San Marzano pomidorai, auginami vulkaninės kilmės dirvožemyje, Vezuvijaus ugnikalnio apylinkėse, bei sūris mozzarella di bufala Campana, kuris gaminamas iš Kampanijos regiono pelkynuose auginamų bizonių pieno.
7. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia picų yra suvalgomą šeštadienio naktimis. Be to, skaičiai sako, jog sausį, bent jau Jungtinėse Amerikos Valstijose, picų yra suvalgoma daugiausiai.
8. Populiariausios picos sudėtinės dalys yra itin įvairios bei patrauklios kiekvieno skoniui. Jų galite rasti ir „Vapiano“ gaminamose itališkose picose. Tai – pomidorų padažas, mocarela, tunas, svogūnai, gražgarstės, parmezanas, paprikos, svogūnai, Parmos kumpis, alyvuogės, šviežios žolelės, grybai, artišokai. „Vapiano” virtuvės vadovas pataria vengti bet kokių papildomų padažų skanaujant picą. Gaminant tikrą itališką picą visuomet naudojami tik kokybiški, švieži produktai, kurių maistinės ir skoninės savybės sukuria itin turtingo skonio derinius, taigi toks patiekalas nereikalauja papildomų pagardų. „Tikrosios picos pagrindą sudaro mocarela r tikrų pomidorų padažas“, – pabrėžia T. Pipiras.
9. Sveikuolius gali gąsdinti neretai gausi picos sudėtis, tačiau įvairūs mokslininkų tyrimai pateikia įdomių rezultatų. Teigiama, jog vėžiu sergantys žmonės, kas savaitę suvalgydavę bent gabalėlį picos, turėjo daugiau galimybių išvengti ligos vystymosi. Medikai teigia, jog taip atsitiko dėl pomidoruose randamos medžiagos – likopeno – antioksidacinių savybių, teigiamai veikiančių organizmą. Vis dėlto svarbu, ar renkatės tikrą itališką, ar bet kur pasaulyje netradiciniais metodais ruošiamą patiekalą – daugybė šalių per ilgą laiką pakeitė picos gamybos ypatumus. Pavyzdžiui, gausiai naudojamas riebus sūris ar mėsa tradicinei itališkai picai nebūdingi. Taip prarandamos svarbiausios picos savybės bei nauda sveikatai.
10. Visgi jei įprastos picos sudėtinės dalys Jums atrodo nepakankamai viliojančios, galite išmėginti picą, pagardintą saulėje džiovintų pomidorų padažu, škotišku vytintu kumpiu, maistinio aukso medalionais su elniena, konjake marinuotais omarais bei šampane mirkytais ikrais. Ši brangiausia pasaulyje pica buvo pagaminta labdaros tikslais, jos vertė siekė apie 2000 svarų sterlingų.
Pagaliau sulaukėme šv. Kalėdų, tačiau ar visi žinome tikrąją švenčių kilmę, ar žinome, iš kur atsirado kalėdinė eglė ir Senelis Šaltis? Pabandysime papasakoti kiek galima išsamiau viską nuo pat pradžių.
Kalėdiniai pietūs, skirtingose pasaulio šalyse, turi ir skirtumų, ir panašumų. Tradicijos, ruošiant šventinius pietus atspinti tos šalies, kurioje švenčiama, kultūrą.
Daugumoje valstybių kalėdiniai pietūs asocijuojasi su kalakutu, tačiau tai anaiptol ne vienintelis patiekalas, atsiduriantis ant šventinio stalo…
Kalbų, skirtų turtuolių ir eilinių piliečių santykiams aptarti, pastaruoju metu ataidi vis daugiau. Rašalo šiai temai negaili, o kai kada net ir vieną kitą plunksną sulaužyti nesibodi ne tik žurnalistai, bet ir mokslininkai ar visuomeninio gyvenimo komentatoriai. Galiausiai, ir turtingi žmonės verkia, kitaip tariant, Lietuvoje turtingi žmonės nėra itin mėgstami. Ir, išties, nesvarbu, koks sąžiningas verslininkas bebūtų, visuomenė vis tiek pasitinka jį įtariai.
Gruodis – tai prieškalėdinis, priešnaujametis, prieššventinis laikas. Laikas, kai reikia galvoti ne tik apie dovanas, bet taip pat ir apie tai, kur švęsti ateinančias šventes.
Visame pasaulyje laukiant Kalėdų vyksta daugybė mugių, kuriose galima įsigyti tradicinių suvenyrų, išbandyti nacionalinius tų šalių patiekalus bei klausytis šventinės muzikos.