Search Results for: "kalnu slidinejimas"
Kiekvienas žmogus nori didžiuotis dailiomis kūno formomis, būti sportišku, žvaliu ir stipriu. Savaime suprantama, kad norint pasiekti gerų rezultatų teks įdėti pastangų, tačiau procesas gali būti labai smagus!
Sportas – sveikata! Turbūt šiuos žodžius kiekvienas (bent jau dauguma) girdėjo dar mokyklos laikais per kūno kultūros pamokas. Sakoma, jog sportas prailgina gyvenimą, juk sveikame kūne ir siela sveika…
Tačiau ar iš tikrųjų sportas visada užtikrina puikią sveikatą? O ir sporto šakų daugybė, ką geriausiai pasirinkti, kas būtų naudingiausia ir saugiausia? Žinoma, reikia sutikti, jog bet kurioje sporto šakoje galimos įvairios traumos, susižalojimai… Netgi nekaltai atrodantus šaškių žaidimas gali pakenkti sveikatai…
Bet kuriuo atveju, kiekvienais metais renkamos dešimt pavojingiausių pasaulyje sporto šakų. Dešimtukai kasmet nelabai keičiasi arba pasikeičia nežymiai. Tarp pavojingiausių sporto šakų daugiausia tų, kuriomis užsiima vyrai ir moterys.
Pavojingiausia moterims – palaikymo komados šokėja
Amerikoje, kur labai populiarus šis sportas, per metus suskaičiuojama apie 20000 rimtų traumų, kurias patiria komandų palaikymo šokėjos. Teigiama, jog yra didesnė tikimybė, jog per varžybas susižeis šokėja, o ne, pvz., krepšinio žaidėjas. Lūžusios kojos ar stuburo traumos – ne retenybė. Geras pasirodymas reikalauja aukų?
Regbis
Taip pat labai populiari sporto šaka Amerikoje, tačiau propaguojama ir kitose šalyse (taip pat ir Lietuvoje). Tai turbūt vienas žiauriausių kontaktinių žaidimų. Čia traumos tris kartus dažnesnės nei kariniuose susirėmimuose (!).
Plyšę raumenys, smegenų sukrėtimai, lūžę kaulai – tie žaidėjai sustoja tik tada, kai jau fiziškai nebegali toliau žaisti. Žinoma, tokiame sporte neapsieisi be kūno apsaugų, tačiau ir jos ne visada apsaugo.
Futbolas
Tai sporto šaka, kurioje dažniausiai patiriami smegenų sukrėtimai. Taip pat palyginti ne retai pasitaiko staigių mirčių. Futbolas yra viena iš sporto rūšių, kuriose įtraukiama ir galva, žaidžiama galva (ir čia kalbama tikrai ne apie mąstymą…).
Automobilių/motociklų lenktynės
Čia mirtys dažnos ir neišvengiamos, nes lenktynės neapsieina be didžiulio greičio (juk kitaip ir nebūtų lenktynės). Motociklininkai turi išlaikyti pusiausvyrą, važiuodami įvairiais keliais, posūkiais ir visa tai lydi beprotiškas greitis. O esant tokiam greičiui šalmas ar kitos apsaugos ne visada padeda.
Jojimas ant buliaus
Lipti ant nugaros toną sveriančiam įsiutintam gyvūnui turbūt tikrai labai drąsus žingsnis. Drąsus arba beprotiškas. Galbūt todėl Lietuvoje ši sporto šaka neprigijo. Kai kuriems šis žingsnis gali būti ir paskutinis.
Būti numestam keletą metrų – beveik būtinybė. Nors tereikia ant buliaus išsėdėti „tik“ (mažiausiai) aštuonias sekundes, tačiau įsiutęs gyvūnas visą tą laiką iš visų jėgų stengiasi numesti nepageidaujamą „svorį“. Tikriausiai tai pavojingiausios aštuonios sekundės pasaulyje.
Žirgų lenktynės
Žirgas – ne bulius ir jis nesistengia numesti raitelio, tačiau tai irgi viena pavojingiausių sporto šakų pasaulyje. Amerikoje iš 100000 dalyvių užfiksuotos 128 mirtys (žinoma, žirgų mirtys čia neįtraukiamos…).
Galbūt galima sakyti, jog tai nėra jau toks didelis skaičius, tačiau jei palyginsime šį sportą su kita taip pat pavojinga šaka – boksu, gali tekti pakeisti savo nuomonę. Idomu, jei žirgų sporte mirčių skaičius viršija šimtą, tai bokse iš 100000 dalyvių miršta 1-2.
Nardymas povandeniniuose urvuose
Dar viena šaka, priskiriama prie pavojingiausių pasaulyje. Didžiulis gylis, ledinis vanduo, neištirti požeminiai urvai, hipotermija, atsiskyrimas nuo nardymo komandos, menkas matomumas, oro trūkumas – tai tik keletas iš pavojų, tykančių vandenynų gelmėse. Nors nardytojai ir būna puikiai pasiruošę, apmokyti, tačiau ir jie neapsaugoti nuo šių grėsmių.
Dekompresija (slėgio sumažėjimas) gali sukelti problemų su stuburo smegenims, plaučiais, smegenims. Sakoma, jog pasisekę nardymai yra tie, iš kurių grįžtama.
Kopimas į kalnus/alpinizmas
Yra įvairių alpinizmo rūšių. Tai gali būti lipimas į uolas, snieguotais kalnais, taip pat kopimas, nešantis su savimi bagažą arba be jo ir pan. Galima ne tik paslysti, bet pavojų sukelti gali ir pasikeitusios oro sąlygos.
Būnant tokiame aukštyje, pagalbos gali tekti ir ilgiau palaukti, juk, pvz., medikų sraigtasparniui nusileisti ant uolos būtų sudėtinga. Hipoksija (deguonies trūkumas), hipotermija, nušalimai, pneumonija (plaučių uždegimas) – tai dažniausios alpinistų nelaimės. Net 179 alpinistai (iš 1300) žuvo, norėdami įkopti į garsųjį Everestą.
Ledo ritulys, golfas, slidinėjimas…
Čia tik gali sužeisti lazda, ar pastumti, bet gali trenkti žaidėją ir į apsauginę sienelę. Galbūt truputį keista, tačiau prie pavojingų šakų priskiriamas ir golfas. Nors atrodytų, jog nėra kontakto su kitu žaidėju, taigi ir traumų būtų galima išvengti.
Amerikoje per metus įvyksta apie 4000 mirčių golfo lauke. 5% dėl blogo oro (dėl žaibų!). Pavojingas yra ir banglenčių sportas (ne visada pasiseka „suvaldyti“, pvz., 6m. aukščio bangą), ir slidinėjimas, ir… tikriausiai visos sporto šakos.
Netgi begalinis noras turėti gražias kūno formas gali būti pavojingas, ne tik dėl galimų traumų, pvz., treniruoklių salėje, jei neteisingai atlieki pratimus, tačiau ir dėl per didelio noro pasiekti tobulybę. Juk kas per daug, tas irgi nesveika…
Taigi sportas ne visada suteikia sveikatos, kartais jis gali būti netgi labai pavojingas sveikatai. Net ir pati paprasčiausia ir nesudėtingiausiai atrodanti sporto šaka gali sukelti pavojų (dėl daugybės, galbūt kartais sunkiai paaiškinamų priežasčių). Tačiau, jeigu jau pasirenkate kažkokią sporto šaką, tuomet žinokite, „į kokią galerą jus velnias neša“ ir būkite atsargūs! Gerų rezultatų!
Kad ir kaip daugelis iš mūsų piktinamės žiemos orais, vis tik dabar yra taip ilgai lauktas žiemos sporto mėgėjų laikas! Šiuo metu vienos populiariausių atostogų krypčių yra slidinėjimo kurortai. Tačiau ne paslaptis, kad tai gana pavojingas ir fizinio pasiruošimo reikalaujantis sportas, neretai pasibaigiantis traumomis. Tad ką daryti, kad taip lauktos žiemos atostogos nesibaigtų ašaromis?
Išbarstyti per didžiąsias metų šventes prilipusių kilogramų ir išvalyti, nuraminti nuo šurmulio, rūpesčių pavargusį protą, – tokias pagrindines slidinėjimo priežastis iškart po Naujųjų įvardija kelionių organizatorių atstovai. Tradiciškai, slidinėjimo sezonas įsibėgėja būtent sausį, todėl jau dabar kelionių agentūrose – didžioji slidinėjančiųjų apgultis. Kelionių ekspertai pataria, kokiais kriterijais remiantis geriausia rinktis žiemos kurortus. Ypač kuomet kompanijoje – ir visiškai „žali“, ir į kalnus jau nuolat skrendantys aktyvių atostogų mėgėjai?
Pasak Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos atstovo, slidinėjimas kaip laisvalaikio praleidimo būdas mūsų šalyje populiarėja, tačiau į svečias šalis išvykstantys turistai ne visada žino, kad slidinėjimo trasose kaip ir vairuojant kelyje egzistuoja tam tikros judėjimo ir elgesio taisyklės. Slidininkų iš Lietuvos dažnai sulaukiančio Slovakijos Aukštųjų Tatrų slidinėjimo kurorto vadovas įspėja, kad norint išvengti tokių klaidų kaip netinkamas kopimas ir nusileidimas pėsčiomis ar sustojimas kelio viduryje, su kalnų slidinėjimo reikalavimais derėtų susipažinti dar prieš žengiant į trasą.
Iškritus pirmam sniegui, po truputį pratinamės prie artėjančios žiemos. Lauke darosi vis atšiauriau, o šiltuoju metų laiku propaguotas aktyvus poilsis daug kam nueina į antrą planą. Tačiau tingiai žiemojantis mūsų kūnas nėra gerai sveikatai – fizinio aktyvumo stoka nulemia ne tik prastėjančią fizinę formą, tačiau ir silpnėjančią imuninę sistemą. Tad kokia fizine veikla užsiimti žiemą ir kaip tam pasiruošti?
Damomis ir džentelmenais kartais pakvimpa ir Laikinosios sostinės senamiestis. Čia siauroje gatvelėje įsikūrusi vintažo krautuvėlė „Raduga“, lyg močiutės spinta pilna spalvingų gėrybių, o viso to „šeimyninkutė“ Rasa Danilinaitė prie arbatos puodelio kviečia pakalbėti ne tik apie madą ir nėrinukus…
Viena didžiausių pasaulyje draudimo grupė atskleidė apklausos duomenis, teigiančiu, kad iš slidinėjančių Čekijos kalnuose visiškai negeria vos 7 proc. vyrų ir 28 proc. moterų. Daugiau nei pusė į kalnus važiuojančių slidininkų ar snieglentininkų baiminasi susidūrimo su neblaiviais žiemos sporto mėgėjais. Kas trečias mano, kad alkoholio vartojimas neabejotinai turi įtakos gebėjimams leidžiantis nuo kalnų.
Žiema – tai ne tik švenčių, bei daugelio taip pamėgtų žiemos pramogų metas. Lietuvoje kiekvienais metais vis daugėja žmonių, susidomėjusių įvairiomis žiemos sporto šakomis.
Slidinėti, anksčiau ar vėliau, pamėgina kiekvienas, vieni renkasi slides, kiti geriau jaučiasi ant snieglentės, o savo pasirinktą slidinėjimo būdą dažnas motyvuoja frazė „Tas man atrodo per daug sunkus, todėl rinkausi šitą“, bet ar galima nuspręsti, kuris būdas sunkesnis, neišbandžius abiejų?
Snieglentės ar slidės?
„Nėra Lietuvoje žiemos, nėra kur slidinėti, o į kalnus važiuot per brangu“ – tokios skeptiškos nuomonės besilaikantys asmenys labai klysta, Lietuvoje yra žiema, yra specialiai skirtų slidinėjimui kalnų, o nuo dabar Lietuva turi ir vienintelę Rytų Europoje uždarą žiemos sporto trasą, kur slidinėjimo entuziastai galės mėgautis sniegu ir vasarą.
Snieglenčių sporte yra du pagrindiniai stiliai: „freestyle“ – įvairių akrobatinių elementų atlikimas sniego parkuose bei gatvėse (gatvės stilius vadinamas jibbing‘u), ir „freeride“ – taip vadinamas greitas nusileidimas šlaitu per didelį sluoksnį sniego. Lietuvoje „freerid‘ui“ tinkamų sąlygų nėra, o „jibbing‘as“ snieglentininkų tarpe vis labiau populiarėja ir vystosi. Sniego parkuose atidirbtus triukus snieglentininkai išbando gatvėse ant laiptų turėklų, tvorų, sienų… žodžiu, iš bet kokio patikusio objekto padaro sau figūrą, per kurią stilingai perčiuožia.
O slidininkai dažniau renkasi tradicines kalnų slides, tačiau ir jų tarpe yra nemažai „freestyle“ entuziastų, meistriškumu nenusileidžiančių snieglentininkams. Taigi pirmasis žingsnis, norint pradėti sportuoti, yra būdo ir stiliaus pasirinkimas, pagal kurį turite rasti sau tinkamą inventorių.
slidinėjimas
„Roges reikia ruošti vasarą“
Sunkiausia dalis, norint pradėti slidinėti, Jus pasitiks tada, kai reikės išsirinkti sau tinkamą inventorių. Daugelis pradedančiųjų savo pirmąjį slidinėjimo inventorių perka iš antrų rankų, ir tai motyvuoja fraze „aš dar nežinau, ar man patiks, todėl nenoriu pirkti naujo ir brangaus inventoriaus“. Tačiau tiesa ta, kad perkant naudotą inventorių Jūs neturite jokių kokybės garantijų, jis gali būti sugadintas nematomose vietose, ir kiek ištikrųjų vertas daiktas Jūs nenustatysite. Pavojingiausia pirkti „freestyle“ naudotą inventorių, kitaip tariant, perkant iš antrų rankų didelė tikimybė, kad permokėsite ir už tą sumą gausite „katę maiše“.
Pirkdami inventorių specializuotose Lietuvos parduotuvėse Jūs gausite tam tikro laikotarpio garantiją, tačiau gerokai permokėsite. Pasibaigus sezonui visame Pasaulyje išparduodami praėjusio sezono nauji gaminiai, tačiau Lietuvoje panašių išpardavimų slidinėjimo inventoriui vargu ar rasite, nes parduotuvės sezonui pasibaigus sudeda neišpirktą inventorių į sandėlius, o kitąmet vėl parduoda už tą pačią kainą. Todėl ten galima dažnai aptikti kelerių metų senumo naują inventorių. „Roges reikia ruošti vasarą“ – palankus metas įsigyti naują inventorių slidinėjimui yra pavasario/vasaros laikotarpis, o vienintelis būdas gauti praėjusio sezono naują inventorių su nuolaida ir kokybės garantija – pirkti iš užsienio šalių ir siųstis į Lietuvą.
Bendros taisyklės renkantis inventorių
Renkantis slides ar snieglentes, galioja vienoda taisyklė – jų ilgis turi būti žemiau smakro arba jo aukštyje. Mėgstantys didesnį greitį pažengę slidininkai renkasi ilgesnes ir kietas slides, nes kuo slidės ilgesnės, o jų forma tiesesnė, tuo sunkiau bus padaryti staigų posūkį.
Renkantis snieglentę reikia visų pirma žinoti, koks čiuožimo stilius Jums priimtinesnis – „freeride“ – lentos turi būti kietos ir siekti smakrą, jos dar pasižymi skirtingu snieglentės galų ilgiu, visada priekis yra ilgesnis už galą. „Freesyle“ lentas reiktų rinktis trumpesnes, o kiek – kiekvienas sprendžia pagal save. Pavyzdžiui, „jibb‘eriai“ dažnai renkasi lengvas, trumpas, krūtinės lygį siekiančias labai minkštas lentas, nes su trumpesne lenta lengviau atlikti triukus. Renkantis apkaustus, skirkite jiems didesnį dėmesį, nes apkaustai dažniausiai tarnauja ilgiau nei lentos. Apkaustų sistemų yra skirtingų – vieni greičiau uždedami, kiti tvirčiau laiko koją, todėl apsispręsti, kurie apkaustai Jums tinka, galėsite tik išbandę skirtingas jų sistemas.
Slidinėjimo kultūra Lietuvoje ir užsienyje
Slidinėjimas nėra labai brangus sportas ir juo galima užsiimti tiek Lietuvoje, tiek užsienio kurortuose. Lietuvoje yra apie dešimt specialiai paruošiamų slidinėjimui kalnų, iš kurių žinomiausi: Druskininkų „Snow arena“, Ignalinos „Žiemos sporto centras“, Vilniaus „Liepkalnis“, Anyksčių „Kalitos kalnas“ (daugiau apie slidinėjimo trasas taip pat rasite praėjusių metų Laikas.lt straipsmnyje, kurį rasite čia).
Druskininkai siūlo geriausias sąlygas tiek slidininkams, tiek snieglentininkams ir nors šiuo metu visi „Snow arenos“ darbai nėra pilnai užbaigti, tačiau ateityje ten bus vienintelė Lietuvoje atskira trasa snieglentininkams, tokiu būdu bus išvengiama konfliktinių situacijų ir nemalonių susidūrimų tarp skirtingu sporto šakų atstovų.
Įprastai slidininkai ir snieglentininkai Lietuvoje slidinėja kartu ir labai dažnai vieni kitiems nesąmoningai trukdo, dėl to įvyksta nemažai susidūrimų. Kartais kyla konfliktai dėl nesupratimo ir nežinojimo, pavyzdžiui, snieglentininkai, važinėjantys per tramplyną, jį prižiūri ir patvarko, o kai vyksta tvarkymas visada prieš tramplyną padeda snieglentę, o nežinantis, ką reiškia snieglentė, slidinėtojas tiesiog apvažiuoja snieglentę ir šoka per tramplyną, taip sukeldamas pavojingą situaciją, kurios pasekmės gali būti labai skausmingos.
Žiemą Anykščių slidinėjimo trasoje dominuoja slidininkai, kalnas visada gerai paruošiamas ir prižiūrimas. Ignalina 2010/2011 metų sezoną džiugino snieglentininkus, ten buvo pastatytas geriausias tų metų sniego parkas ir vyko didžioji dalis žiemos sporto renginių. Visai kitokia situacija buvo Vilniuje esančioje „Liepkalnio“ trasoje, ten nevyko renginiai, nebuvo sniego parko, kalnas buvo atidarytas vėliausiai ir dažnai pasitikdavo slidininkus gerokai apšalusia danga.
Bendra ir neišspręsta Lietuvos slidinėjimo centrų problema – didelės eilės prie keltuvų, ir šią problemą netikslinga pateisinti per mažu kalnu ir per dideliu žmonių kiekiu, nes mūsų brolių latvių pavyzdys rodo, kad nesvarbu, kokio dydžio kalnas ir kiek ant kalno yra žmonių, visada keltuvas veikia ir prie jo nėra didelės eilės.
Būtent dėl to daug lietuvių važiuoja į Latvijos kurortus, kur kainos yra daug prieinamesnės, o aptarnavimas daug kokybiškesnis. Latvijoje yra daug veikiančių žiemos sporto centrų, o vienas populiariausių iš jų – „Žagarkalnis“. Ten visada yra tvarkingai paruoštas aukšto lygio snieglenčių parkas, darbuotojai padeda ir paaiškina pirmą kartą kylantiems keltuvu žmonėms, o ir kainos už slidinėjimą bei inventoriaus nuomą yra mažesnės nei Lietuvoje.
Slidininkai ir snieglentininkai, pasiruošę dideliems kalnams, dažniausiai vyksta į Norvegiją, Prancūziją, Italiją, Lenkiją, o iššūkiams pasirengę renkasi tokias šalis kaip Ukraina. Vykstant slidinėti į tolimesnes užsienio šalis tikslinga visų pirma apsidrausti.
O kur Jūs slidinėjate? Kokie planai naujam žiemos sezonui?
Romualdas Ruzgys
Nuotr.: Ž.Vaičaičio
Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos (LKSF) prezidentas Paulius Augūnas tiki, kad artėjantis sezonas lietuviams bus sėkmingas.
Kokios nuotaikos LKSF pasitinka naują sezoną?, – paklausėme P. Augūno.
Nuotaika – pakili. Nes praėjusį savaitgalį trys jauni mūsų kalnų slidininkai – Laura Pamerneckytė, Rokas Zaveckas ir Aivaras Tumas – penkioms savaitėms išvyksta į Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) stovyklos antrąjį etapą. Jaunimas intensyviai treniruosis. Grįš spalio pabaigoje, o lapkritį vėl keliaus į tokią pačią stovyklą, kurioje jau tikriausiai ne tik treniruosis, bet ir dalyvaus varžybose. Vėl namo slidininkai parkeliaus tik prie Kalėdas.
Šios stovyklos – didžiulis iššūkis mūsų sportininkams kaip moksleiviams. Tėvai kartu su federacija tariamės su mokyklų vadovais, kad slidininkai galėtų atsiskaityti nuotoliniu būdu. Krūvis bus milžiniškas tiek sporte, tiek moksle. Bet tuo pačiu tai yra didžiulės galimybės.
Iš šių dviejų vaikinų turėsime atrinkti vieną, kuris dalyvaus sausį Austrijos mieste Insbruke vyksiančiose pirmosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse. Be to, komandą ketiname išsiųsti į pasaulio jaunimo čempionatą, kuris vasario pabaigoje startuos Italijoje. FIS stovyklose dalyvavę sportininkai turėtų būti puikiai pasiruošę ir pasiekti gerų rezultatų.
Jau viskas suderinta dėl Lietuvos čempionato, kuris tradiciškai vyks Alpėse. Šįkart – sausio 14-21 dienomis Italijoje, labai įdomioje vietoje – Madona di Kampiljo, kuris yra antras pagal garsumą ir brangumą tarp visų Italijos kalnų kurortų. Bet tai neturėtų atbaidyti sportininkų ir juos lydinčių žmonių, nes varžybos bus rengiamos 13 km nuo Madona di Kampiljo, Pinzolo miestelyje. Metų pabaigoje šis miestelis bus sujungtas pakėlėjais su Madona di Kampiljo regiono trasomis.
Dar vienos tradicinės varžybos – Baltijos taurė. Jos vėl vyks Suomijos kurorte Suomutunturi. Tik kitąmet – kiek anksčiau, kovo viduryje. Šįkart varžybas rengs estai. Bet, kaip visada, prisidės viso šalys. Jau dabar mūsų prašė, kad atsiųstume mažiausiai keturis žmones varžybų aptarnavimui.
Kiek planuojate surengti varžybų Lietuvoje?
Viskas priklausys nuo oro sąlygų. Jei bus sniego, tradiciškai vyks “Head”, “Fischer” ir naujo mūsų rėmėjo “Leki” taurės varžybos, draugijos “Žalgiris” žiemos žaidynės. Jei žiema bus ilga, organizuosime ir daugiau renginių.
Kol kas neaišku, kur rengsime varžybas. Bandome tartis su “Snoras snow arena” šeimininkais, kad bent vienas varžybas leistų surenti pas juos Druskininkuose.
Žinoma, ši arena yra dengta, todėl ten galima rengti varžybas bet kokiu metų laiku. Tačiau tai – komercinis objektas, labiau pritaikytas ne sportui. Puikiai tai suprantame, bet bendradarbiausime, ieškosime visiems labiausiai tinkamų variantų.
Ar Lietuvoje daugėja kalnų slidininkų?
Akivaizdžiai. O atsiradus Druskininkų arenai, jų atsiras dar daugiau. Su Nacionaline slidinėjimo asociacija esame įkūrę viešąją įstaigą “Slidinėjimo mokykla” ir rengsime įvairias programas, rinksime vaikų grupes, kurios galėtų treniruotis Druskininkuose. Aišku, daug lems ir finansai, susitarimai su trasų šeimininkais. Dar labiau kalnų slidinėjimo populiarumą paskatintų mūsų jaunų sportininkų geri rezultatai tarptautinėse varžybose.
Praėjusį sezoną per lietuviams itin sėkmingai pasibaigusias Baltijos taurės varžybas mūsų šalies žiniasklaida bene pirmą kartą skyrė tiek daug dėmesio kalnų slidininkams. Ar pajutote tai?
Tikrai pajutome. Gaila, kol krizė nesitraukia, nepavyksta rasti daugiau rėmėjų. O visuomenės dėmesys tikrai buvo ir, tikėkimės, jis dar labiau augs per šį sezoną. Ypač kai įsibėgės slidinėjimo mokyklos veikla, atsiras grupių formavimo sistema.Galbūt bendradarbiausime su švietimo institucijomis. Juk slidinėjimas yra mokyklų kūno kultūros programos dalis. Galima būtų nuvežti vaikus į “Snoras snow arena” bent supažindinti su kalnų slidinėjimu, jo pagrindais. Vėliau kurie nors iš tų vaikų gal pasirinktų mūsų sporto šaką.
Sezoną LKSF pasitinka su iš esmės atnaujintu interneto tinklapiu. Kodėl nutarėte keisti savo namų internete veidą?
Tai irgi žingsnis kalnų slidinėjimo populiarinimo link. Senasis tinklapis suteikdavo minimalią informaciją mūsų bendruomenei. O naujajame bus galima ne tik sužinoti visas naujienas, varžybų tvarkaraštį, rezultatus, peržiūrėti varžybų nuotraukas ir vaizdo įrašus apie kalnų slidinėjimą, bet ir leis žmonėms patiems įkelti skelbimus apie parduodamą inventorių. Tai ypač aktualu tėvams, kurių maži vaikai slidinėja ir greitai “išauga” inventorių. Naujame tinklapyje stengsimės pateikti kuo daugiau informacijos apie kalnų slidinėjimo aktualijas.
Kalnuslidinejimas.lt inf.