Search Results for: "keliauk kitaip"
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaite papasakojo kaip vyksta žmogaus ir stichijų kova už galimybę čia gyventi. Svarbiausia, kad visu Lietuvos ir Kaliningrado srities pajūriu tęsiasi apsauginis kopagūbris. Pasak, L. Dikšaitės, senovėje prasidėjusį masinį smėlio judėjimą nerijoje galėjo sustabdyti tik dideli kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai. 1805 m. danų kilmės vyriausiasis kopų inspektorius Sorenas Bjornas (1744-1819), remdamasis kitų mokslininkų ir savo atliktais stebėjimais bei bandymais, pradėjo smėlynų sutvirtinimo darbus.
Lankantis Žemaitijos nacionaliniame parke verta išsiruošti į į kelionę aplinkui Platelių ežerą ratu – apie 30 kilometrų. Aplankome Beržorą – čia yra 1746 metais pastatyta medinė bažnyčia ir varpinė, taip pat 1759 metais statytos kalvarijų stočių koplytėlės, kurios buvo sunaikintos, bet vėl atkurtos. Beržore yra nuostabių sodybų, kuriuose laukiami turistai.
Varnių regioniniame parke siūlome keliauti dviem maršrutais: pietiniu žiediniu arba šiauriniu žiediniu. Smagu keliauti ir pėsčiomis, ir dviračiais. Paukščių stebėjimo mėgėjams įrengti du paukščių stebėjimo bokšteliai prie Stervo rezervato ir Biržulio ežero, Virvytės ištakose.
Nemuno deltos regioninis parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Kitas išskirtinis dalykas, kad Nemuno delta garsėja kaip paukščių rojus.
Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Gedimino kapo kalnas, ant kurių stovėjo Pieštvės ir Veliuonos pilys, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Traukos objektai šiose vietose – tai renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys su savo parkais, dvarai – Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos ir Ilguvos.
„Venta, Venta, Venta, tu žemaičiams šventa…“ šios žinomos dainos žodžiai nusako pagarbų liaudies požiūrį į šią upę, kurios vardu ir pavadintas regioninis parkas. Parko gamta pasižymi įvairove – čia auga beveik 700 augalų rūšių, užregistruota 140 rūšių paukščių, veisiasi 27 rūšių žinduoliai, 7 rūšių varliagyviai, 3 roplių rūšys ir net 184 vabalų rūšys.
Kauno marių regioniniame parke galima apžiūrėti Žiegždrių, Dovainonių, Gastilionių, Strėvos, Kalniškių ir Lašinių atodangas, Rumšiškių ir Dabintos sengires, pasivaikščioti po vieną gražiausių Lietuvoje Girionių parką. Įspūdį palieka Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis kadagynas, bei Pažaislio vienuolynas.
Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės žodžiais, parko „bazinė“ bendruomenė yra Bitėnų visuomeninė organizacija „Rambynas“, kuri buvo pirmoji Pagėgių savivaldybėje kaimo bendruomenė, įsikūrusi savanoriškai, kai reikėjo išsaugoti šią Bitėnų gandrų koloniją pušyse.
Yra tokia ypatinga vieta Lietuvoje, kur atsiskleidžia to regiono archeologinės kultūros nuo paleolitinių laikų iki viduramžių. Kernavę galima laikyti senosios pagoniškosios kultūros liudininke, kuri demonstruoja ir krikščionybės skverbimosi į šį kraštą požymius.
Vištyčio regioninio parko teritorija apima Sūduvos moreninės aukštumos dalį – aukščiausią vietą Baltijos aukštumose Lietuvoje. Čia galima pamatyti įspūdingus 300 metų senumo ąžuolynus, 200 metų sulaukusius pušynus ir eglynus, išlikusius dar nuo sengirių. Šiame parke augančios 33 augalų rūšys ir 14 rūšių paukščių yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.