Search Results for: "knygos anglų kalba"
Mokėti vieną ar kelias užsienio kalbas (o ypač anglų!) šiais laikais tiesiog būtina. Todėl savo mažylius jų mokyti pradedame nuo pat mažens. Paprasčiausia kalbą išmokti tuomet, kai atrodo, jog ne mokaisi, bet žaidi. Leidykla „Nieko rimto“ į pagalbą kviečiasi Mumių slėnio gyventojus ir pristato „Iliustruotąjį anglų-lietuvių Mumių žodynėlį“.
Baisiausia būna tada, kai susikaupi, pasiruoši mokytis naujos kalbos ir … bac! – per sunku ją įveikti. Kągi, tada tau telieka mokymąsi atidėti vėlesniam laikui ir taip visą gyvenimą. Noriu tave nudžiuginti, kadangi turiu daug patarimų, kurie padėtų lengviau išmokti daugiau kalbų.
Iš pradžių norėčiau pakalbėti apie tai, kodėl pažinoti daugiau nei vieną kalbą yra ne tik svarbu, o ir būtina. Šiais laikais yra neišvengiama mokėti kelias kalbas, kad gyvenime pasiektum geresnių rezultatų. Tarkim, išvažiavai verslo reikalais į kitą šalį, turinčią kitą kultūrą, papročius ir kalbą. Kad įvyktų sklandesnės derybos, privalai mokėti bent jų kalbą. Visai kitaip į tave žiūrės, kai pasisveikinsi jų gimtąja kalba. Jau visai kiti santykiai atsiranda. Kitas pavyzdys, kodėl, kai mėgiamas atlikėjas pasisveikina su publika mūsų gimtąja kalba, visi iš džiaugsmo klykia? Dabar matai, kaip lengva paveikti žmones tuo, kas jiems artima.
Bene kiekvienas turi savo metodą. Vieni skaito knygas, kiti mokosi gramatikos. Goethe Instituto Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja mokėsi skaitydama detektyvus. Kadangi šio žanro knygos Nijoliai labiausiai patinka, todėl greitai įveikdavo knygas įsimindama naujus žodžius. Nusprendžiau paimti interviu, nes manau, kad Nijolia tikrai turės ką tau patarti.
Mokytojai pataria skaityti knygas užsienio kalba, bet ką daryti, kai kitos pusės sakinio visiškai nesupranti?
Kai skaitai knygą, svarbu ieškoti ne žodžių, kurių nesupranti, o tokius, kuriuos supranti. Netgi yra toks metodas, kai mokytojas rodo tekstą ir liepia pabraukti visus žodžius, kuriuos moki. Mokyklose labai dažnai liepiama pabraukti žodžius, kurių nesupranti ir todėl mokiniai iš karto neigiamai nusiteikia visam šitam procesui. Todėl, kai ieškai suprantamų žodžių, pirmiausia, tas skaitymas yra lengvesnis, tu skaitai greičiau ir didesnis yra malonumas. Ir dar vienas dalykas, tuos žodžius, kuriuos moki, tu pasikartoji daug kartų ir todėl ta struktūra, žodžiai lieka galvoje, kas yra šimtą kartų geriau, negu tada, kai mokysies kiekvieno žodžio atskirai.
Nuo ko pradėti, kai nori išmokti naujos kalbos?
Reikia pradėti nuo motyvacijos, kodėl pradedi mokytis šios kalbos. Jeigu ji tau patinka ir planuoji mokytis savarankiškai, tai tikriausiai ji patinka dėl kažko: galbūt dainos sužavėjo, ar dar kas nors. Jeigu muzika – bandyk versti tas dainas tuo metu, kai dainuoji. Ir tarimas tada lavinasi ir struktūros užsifiksuoja atmintyje. Aš pati pakankamai skieptiškai žiūriu į žodyno ir gramatikos mokymasi. Tobulas variantas yra pagyventi toje šalyje, kurios kalba tave sužavėjo. Bet jeigu tokios galimybės nėra, reikia tą šalį susikūrti savo namuose: įrašais, dainomis, knygomis, filmais…
Ar įmanoma mokytis daugiau nei vieną kalbą vienu metu?
Vaikai sugeba, o suaugęs žmogus galbūt, nes kalbos jam jau šiek tiek maišosi. Poliglotai, kurie moka apie dešimt kalbų, įstengtų ir tris kalbas mokytis vienu metu. Bet tas, kuris moka ne daugiau nei tris kalbas, ketvirtą reikėtų mokytis tvarkingiau ir tik vieną. Viskas priklauso dar ir nuo tikslų. Galbūt užtektų išmokti tik mandagumo frazių.
Dešimtos klasės mokinių laukia svarbus apsisprendimas – kokią kalbą pasirinkti valstybiniam egzaminui laikyti. Kuri kalba, jūsų manymu, yra prestižesnė?
Geriausia rinktis pagal save, poreikius, pagal tai, kas teikia daugiau džiaugsmo. Stojant į aukštąją mokyklą didelio skirtumo nėra, kokią užsienio kalbą pasirinksi. Prestižas neturi užimti svarbiausios vietos pasirenkant kalbas. Geriau pasirinkti tą kalbą, kuri tau labiausiai patinka, o ne tą, kuri, tavo manymu, prestižesnė, bet išmokti jos nepavyksta.
Kaip keista, kad įvedus į naršyklės paieškos lauką “kaip lengviau išmokti naujos kalbos” matome tik reklamas su siūlomais kursais. Taip, kai kurie kursai yra iš tiesų geri. Kelis galiu parekomenduoti iš savo patirties. Tai būtų: www.kalba.lt ; www.gimnazita.lt ; www.elc.lt . Bet dažnai būna, jog žmogaus kišenė tiesiog neleidžia juose lankytis. Todėl labai gaila, kad turime mažai internetinių svetainių, kurios nemokamai leistų naudotis jų siūlomais kalbų kursais virtualiame gyvenime. Na o dabar parašysiu man žinomus metodus, kaip įsiminti daugiau žodžių, frazių, o ir gramatikos.
Dažnai būna sunku įsiminti sunkesnius, ar tiesiog paprastus, bet neįsimintinus žodžius. Yra toks įdomus metodas: sugalvoti kiekvienam žodžiui kokią nors trumpą pasaką. Kad būtų aiškiau, pavyzdžius rašysiu anglų kalba. Tarkim, žodis torment (kančia). Iš pradžių pakartok šitą žodį kelis kartus. Vėliau padalyk jį į dvi dalis: tor ir ment. ‘Tor’ bus tarkim – tortūros, o ‘ment’ – mentas (policininkas). Dabar telieka sugalvoti trumpą, nors ir banalią pasaką, kurią lengviau įsimintum. Aš sugalvojau tokią: Po didelių tortūrų mentas pavargo. Nieko baisaus, jeigu kokie nors žodžiai jums asocijuojasi su vulgarizmu, erotika. Juk niekam nepasakosite savo pasakų, o tokios pasakos daug lengviau užsiliks atmintyje.
Kitas būdas, kurį norėčiau parekomenduoti, pavadinau jį Kortelių magija. Paėmi A4 formato lapą, padalini jį į mažus lapelius. Iš vienos pusės užrašai nesuprantamus žodžius ta kalba, kurios mokaisi, iš kitos – savo gimtąja kalba žodžių reikšmes. Sumaišai ir mokaisi. Kuriuos žodžius jau įsiminei, atidėk į šalį.
Yra žmonių, kurie mokosi imituodami. Tai irgi geras būdas lengviau įsiminti naujus sakinius, kuriuos ateityje galima panaudoti bendravime ir ne tik. Šie sakiniai jau bus sudėliuoti taisyklingai. Taip, kaip gimtakalbiai kalba.
Todėl nenuvertink save. Griebk norą mokytis už ragų ir pirmyn! Laisvą laiką praleisk prasmingai – mokamasis naujos kalbos. Pamatysi, ateityje ji tikrai pravers. „Imkit mane ir skaitykit. Ir tatai skaitydami permanykit.“ – M. Mažvydas.
Justyna Vansovič
„Kitų knygų“ leidykla, nekreipdama dėmesio į vis nesibaigiančią krizę, Vilniaus knygų mugėje pristatys net dvylika kontrkultūros ir socialinės kritikos leidinių. Tarp grožinės literatūros autorių dominuoja garsūs ir kontroversiški literatūrinio andergraundo vardai: J. G. Ballardas, Charlesas Bukowskis, Allenas Ginsbergas, Brettas Eastonas Ellisas, Manuelis Puigas, Irwine‘as Welshas. Besidomintiems politika išleistos Noamo Chomsky ir Johno Perkinso socialinės kritikos studijos. Leidykla neužmiršo ir lietuvių autorių – naujas knygas mugėje pristatys finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas, publicistas ir poetas Vytautas Rubavičius bei jauna prozininkė Aleksandra Fomina.
Pastebėję nemenką skaitytojų susidomėjimą „Atostogų lentyna“, pristatome naują rubriką „Knygų lentyna“. Sąžiningai pildysime ją kas mėnesį, siūlydami ir senesnius, ir ką tik iš spaustuvės atgabentus leidinius. Stengsimės pamaloninti įvairaus skonio skaitytoją, tačiau visada — tik gerais patarimais.
Dažniausiai pasižadėjimai naujiems metams susiję su gyvenimo būdo keitimu – mesti rūkyti, pradėti sveikai maitintis, sportuoti, skirti daugiau laiko mylimai veiklai ar artimiesiems. Tačiau žmonės linkę stebinti ir pačius save pasižadėdami kažką tokio… Pavyzdžiui, apkeliauti pasaulį!
Romano veiksmas vyksta ateityje, nors nei šalis, nei laikas nenurodyti. Pagrindinis veikėjas, rafinuotas klasikinės muzikos gerbėjas Aleksas, yra tikras smurto virtuozas, prievartos menininkas. Jo maištas – tai destruktyvus, savitikslis smurtas, „ultrasmurtas“. Visai jaunas jis patenka į pataisos namus, net nesulaukęs pilnametystės spėja įvykdyti kelias žmogžudystes… Smurtas įkvepia jam kūrybinio entuziazmo ir suteikia gyvenimo pilnatvę.
Ketvirtadienį LITEXPO parodų rūmuose prasidedančioje Vilniaus knygų mugėje bus ne tik pristatomos naujausios šiuolaikinių rašytojų knygos, bet ir prisimenami literatūros klasikai. Tai padaryti padės ir susitikimai su įdomiais svečiais, išskirtiniai renginiai, ir informacinėmis technologijomis sukurtos originalios parodos.
Kauno senamiestyje, jaunimo pamėgtoje kavinėje manęs laukia į kompiuterį paniręs, ausinukais apsiginklavęs Jaqas Greensponas. Netipiškas dėstytojas, pagalvoju, kai pasiteisina spėjimas, kad jis taiso studentų darbus. Juk ne kiekvienas, gyvendamas kitoje gatvės pusėje, mieliau lenda per rudenišką darganą į žmonių pilną kavinę dirbti. Paklausus „kodėl?“, vyras nedvejodamas pasiaiškina: „Turiu šunį, kuris reikalaudamas dėmesio mane blaško.“ Pirmosiomis pokalbio minutėmis suprantu, kad liūdna nebus.
Vienas ryškiausių pasaulio autoritetų Dalai Lama XIV jau ruošiasi vizitui Lietuvoje. Nors Tibeto dvasiniam vadovui tai bus jau trečiasis vizitas Vilniuje, tačiau pirmą kartą Jo Šventenybė sostinės gyventojams ir svečiams skaitys paskaitą, kurioje dalinsis ne tik milžiniška per gyvenimą sukaupta išmintimi, bet ir asmeniniais išgyvenimais. Dalai Lama XIV paskaitą „Kelias į taiką ir laimė globalioje visuomenėje“ skaitys jau rugsėjo 13 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje.
Antrojo pasaulinio karo pradžią siejame su 1939 metais įvykusia nacistinės Vokietijos invazija į Lenkiją. Tuo metu visas pasaulis suprato, kad karas prasideda ir jis neišvengiamas. Tuo tarpu Hitlerio mieste Berlyne nuotaikos buvo dviprasmės.