Search Results for: "kontrabanda"
Griežtinti kontrabandą vykdančių asmenų, pareigūnų ir kontrabandinių prekių vartojimo atsakomybę, naudoti socialinės reklamos priemones, piniginėmis priemonėmis skatinti kontrabandą kontroliuojančius pareigūnus – tokiomis priemonėmis gyventojai siūlo Vyriausybei kovoti su kontrabanda. Vyriausybė, paskelbusi viešąsias konsultacijas su visuomene, per mažiau nei 3 mėnesius sulaukė per 80 pasiūlymų, kaip šalinti kontrabandos priežastis bei kovoti su ja.
„Dėkojame gyventojams, dalyvavusiems konsultacijose ir pateikusiems tikrai konstruktyvių siūlymų. Visi šie pasiūlymai buvo įvertinti, reikia pasakyti, kad nemažą jų dalį teisėsaugos institucijos jau vykdo. Tačiau matome, kad gyventojai yra neabejingi, suvokia šios problemos mastą ir pasekmes”, – sako Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis. Pasak D. Matulionio, šią vasarą startavusios viešosios konsultacijos kaip dar viena bendravimo su visuomene forma ilgainiui turėtų įgauti pagreitį.
Kontrabandos priežastis šalinti gyventojai siūlo įvairiais būdais – mažinant akcizus prekėms, kurias patogu gabenti kontrabanda ir didinant toms, kurias sunku gabenti kontrabanda, mažinant mokesčius, didinant piliečių užimtumą ar net naikinant patentininkų institutą.
Siūlydami kovos su kontrabanda būdus, piliečiai dažniausiai mini priemones, kaip gerinti valstybės institucijų ir tarnybų darbo organizavimą bei griežtinti kontrabandą vykdančių asmenų, pareigūnų ir kontrabandinių prekių vartotojų atsakomybę. Visuomenės nuomone, efektyviai kovoti su kontrabanda galima įvedant visuotinį pajamų ir turto deklaravimą bei privalomus kasos aparatus turguose ir kitose prekybos vietose.
Piliečiai pastebi, kad stabdant kontrabandą ir nelegalių prekių apyvartą reikėtų daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui bei ugdymui. Anot konsultacijos dalyvių, informuoti visuomenę apie kontrabandos sukeliamą žalą ir ilgalaikį poveikį galima kuriant socialinę reklamą. Ji padėtų sudaryti visuotinę nepakantumo atmosferą vengiantiems mokėti mokesčius. Taip pat turėtų būti viešinamas kontrabandos informacijos telefonas ir skiriamas atlygis informaciją pateikusiems gyventojams.
Pasiūlymų sulaukta iš įvairių Lietuvos miestų, aktyviausi – Vilniaus ir Kauno gyventojai. Konsultacijų metu gauti visuomenės pasiūlymai ir idėjos buvo analizuojami, o pasibaigus konsultacijoms visa informacija (gauti pasiūlymai, apibendrinimai, priimti sprendimai) patalpinta Vyriausybės interneto svetainėje www.lrv.lt skiltyje „Viešosios konsultacijos”.
Vyriausybė viešąsias konsultacijas pradėjo vykdyti šių metų liepos 15 dieną, pirmoji konsultacija pristatyta tema „Kaip stabdyti kontrabandą ir nelegalių prekių apyvartą”. Viešosios konsultacijos aktualiomis temomis bus tęsiamos ir toliau.
Kaip sakė vienas amžininkas, bliuzas – tai purvina gyvenimo upė, ant kurios kranto sėdi vienadantis žilagalvis, toks panašus į savo seną kuiną, ir bliuzuoja ką nors beprasmiško, bet kartu – taip įtraukiančio, kad besiklausydamas imi pritariamai linguoti galva. Ir niekas kitas taip neįtrauks, kaip unikalus festivalis „Bliuzo naktys“. Šiandien skelbiama visa jo programa.
Varniuose, prie Lūksto ežero liepos pimąjį savaitgalį vyksiantį festivalį „Bliuzo naktys 2016“ pagerbs Kalifornijoje gyvenantis 56-erių bliuzmenas Earlas Thomas. Talentingas atlikėjas ir sėkmingas dainų autorius visuomet buvo vertinamas ne tik publikos, bet ir muzikos ikonų.
Dramblio kaulo kontrabanda yra pelningas teroristinių grupuočių finansavimo šaltinis, dėl kurio kasmet žūsta maždaug 30 tūkst. afrikinių dramblių. Norėdama susekti neteisėtos prekybos kelius, Nacionalinės geografijos draugija užsakė pagaminti dirbtines iltis su paslėptais GPS sekimo prietaisais ir paleido juos į kontrabandininkų tiekimo grandinę. Visos slapto eksperimento, apie kurį iki šiol prasitarti buvo uždrausta ne tik jo dalyviams, bet ir „National Geographic“ žurnalo redaktoriams visame pasaulyje, detalės, netikėtumai ir pavojai, su kuriais teko susidurti, atskleidžiami „National Geographic Lietuva“ rugsėjo mėnesio numeryje.
Jau šį savaitgalį, liepos 4-5 d. Lūksto ežero pakrantę užlies bliuzas. Kovinių filmų superherojus Stevenas Seagalas, bliuzuoti pradėjęs anksčiau nei vaidinti, amerikietė bliuzo mama Angela Brown kartu su geriausių Baltijos bliuzmenų titulą turinčiais „Latvian Blues Band“ ir pats Nikis Buzzas, kurio vardas įtrauktas į Bliuzo šlovės salę – visi jie ir daugelis kitų šį savaitgalį pasirodys legendiniame festivalyje „Bliuzo naktys“. Meteorologų prognozės festivaliui – labai geros.
Jau kitą savaitgalį, liepos 4-5 dienomis Varniuose įvyks seniausias muzikos festivalis po atviru dangumi „Bliuzo naktys“. Jame, žinia, pasirodys ir Holivudo filmų aktorius, kovos menų virtuozas bei bliuzo muzikantas Stevenas Seagalas. O jis bliuzo ir savo gerbėjams paruošė didžiulę staigmeną – scenoje pasirodys su bliuzo virtuozu Williamas Morganfieldas.
Liepos 4-5 dienomis Varniuose įvyks jau legendomis ir mitais apipintas „Bliuzo naktų“ festivalis. 22-us metus rengiamos bliuzo mėgėjų naktys ir dienos gali didžiuotis pelnytai vadinamos seniausiu festivaliu po atviru dangumi Lietuvoje. Muzikinę nuotaiką diktuos bliuzo legendos su Holivudo aktoriumi Stevenu Seagalu priešakyje, o laisvalaikiu visi galės išmėginti it iš gausybės rago pabirusias pramogas.
„Kino pavasario“ programa „Festivalio favoritai“ nuo kovo 20 dienos pakvies susipažinti su pastaraisiais metais kino pasaulyje sužibėjusiais ir didžiausių kino festivalių graibstytais filmais. Žiūrovus prie ekranų prikaustys filmai su Oskarais apdovanota vaidyba, tikromis stiprių ir iškilių asmenybių gyvenimo istorijomis, nepatogiomis temomis bei žmogiškų dilemų sprendimais.
Į dienos šviesą iškeltos ir visuomenei atskleistos skaudžios istorijos ne tik parodo pasaulyje egzistuojančias globalias problemas, bet ir padeda rasti jų sprendimo būdus, kardinaliai pakeičiančius ir supančią aplinką, ir žmonių gyvenimus. Žurnalas „National Geographic“ per 125 gyvavimo metus savo publikacijomis ne tik parodė slapčiausias planetos vietas, užfiksavo netikėčiausias akimirkas, bet ir žurnale paskelbtomis istorijomis turėjo milžinišką poveikį tiek vertingiausioms ir gražiausioms Žemės vietoms, gyvūnų bei augalų rūšims, tiek ir žmonėms.
Nors rūkymas mažinamas įvairiausiomis priemonėmis, rūkančių žmonių kiekis nemažėja – „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje rūko 30 proc. gyventojų ir šis skaičius nekinta jau nuo 2009 m. Be to, dauguma rūkančiųjų pateisina kontrabandą, jos vartojimą ir patys nevengia įsigyti kontrabandinių prekių. Pasak priklausomybės ligų psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio, bent jau kol kas tikimybė, kad rūkančiųjų skaičius sumažės, menka, nes įvairaus amžiaus asmenis rūkyti skatina tiek aplinkos veiksniai, tiek lengvai prieinamos kontrabandinės cigaretės.