Search Results for: "kenkėjai"
Daugelio parduotuvių lentynose vis dar galima rasti neišvaizdaus, nelabai maloniai kvepiančio paprasto ūkiško muilo. Kainuoja jis nedaug, ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad kitoms šiuolaikinėms priemonėms jis – ne konkurentas. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Atrinkome jums keletą išties įdomių ir naudingų žinoti faktų.
Senovės Egipte žmonės melsdavosi dievui Chnumui, prašydami, jog šis pradangintų tarakonus. Nenuostabu, jog viena iš dešimties dažniausių baimių – vabzdžių baimė, kitaip dar vadinama entomofobija. Pasiteiravus, kodėl dauguma žmonių taip bijo kenkėjų, psichologė Laura Milčienė teigė, jog žmonės apskritai dažniausiai nesižavi kenkėjais, nes jie perneša ligas, sukelia nešvaros pojūtį ir sutrikdo ne tik kasdienybę, bet ir psichologinę pusiausvyrą.
Gegužės 14, 16 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys paskutinę šio sezono premjerą – spektaklį „Demokratija“. Pjesės autorius – Mindaugas Nastaravičius, režisierius – Paulius Ignatavičius.
Klaipėdietis, namuose ragaudamas iš parduotuvės parsineštus „Raudonosios aguonos“ saldainius, nesitikėjo, kad viename jų ras „siurprizą“ – besirangantį kirminą. Dėl neįprasto priedo sunerimęs vyras kreipėsi į uostamiesčio maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau ji jokių pažeidimų parduotuvėje, iš kurios pirkti šie saldainiai, nerado.
Avast! Free Antivirus
Viena populiariausių ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje antivirusinė programa, kuri tarp asmeninių kompiuterių vartotojų užsirekomendavo kaip funkcionalus saugumo sprendimas.
Kasdienis ir nekasdienis mūsų maistas turėtų teikti naudą sveikatai, aprūpinti vitaminais ir mineralais, suteikti jėgų. Tačiau dažnai turime priešingą rezultatą – jaučiamės nusilpę, išsekę, o kartais net ir apsinuodiję nuo, regis, visiškai paprasto maisto. Kas nutinka maistui, kad jis pradeda „kovoti“ su mumis?
Įvairiuose šaltiniuose minima, kad saujelė riešutų kasdien gali tapti puikiu imuniteto stiprintoju, vitaminų šaltiniu, o džiovinti vaisiai – valyti organizmą, stiprinti širdį ir visą organizmą. Riešutuose ir džiovintuose vaisiuose gausu vitaminų ir mineralų, tačiau kuomet parduotuvėje ieškome šių gėrybių, etiketėse nėra užrašų: „riešutuose rasite pesticidų“, „džiovinti vaisiai su sulfitais“ ir t.t. Taigi, kur ir kaip ieškoti tik riešutų ir džiovintų vaisių be žalingų priedų.
Pesticidai riešutuose
Pesticidas – natūrali ar chemiškai susintetinta medžiaga, skirta kovoti su kenkėjais, parazitais ir piktžolėmis. Pesticidai padeda saugoti augalus nuo užkrato ir gerinti derlių, todėl galime pigiau užsiauginti didesnius kiekius žemės ūkio produktų.
„Deja, pesticidai veikia ne tik tuos, kam jie skirti. Patekę į žemę, orą, vandenį ir mitybos grandinę jie gali pakenkti augalams, gyvūnams ir žmonių sveikatai. Kai kurios pesticiduose esančios medžiagos daro didelę žalą žmonių endokrininei sistemai, jos ypač pavojingos vaikams,“ – teigiama Europos Parlamento interneto svetainėje.
Šiuolaikinės visuomenės maisto poreikiai vis didėja, todėl siekiama užauginti vis didesnius kiekius derliaus. Riešutų plantacijų laistymas pesticidais – vienas iš būdų tai pasiekti. Nors visos pasaulio šalys turi daugybę teisės aktų ir reglamentų, kuriuose ribojamas pesticidų vartojimas, tačiau dažnai šių nurodymų nesilaikoma. Juk įprastai nesidedame ryte į arbatos puodelį šaukštelio pesticidų, tad kodėl renkamės tokius riešutus?
Dažniausia problema ta, kad žmonės paprastai nežino apie riešutuose slypinčius pavojus, o kiti mano, kad nedidelis kiekis tikrai nedaro jokios žalos. Visgi, pesticidai, patekę į maisto produktus kad ir nedidelėmis dozėmis, gali kauptis organizme ir sukelti įvairų toksinį poveikį. Paprastai jie nesukelia ūmių ligų, tačiau ilgainiui gali pažeisti endokrininę sistemą ar sukelti negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Pesticidai taip pat kaupiasi vaisiuose ir daržovėse, todėl ne tik riešutai ar džiovinti vaisiai gali padėti šiai medžiagai kauptis organizme.
Kas slypi džiovintuose vaisiuose?
Pasak medikų ir natūralaus gyvenimo būdo šalininkų, džiovintuose vaisiuose išlieka visos naudingos medžiagos, kurių yra šviežiuose.
Džiovinti vaisiai, kurie nėra apdirbti pesticidais, konservantais ar cukrumi, yra visiškai natūralūs ir nekenkia žmogaus sveikatai.
Neseniai Lietuvoje buvo sulaikyta džiovintų vaisių siunta importuota iš Kinijos bei džiovintų abrikosų siunta iš Turkijos. Nustatyta, kad alergenų (sulfitų) kiekiai viršijo didžiausias leistinas koncentracijas.
Sulfitai yra sieros junginių grupė. Sieros junginių aptinkama beveik visuose valgomuose augaluose, daugelyje maisto produktų – džiovintuose vaisiuose, uogienėse, kepiniuose, konservuotose daržovėse, šaldytose sultyse, vynuogėse. Sulfitai vartojami kaip konservantai, jie gali sukelti alergines reakcijas.
Taigi, „įprastų“ džiovintų vaisių sudėtyje rasite sulfitų, pesticidų (kurie naudojami auginimo procese), konservantų ir nežinia dar kokių trąšų, kuriomis buvo laistomi vaisiai augimo procese. Pavyzdžiui, obuoliai, persikai, vynuogės, mėlynės priskiriamos prie vaisių, turinčių didžiausius kiekius pesticidų. Tad sudžiovinus vaisius ši chemija niekur nedingsta.
Apie apsinuodijimus
„Apsinuodijo riešutais VMVT nenustatė. Tačiau 2011 m. VMVT gavo 31 vartotojo skundą dėl riešutų, pagrįstai vartotojai skundėsi 12 atvejų. Pagrįstų skundų priežastys buvo pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas, ženklinimo pažeidimai (nenurodyta kilmės šalis), pakitusios skoninės savybės (kartumas), pastebėti kenkėjai bei jų pažeisti riešutai.
Dėl džiovintų vaisių vartotojai skundėsi 8 kartus, iš kurių pagrįstai – 5 atvejais. Pagrįstų skundų priežastys buvo ženklinimo pažeidimai, nebūdingas skonis, pašalinės priemaišos,” – pasakojo Donatas Valavičius.
Specialisto teigimu į mūsų šalį riešutai patenka iš Turkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano, Kinijos, Argentinos, Bolivijos, Indijos ir kitų šalių. 2011 m. nesaugūs riešutai buvo nustatyti iš Argentinos ir Indijos.
Švarūs ir ekologiški riešutai bei džiovinti vaisiai
Specialistas patarė perkant riešutus ar džiovintus vaisius atkreipti dėmesį į jų išvaizdą. „Nereikėtų pirkti riešutų ar džiovintų vaisių, kurie yra suskilę, dėmėti, pajuodę, žemėti. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus būtina gerai nuplauti (patartina apipilti verdančiu vandeniu), kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami. Jei atkandę riešutą pajutote kartų skonį, jokiu būdu jo nevalgykite. Laikomi netinkamomis sąlygomis riešutai gali sugesti, o nekokybiškų produktų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų,” – sakė D. Valavičius
Jei prižiūrite savo mitybą ir norite iš džiovintų vaisių ir riešutų gauti visas naudingąsias medžiagas, galite apsilankyti ekologiškose parduotuvėlėse. Čia rasite sertifikuotų, ekologiškuose ūkiuose užaugintų riešutų ir džiovintų vaisių. Jie nėra apdirbti pesticidais, konservantais ar sulfitais, todėl yra visiškai natūralūs ir nekenkia žmogaus sveikatai.
Užsukus į turgų, sutiksite tikrai nemažai prekeivių, kurie siūlo lietuvišką prekę. Jei tai tikrai lietuviški riešutai, jie bus geresni, nei atvežti iš Kinijos ar Afrikos, kadangi jų kelionės kelias ženkliai trumpesnis ir jų apdirbimui nereikia chemikalų. Tik dažnai prekeiviai neturi galimybių vartotojams įrodyti, kad prekė tikrai lietuviška.
Įdomus dalykas, kad prekybos centruose parduodami džiovinti abrikosai yra gražios oranžinės spalvos, jie apdorojami įvairiais konservantais bei balinami. Ekologiškose parduotuvėlėse parduodami džiovinti abrikosai yra tamsiai rudos spalvos.
Mėgstantys riešutauti gali prisirinkti riešutų miške, tai bus vienas iš ekologiškiausių būdų, kadangi nereikės nieko pakuoti ir transportuoti. Taip dar skirsite dėmesio ne tik savo organizmo, bet ir gamtos tausojimui.
Vaisių taip pat galima prisidžiovinti visiems metams. Dar tikrai rasime močiučių, kurios aprūpina savo anūkus džiovintų obuolių, kriaušių ar svarainių traškučiais. Tam yra net specialios vaisių džiovyklės.
Džiovinti vaisiai ir riešutai turi tiek tamsiąją, tiek šviesiąją savo „gyvenimo“ pusę. Turime visas galimybes pasirinkti kokybiškus produktus, tereikia nepatingėti skirti tam šiek tiek laiko ir galėsime džiaugtis geresne sveikata.
Sukraunami lagaminai, užveriami visi namų langai, užrakinamos durys ir pasineriama į vasaros teikiamus malonumus – atostogos. Tačiau neretą, grįžusi iš kelionių, suerzina vaizdas atvėrus namų duris – būste karaliauja tarakonai. Specialistai perspėja, kad užvėrus patalpų langus sudaromos tinkamiausios sąlygos veistis šiems kenkėjams.
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja apie smėlio dėžėse ir pievose tykančias blusas. „Šiais metais karštuoju sezonu pievose, rūsiuose, sandėliuose ir netgi vaikų žaidimo aikštelėse atsirado daugiau blusų nei įprastai. Didžiausias antplūdis prognozuojamas liepos mėnesį. Problema – benamės katės“, – kalbėjo biologas Liutauras Grigaliūnas.
Nešiotoja – benamė katė
Daugiau nei 30 proc. blusų nešėjų laikomos benamės katės. Deja, gyvenamųjų namų kiemuose jų su kiekvienais metais daugėja. Sparčiai ima plisti ir blusos. Įsitaisę ant gyvūnų kailių šie kenkėjai ima misti krauju. Dalį siurbiamo kraujo blusos suvirškina savo žarnyne, dalį išskiria iš organizmo. Nesuvirškintu krauju maitinasi blusų lervos.
„Blusos gali plisti labai dideliu atstumu, kadangi blusų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16–25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola ant jo ir ima siurbti kraują, dėti kiaušinėlius“, – pasakojo bendrovės „Dezinfa“ biologas.
9 cm į aukštį ir 32 cm į ilgį
Blusa gali pašokti 9 cm į aukštį ir 32 cm į ilgį. Tai jai leidžia be vargo rasti maitinimosi šaltinį. „Tereikia, kad rūsyje ar sandėliuke, smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje krebžda blusos, ir atsiranda didelė tikimybė kenkėją parsinešti į namus. Blusa ant žmogaus gali užšokti tiesiog laiptinėje – šis kenkėjas šuoliuoja didesne jėga nei žiogas! Parsinešus į namus, blusos ima maitintis, daugintis – kankinti namų šeimininkus“, – teigė kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Dažniausiai serga vaikai
Blusos platina marą, žiurkių dėmėtąją šiltinę, kačių įdrėskimo ligą. Kasmet registruojama apie 3 tūkst. maro atvejų. Blusų platinamomis ligomis dažniausiai serga vaikai. „Vaikai pasižymi itin dideliu judrumu, smalsumu. Užkirsti kelią žaisti su benamiais gyvūnais gana sudėtinga. Tad ir ligų sunku išvengti“, – apgailestavo Liutauras Grigaliūnas.
Blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergiją. Niežint dažniausiai imama kasytis ir taip gali būti įnešta antrinė infekcija.
Naikinimas sudėtingas
Išnaikinti kenkėjus gana sudėtinga. Naikinti blusas reikia ne tik nuo gyvūnų, bet ir aplinkoje, kadangi būtina išnaikinti ir ant paviršių esančius kiaušinėlius bei lervas. „Namų sąlygomis blusas išnaikinti labai sunku, kadangi aplinkoje esančios lervos ir kiaušinėliai plika akimi nematomi ir sunkiai paveikiami populiarių aerozolinių priemonių. Viena iš efektyviausių priemonių – profesionaliam naudojimui skirti insekticidai. Tam, kad būtų užtikrintas šių priemonių efektyvumas bei norimas rezultatas, reikalingas ir pakankamas kiekis biologinių žinių apie patį kenkėją, jo elgseną bei gyvenimo būdą“, – kalbėjo Margarita Kutkaitė.
Nors perdirbimui skirtų antrinių žaliavų konteineriai kiemuose stovi jau ne pirmus metus, tinkamų perdirbti atliekų vis dar stokojama. Priežastis – gyventojų netinkamas pakuočių, kurias galima perdirbti, rūšiavimas ir nenoras tai daryti.
Kenkėjų kontrolės ekspertai gyventojus perspėja apie pavasarį bundančius kenkėjus. Prognozuojamas itin intensyvus sezonas. Didelė dalis gyventojų jau skundžiasi gana ankstyvu juodųjų skruzdžių ir uodų antpuoliu.
Šalta žiema paskatino skruzdžių aktyvumą
Oro atšilimas po žiemos miego pabudusius kenkėjus paskatino aktyviai ieškotis maisto. Dėl ilgai trukusios šaltos žiemos juodosios skruzdėlės ėmė brautis ir į žmonių būstus. Prognozuojama, kad dar didesnis jų spiečius pasirodys poravimosi metu, kai skruzdėlės kils į orą.
„Pastaruoju metu vis dažniau gauname iškvietimų dėl namus, sodus, daržus, skverus puolančių skruzdėlių. Ši problema ypač aktuali naujuose individualiuose ar kotedžo tipo namuose gyvenantiems. Statant naujus namus dažnai nepastebimos skruzdėlių kolonijos, susiformavusios šalia namo ar po žeme. Radusios progą, jos ima veržtis į būstus“, – perspėjo kenkėjų ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Žala, kurią sukelia juodosios kenkėjos, nemenka. Į patalpas patekusios skruzdės ieško saldžių maisto produktų, taip užteršdamos valgomus produktus, ir vargindamos būsto gyventojus įkandimais. Juodąsias skruzdes vilioja ir kambariniai augalai. Aplink juos kuria savo lizdus, į kuriuos nešasi maistą. Vienas iš jų – amarai, nešiojantys virusines ir bakterines ligas.
Nubudo ir uodai, musės
Dar vieni kenkėjai, tik sušilus orams, neduodantys ramybės gyventojams, – uodai ir musės. Šiuo metu telkiniuose šylant vandens temperatūrai, itin intensyviai vystosi uodų lervos. Jei vasara bus panaši kaip praeitais metais (šilta bei drėgna) galime tikėtis didžiulio uodų antplūdžio. Jau dabar nubudę uodai aktyviai skuba ieškoti maisto, kadangi patelėms, siekiančioms subrandinti kiaušinėlius, reikalingas kraujas.
„Uodai pavojingi tarptautiniu mastu, kadangi jie perneša ir perduoda maliarijos, dramblialigės, geltonosios karštinės ir karštligės infekcijų sukėlėjus. Uodų patelės siurbia kraują, taip pasiimdamos jame esantį baltymą, reikalingą kiaušinėliams. Jau dabar pastebėję kraujasiurbius intensyviai ruošiamės ateinančiam sezonui ir tikimės padėti gyventojams kovoti su sveikatai pavojingais uodais“, – pasakojo bendrovės „Dezinfa“ paslaugų vadovas–biologas Liutauras Grigaliūnas.
Anot biologo, greitu metu namuose, lauke, biuruose ims skraidyti ir musės. Specialistas įžvelgia problemą, kad gyventojai nepakankamai įvertina daromą musių žalą. Šie kenkėjai ne tik įkyriai zvimbia – jie nešioja ir daugybę žmogaus ir gyvūnų sveikatai pavojingų ligų: vidurių šiltinę, cholerą, bakterinę dizenteriją, hepatitą, akių uždegimą, poliomielitą, tuberkuliozę, vaikų viduriavimą parazitinių kirmėlių kiaušinėlius ir kt.
Musės minta labai įvairiu maistu, įskaitant žmonių, gyvūnų maistą, dvėselieną, atmatas ir ekskrementus. Vienos musės viduriuose gali būti randama net 33 milijonai mikroorganizmų ir dar pusė milijardo gali būti susitelkę ant jos kūnelio bei kojų. Kas kartą nutūpusi musė palieka tūkstančius bakterijų.
„Skaičiuojama, kad už kiekvienos matomos musės yra dar 19 pasislėpusių musių. Viena musių pora gali susilaukti daugiau kaip 1 milijono palikuonių vos per šešias ar aštuonias savaites. Žmonės net nemato 95 procentų musių, kurios platina užkratą jų namuose. Vienų organizmas atsparesnis ligoms, tačiau didelė dalis žmonių kenčia nuo infekcinių ligų, patys nesuvokdami, kad jomis užsikrėtė būtent per musę“, – susirūpinęs kalbėjo biologas.
Kaip apsisaugoti nuo kenkėjų?
Kenkėjų kontrolės ekspertai pabrėžia, kad laiką leidžiant gamtoje labai svarbu pasirūpinti, kad maistas būtų uždengtas ir nepasiekiamas kenkėjams. Prieš rengiantis kurti stovyklavietę taip pat svarbu apžiūrėti, ar nėra netoli skruzdėlyno. Šiukšles rekomenduotina laikyti toliau nuo iškylos vietos, jos turi būti sudėtos į sandarią talpą. Be to, išvykstant patariama šiukšles išvežti, kad jos netaptų musių ir kitų kenkėjų veisimosi vieta.
Vis dar didelė dalis žmonių linkę kenkėjus naikinti įprastomis priemonėmis ir neatkreipia dėmesio, kad jos veikia itin trumpai. Be to, didelė dalis kenkėjų jau adaptavęsi prie įprastų naikinimo būdų. Norint nenukentėti nuo skruzdėlių, uodų ar musių, rekomenduojama iš anksto pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis. Naikinti skruzdes ekspertai pataria purškiant patalpas, lauko erdves profesionaliam naudojimui skirtomis priemonėmis ir pabrėžia, kad labai svarbu sunaikinti pagrindinį skruzdžių lizdą. Nuo uodų apsisaugoti padeda ant pavėsinių, lauko terasų ir kitų paviršių purškiami insekticidai. Taip pat rekomenduojama išbandyti uodų lervų naikinimą, kas užkerta kelią uodų gausėjimui.
Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai, musių išvengti padeda specialios lempos, priviliojančios ir sunaikinančios kenkėjus. Jos naudojamos gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose, gaminamos be jokių cheminių elementų, todėl nekenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Svarbiausia tai, kad naudojant šias lempas priviliotų negyvų vabzdžių nepatenka atgal į aplinką.