Search Results for: "keliu eismo taisykles"
Pastaraisiais metais Lietuvoje, o ypatingai didžiuosiuose miestuose, daugėja dviratininkų. Žmonės dviračius renkasi kaip alternatyvią, pigesnę bei ekologišką transporto priemonę, bei kaip aktyvų laisvalaikio praleidimo būdą. Sveikatos specialistai teigia, jog dviratis yra viena iš geriausių priemonių gerai žmogaus savijautai užtikrinti, be to dviračiu važiuoti yra smagu ir naudinga. Važiuojant dviračiu didėja ištvermė, gerėja širdies ir plaučių kraujotaka, stiprėja raumenys.
Per daugiau nei 20 Lietuvos nepriklausomybės metų Lietuvoje kelių eismo taisyklės (KET) koreguotos bent 10 kartų, įvedant naujų reikalavimų, pagerinančių eismo dalyvių saugumą. Ir nors kai kurie reikalavimai įsigaliojo jau prieš daugelį metų, vairuotojų įpročiai keičiasi lėtai. Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, balandžio 11 d. organizuojanti jau penktąjį Nacionalinį Kelių eismo taisyklių egzaminą, primena kelis „naujus“ KET punktus, kurie buvo plačiai aptariami visuomenės, tačiau vairuotojai jų iki šiol dažnai nepaiso.
Nepriklausomai nuo amžiaus ar vairavimo patirties, daugiau nei pusė šalies vairuotojų yra įsitikinę, jog labiausiai eismo saugumą padidintų vairavimo kultūros kėlimas, o ne griežtesnės baudos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ar daugiau patruliuojančių pareigūnų. Tokius duomenis gavo didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, internete apklaususi beveik 10 tūkstančių respondentų.
Tolimiausiuose pasaulio kampeliuose galioja keistos, juokingos, absurdiškos ir neįtikėtinos kelių eismo taisykles. 10 jų surinktos iš tolimų šalių, o viena mums labai artima ir pažįstama, bet sunkiai suprantama užsieniečiams.
Jau antrą kartą visi Lietuvos vairuotojai kviečiami pasitikrinti savo kelių eismo taisyklių išmanymą ir dalyvauti Nacionaliniame kelių eismo taisyklių egzamine. Egzamine kaip ir pernai bus tikrinamos teorinės kelių eismo taisyklių žinios, o geriausiai pasirodžiusiems egzamino iniciatorius šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ dovanos vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimus.
Net jei kraujyje nebėra alkoholio, sugebėjimui vairuoti gali trukdyti galvos skausmas, jautrumas šviesai, pykinimas ir kiti simptomai, atsirandantys praėjus keletui valandų po alkoholio vartojimo. Tokie pojūčiai padidina eismo įvykio riziką – sėdantieji prie vairo esant pagirioms, dvigubai dažniau nei kiti vairuotojai pažeidžia kelių eismo taisykles, keturis kartus dažniau išvažiuoja iš savo eismo juostos ir daugiau nei ketvirtadalį kelio nuvažiuoja viršydami greičio limitą. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai ragina būti ypač apdairiems šventiniu laikotarpiu.
Pagirioms priskiriami simptomai pasireiškia alkoholiui dar tebesant organizme, tačiau ypač jie sustiprėja alkoholio kiekiui kraujyje nukritus iki nulio. Nemaloni savijauta gali tęstis nuo 8 iki 24 valandų*. Tipiškais pagirių simptomais laikomi: galvos skausmas, jautrumas šviesai, pykinimas, dirglumas, nuovargis ir bendras fizinis bei dvasinis diskomfortas. „Tokius simptomus jaučiančiam vairuotojui gali būti sunku susikaupti, greitai reaguoti į aplinką ir tinkamai įvertinti riziką bei kitų vairuotojų siunčiamus signalus“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli.
Norėdami pasijusti geriau vairuotojai išbando įvairius metodus, tarp jų ir energetinius gėrimus. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tai gali būti pavojinga. Energetiniai gėrimai pagerina tik subjektyvų žmogaus savijautos ir galimybių vertinimą. Išgėrus tokių gėrimų sumažėja galvos skausmas, nuovargis ir burnos džiūvimas. Tačiau jie nepagerina koordinacijos ir reakcijos į vaizdinius stimulus laiko**. Dėl to padidėja grėsmė, kad vairuotojas, klaidingai vertindamas savo pasirengimą vairuoti, gali sukelti eismo įvykį. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai įspėja: „Kelių saugumui ypač svarbus teisingas savo gebėjimų įvertinimas. Vairuotojas, manantis, kad gali vairuoti saugiai, kai iš tiesų taip nėra, yra didžiulė grėsmė kelyje“.
Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo siekta patvirtinti kelias valandas po alkoholio suvartojimo atsirandančio diskomforto poveikį vairavimui, atskleidė, kad pagiringi vairuotojai važiuoja mažiau saugiai. Vairuotojai, kenčiantys nuo simptomų, susijusių su alkoholio vartojimu, važiavo vidutiniškai 16 km/h greičiau ir greičio limitą viršijo vidutiniškai 26 proc. visos važiavimo trukmės, lyginant su blaivais vairuotojais, kurie greitį viršijo vidutiniškai 6,3 proc.* viso kelio. „Rekomenduojame nevairuoti automobilio nuo kelių valandų iki visos dienos po alkoholio suvartojimo. Šitaip suteiksite savo organizmui pakankamai laiko atsigauti ir grįžti prie normalaus funkcionavimo“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.
Vilniaus miesto savivaldybės pateikiamais duomenimis, Vilniuje yra 113 km dviračių takų. Iš pirmo žvilgsnio, šis skaičius atrodo išties nemažas. Tačiau žvelgiant į miesto dviračių trasos planą, kuriame pažymėti esami bei suplanuoti dviračių takai, situacija nedžiugina.
Takai nesudaro vientiso tinklo, o tik išsibarsčiusias atkarpas, kurios, rodos, po kelių dešimčių metrų dingsta tiesiog į niekur. Kuo toliau nuo centro, tuo labiau šis tinklas trūkinėja.
Kita problema – takai piešiami kaip pakliūva, kartais net pačiame šaligatvio viduryje, o ne greta gatvės kaip įprasta kitose šalyse. Tad nenustebkite, jei mindami pedalus, dviračių tako viduryje išvysite netikėčiausių kliūčių – lyg iš niekur išdygusį stulpą, šiukšliadėžę ar net gėlyną.
Pėsčiųjų ir dviratininkų grumtynės
Visgi turbūt dažniausiai dėl šių takų konfliktuoja dviratininkai ir pėstieji, kurie net tose vietose, kur pažymėti dviračių takai, ne visada linkę dalytis erdve. Kai kurie tai daro piktybiškai – nesitraukia nuo tako net signalizuojant, pyksta dėl pastabų, kiti tiesiog užmiršta, jog eina ne pėsčiųjų, o dviratininkų zona. Tai puikiai galima pastebėti senamiestyje, kur dviratininkai tiesiog priversti brautis pro miestiečių minią.
Mūsų kalbinta studentė Agnė pasakojo, jog iš Saulėtekio dviračiu dažnai važiuoja į paskaitas senamiestyje: „Įprastai dviračiu iki savo fakulteto nusigaunu greičiau negu viešuoju transportu, be to, nereikia stumdytis sausakimšame troleibuse.“ Paklausta, ar dviračių take netenka grumtis su praeiviais dėl vietos, mergina pasakojo, kad sunkiausia pravažiuoti pro stoteles, kai šiose laukia būriai žmonių. „Pasitaiko, kad tenka nulipti nuo dviračio ir kelis metrus jį vestis, nes dviratininkų takai vingiuoja visai šalia stotelių, tačiau ilgainiui mintinai išmoksti vietas, kur reikės nulipti, kur reikės apvažiuoti dideles duobes ar aukštus šaligatvių bortelius”,- pasakojo mergina.
Užburtas ratas
O ką daryti dviratininkui, kai takas staiga pasibaigia? Situacija kiek primena užburtą ratą, kuriame dviratininkai, atrodo, yra be vietos. Važiuojančius gatve keiksnoja vairuotojai, o minant pedalus šaligatviu tenka laviruoti tarp miestiečių ir pažeisti kelių eismo taisykles, nes „važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.” Visgi, daugelis renkasi savo saugumą ir nusižengdami taisyklėms važiuoja šaligatviu, nes laviruodami intensyviame eisme dviratininkai neretai gali sukelti spūstis, be to, vairuotojai ne visada pastebi dviratininkus, o net menkiausias dviratininko kliudymas automobilio veidrodėliu gali baigtis rimtais sužeidimais.
Danija – dviratininkų Meka
Mūsų kalbinta, Kopenhagoje trejus metus gyvenanti Sandra teigia, jog tikriausiai nepažįsta nė vieno dano, kuris neturėtų dviračio. Čia pedalus mina visi – nuo vos vaikščioti išmokusių vaikų iki senų žmonių. „Man labai patinka stebėti po darbo dienos pralekiančius kostiumuotus vyrus su lagaminėliais ar išsidabinusias poniutes su aukštakulniais. Net yra tekę matyti žmonių su smokingais bei vakarinėmis suknelėmis, kurie mina pedalus“,- prisimena mergina. Paklausta apie oro sąlygas, Sandra neneigia, jog pasibaigus šiltiems orams, iš danų garažų į gatves pajuda daug daugiau mašinų negu įprastai. Tačiau nemaža dalis lieka ištikimi dviračiams net iškritus sniegui. „Keliai čia prižiūrimi, tvarkingi, visad švarūs, tad nereikia stumti dviračio per milžiniškas pusnis“,- džiaugiasi mergina.
Paklausta apie dviračių takų infrastruktūrą, Danijoje gyvenanti mergina teigia, jog dviračių takai yra beveik visur. Gatvėse egzistuoja net ir mažesni šviesoforai specialiai dviratininkams. „Paradoksalu, tačiau dviračiai tampa net savotiška Danijos problema. Žinoma, visi labai džiūgauja ir didžiuojasi miesto ekologija bei didžiuliu gamtos sergėtojų skaičiumi, tačiau dviratininkų daugėja taip sparčiai, jog piko metu tampa netgi pavojinga važinėti gatve, nes neapsikentę „profesionalai” pradeda elgtis grubiai“,- pasakoja mergina.
Pirmenybė – dviratininkui, nes jų Danijoje dauguma
Dažnas atvykėlis Danijoje susiduria su dilema – kuriuo taku jam eiti? Lietuviai įpratę, kad pirmenybė yra pėsčiajam, tačiau Danijoje dviratis – visagalis. Dažnai eilinis žmogus turės keliauti palei tvoras ar neapkarpytus krūmus, kai dviratininkas važiuos dvigubai platesniu keliu. „Šioje šalyje tiesiog elementaru, kad pėstysis turi savo kelią ir juo eina, o dviratininkas važiuoja jam skirtu keliu, o ne pėsčiojo. Be to, kartais važiuojant dviračiu savo tikslą gali pasiekti tris kartus greičiau nei važiuodamas tą patį atstumą autobusu ar nuosavu automobiliu, nes rytais keliai būna sausakimši, o dviračiams dažniausiai suteikiama pirmenybė“,- skirtumą pastebi mergina.
Dviračio detalės parodo kiekvieno asmens individualumą
Kalbėdamiesi su Sandra smalsaujame, kokius dviračius renkasi danai, ar kreipia didelį dėmesį jų išvaizdai ir dizainui. Mergina pasakoja, jog „dviračių yra visokiausių. Pamenu kai buvau jaunesnė, beveik visi kiemo vaikai konkuravo, kurio dviratis turės daugiau bėgių. Atvykusi į Daniją supratau, kad eilinį kartą mūsų šalyje vyrauja kažkoks keistas, perdėtas pasipuikavimo kultas. Gyvendama Kopenhagoje visur važinėju dviračiu ir puikiai išsiverčiu su trimis bėgiais, kurie yra būtiniausi ir svarbiausi tikriausiai kiekvienam dviratininkui. Jei įsigysi dviratį su septyniomis pavaromis, būsi vienas šūstresnių, tačiau čia to žmonės taip nesureikšmina kaip pas mus.“
Ir nors Danijoje svarbiausias kriterijus renkantis priemonę – poreikiai ir praktiškumas, dviračių mados visgi egzistuoja. Kaip Lietuvoje populiaru patobulinti savo mašinas, taip Danijoje – dviračius. Galima išvysti visokiausių – nuo išmargintų vėliavos spalvomis iki apkarstytų gėlytėmis. „Kartą net teko matyti jaunuolį minantį vienratį. Galima išvysti daug dviračių, kurių priekyje yra karutis arba vežimėlis, kuriame mamos ar tėvai vežasi susisodinę vaikus. Kiti ten talpina įvairius susipirktus ar gatvėse susirinktus rakandus, dar kiti įmontuoja garso kolonėles ir linksmina praeivius savo mėgiama muzika. Čia dviračio spalvos, lempos, krepšeliai, skambučiai – viskas atspindi to žmogaus asmenybę. O paskutinis mados klyksmas – tai spalvoti ratlankiai “,- pasakoja mergina.
Parengė Ieva Varkojytė
Nuotr. autorės ir K. Zaleskytės
O kokią transporto priemonę renkatės Jūs? Ar manote, kad Lietuvoje būtina populiarinti dviračius?
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad beveik pusė Lietuvos vairuotojų vairuodami automobilį užsiima kokia nors kita veikla. Tačiau taip elgdamiesi jie ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir kelia pavojų tiek savo, tiek aplinkinių saugumui.
Lietuvos vairuotojai gana dažnai vairuodami užsiima kokia nors kita veikla nei vairavimas ar kelio stebėjimas. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ tinklalapio Autoledi.lt užsakymu atlikta apklausa internete, per kurią patys respondentai įvardijo pašalines veiklas.
Kaip teigia tyrimą atlikusios bendrovės „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius, 44 proc. apklaustųjų pripažino, kad vairuodami automobilį užsiima kokia nors kita veikla nei vairavimas ar kelio stebėjimas. Tai pripažino pusė visų apklausoje dalyvavusių vyrų ir 36 proc. moterų. Kita veikla dažniau užsiima didesnę vairavimo patirtį turintys vairuotojai.
Net 70 proc. moterų, pripažinusių, kad užsiima kokia nors kita veikla, kalba mobiliuoju telefonu ar rašo SMS vairuodamos. O vyrų – tik pusė. Telefonu daug kalba net ir nedidelę vairavimo patirtį turintieji, t. y. iki 3 metų. Penktadalis (18 proc.) vyrų prie vairo rūko, o moterų – tik 7 proc. Taip pat 5 proc. moterų pripažino, kad prie vairo dažosi.
Iš visų apklaustųjų net pusė (53 proc.) prie vairo valgo kokį nors maistą arba geria gėrimus. Dažniausiai geriamas mineralinis vanduo ar koks nors kitas gėrimas iš butelio; tai pripažino beveik 90 proc. šių respondentų.
Gerti kavą ar kitą karštą gėrimą dažniau drįsta vyrai – tai pripažino net 40 proc. vyrų, be to, jie dažniau užkandžiauja sumuštiniais, bandelėmis ir pan. (46 proc.). Moterys karštą gėrimą ar užkandžius vartoja rečiau (29 proc.), bet ledus valgyti prie vairo mėgsta (33 proc.)
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, atitinkama dalis transporto priemonių vairuotojų nesupranta ir neįsisąmonina galimos rizikos. Antai Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263) 21 punkte nurodyta: „Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.“
„Transporto priemonės vairavimas – ne tik atsakingas, bet ir rizikingas darbas, – teigia G. Aliksandravičius. – Tiek mūsų šalyje, tiek ir visame pasaulyje dauguma eismo įvykių įvyksta dėl žmonių padarytų klaidų. 2010 metais Lietuvoje dėl vairuotojų kaltės užregistruota 64,9 proc. eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo žmonės (2009 m. – 73,5 proc., 2008 m. – 77 proc., 2007 m. – 76 proc.).“
G. Aliksandravičius pastebi, kad toks elgesys prie vairo – ne tik kultūros stoka, bet ir nepagarba sau bei įstatymui – Kelių eismo taisyklėms.
„Eismo kultūra – visuomenės bendros kultūros, mentaliteto dalis. Atitinkamas žmogaus nuostatas lemia ne tik asmeninės savybės, bet ir jį supanti aplinka, nuo to priklauso, koks elgesys jam priimtinas, koks – ne, – pabrėžia G. Aliksandravičius. – Todėl visų saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno eismo dalyvio sąmoningumo, tinkamo elgesio kelyje ir atsakomybės.“
Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ tinklalapio Autoledi.lt užsakymu atliko apklausą internete. Apklausa, kurioje dalyvavo 1 304 žmonės, atlikta sausio mėn.
Jei paprašytume Jūsų išvardinti bent tris statistinio Lietuvos vairuotojo bruožus, turbūt retas kuris paminėtų mandagumą. Nors mandagumo kelyje ledai jau pralaužti, vis dėl to, kiekvienas vairuojantysis sutiktų su tuo, kad tolerancijos kelyje ir gatvėse dar trūksta.
„Mandagus vairavimas – tai visų pirma tolerancija ir pagarba kiekvienam sutiktam kelyje.“ Teigia akcijos „Mandagumas prie vairo puošia“ iniciatorė Ieva Kukevičienė. Ši akcija vyksta jau daugiau nei pusmetį, jos dalyviai – moterys, puošiančios savo automobilį lipduku su užrašu „Mandagumas prie vairo puošia“.
Kokios, Jūsų nuomone, yra pačios nemandagiausios vairuotojo savybės?
Posūkių nerodymas, nepraleidimas kelyje, piktybinis lenkimas ir „užlindimas“, kai kitas važiuoja saugiu atstumu nuo prieš jį važiuojančio automobilio, važiavimas ypač lėtai kairiąja kelio puse (gatvėse turinčiose dvi juostas viena puse) ir automobilių stovėjimo aikštelėje užlindimas prieš nosį jau automobilį statančiajam.
Kaip manote, vyrai ar moterys dažniau nusižengia mandagumo kelyje taisyklėm?
Tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų yra vairių vairuotojų. Pagrindinis skirtumas tas, kad moterys vairuoja atsargiau ir rečiau šiurkščiai pažeidinėja kelių eismo taisykles.
Ko, Jūsų manymu, vyrai galėtų pasimokyti iš moterų, o moterys iš vyrų?
Vairuojantys vyrai iš vairuojančių moterų galėtų pasimokyti atsargumo ir saugesnio vairavimo pagrindų, o moterims iš vairuojančių vyrų reiktų pasimokyti labiau stebėti aplinką važiuojant bei tam tikrus manevrus atlikti operatyviau.
Ar turite pastebėjimų apie kitų šalių vairuotojus?
Kalbant apie Europą, pagrindinis pastebėjimas tas, kad vairuotojai yra mandagesni bei daugelyje šalių tokie įstatymai kaip mobilaus telefono naudojimas bei saugaus vaikų vežimo įstatymai yra griežtesni ir ten saugaus vairavimo principo būtent šiose srityse yra žymiai labiau laikomasi nei Lietuvoje.
O kokie yra Jūsų pačios esminiai mandagaus vairavimo principai?
Praktiškai visada stengiuosi užleisti persirikiuojantiems vairuotojams, visada rodau posūkius, o įvykus nemaloniai ar avarinei situacijai tolerantiškai vertinu situaciją bei nesmerkiu kito vairuotojo, kuriam ne taip sėkmingai tą dieną sekas vairuoti.
Mandagumo, kaip ir kitų teigiamų dalykų gyvenime niekada nebus per daug, tad raginame visus ne tik vairuoti atsargiai, laikytis saugaus eismo taisyklių, bet ir būti tolerantiškiems kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Kaip teigė akcijos iniciatorė Ieva, netrukus viename degalinių tinkle turėtų pasirodyti lipdukai, kviečiantys nepamiršti mandagaus elgesio už vairo. Saugaus ir, žinoma, mandagaus vairavimo!
Nuo šių metų pradžios sugriežtinta atsakomybė už kai kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dalis baudų didėja, tačiau atsiranda galimybė eismo dalyviams, pirmą kartą padariusiems nesunkų pažeidimą, mokėti perpus mažesnę baudą.
Kadangi šalies keliuose tamsoje dažnai nukenčia pėstieji ir dviratininkai, didės baudos už Kelių eismo taisyklėse nustatytų elgesio tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą – ėjimą be atšvaito, žibintuvėlio ar šviesą atspindinčios liemenės. Anksčiau už tokį pažeidimą buvo baudžiama nuo 20 iki 40 litų, nuo šių metų bus skiriama bauda nuo 80 iki 140 litų.
Vairuotojams sugriežtinta atsakomybė už posūkių nerodymą, vairavimą kalbant mobiliu telefonu, žmonių vežimo taisyklių pažeidimus, už draudžiamus apsisukimus, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje. Už šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų, anksčiau buvusi nuo 50 iki 100 litų.
Už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančio transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, už stovėjimo taisyklių pažeidimus, kai automobilio statymo vieta paženklinta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis”, bus baudžiama nuo 100 iki 300 litų, anksčiau buvusi bauda – nuo 40 iki 80 litų.
Nuo šių metų nebus galima išvengti atsakomybės už automatiniais greičio matuokliais užfiksuotus pažeidimus. Jei transporto priemonės savininkas bandys vengti atsakomybės, policijos pareigūnas galės surašyti administracinį protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Šis asmuo bus traukiamas už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą.
Pagal priimtas ATPK pataisas, vairuotojui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kuriuos numatytas teisės vairuoti atėmimas, visais atvejais bus atimamas vairuotojo pažymėjimas – teismai nebegalės sustabdyti tam tikros vairuotojo pažymėjimo kategorijos galiojimo.
Tam tikrais atvejais eismo dalyvis, pažeidęs Kelių eismo taisykles, galės savo noru sumokėti baudą, lygią pusei nustatytos minimalios baudos. Tai galės būti taikoma pirmą kartą padariusiems nesunkų pažeidimą ir neginčijantiems jo padarymo fakto. Mažesnę baudą bus būtina sumokėti per 10 darbo dienų – pavėlavusiems teks mokėti visą nustatytą baudą.
Tačiau bauda nebus mažinama, jei pažeidėjas prašys protokolą rašantį policijos pareigūną nerašyti administracinio nurodymo, taip pat tais atvejais, kai numatyta maksimali bauda už padarytą pažeidimą bus didesnė kaip 3000 litų; kai pažeidimu bus padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra visiškai atlyginti; jei per metus pakartotinai bus padarytas tame pačiame ATPK straipsnyje numatytas pažeidimas arba jei už pažeidimą kaip pagrindinė ar papildoma nuobauda bus numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda.