Search Results for: "kovas"
Žmonės puikiai žino kitų šalių tautinius akcentus, pavyzdžiui, škotiškus sijonus kiltus, bet nežino kiek skirtingų, unikalių ir savitų regionų kostiumų turi Lietuva. Tautinis kostiumas mūsų protėviams ir senajai kartai visuomet buvo drabužis išeigai. Manau, kad išsilavinusiam, save ir savo šalį gerbiančiam žmogui tautinis rūbas yra ir visada buvo pasididžiavimas bei puošmena.
Ačiū jums, Miško broliai! Ačiū už tai, kad visada buvote ir esate pasipriešinimo priespaudai simbolis. Ačiū už tai, kad pamiršę mirties baimę, kovojote už savo žemę, jos žmones ir laisvę – pagrindinę vertybę pasaulyje. Tokiais žodžiais žinomi šalies žmonės išreiškė palaikymą partizanų judėjimo atminimui, ant rankos užsirišdami žalią juostelę ir paskelbdami savo nuotrauką socialiniuose tinkluose.
Japonija tikrai verta madų sosotinės vardo – čia prasiaučia tai viena, tai kita visuotinė manija. Tiesa, jos atkeliauja visai ne nuo aukštosios mados podiumo…
„Ar nieko tokio, jei kavą išmaišysiu pieštuku?“, – prieš mums sėdant pašnekesio studijoje „De Profundis“ paklausė menininkas, tapytojas, kirpėjas ir tiesiog ekscentriška asmenybė Mindaugas Jankauskas, daugeliui geriau žinomas Fėjos ar Kablo pravarde. Madingose Vilniaus, Kauno ir netgi Londono erdvėse surengęs ne vieną tapybos darbų parodą, visgi kol kas jis labiau garsėja savo pomėgiu šokiruoti: nenustebkite, jei jį, tobulai pasidažiusį ir apsivilkusį chalatu, išvysite apsiperkantį Vokiečių gatvės IKI arba kaukšintį senamiesčio grindiniu su jau firminiu ženklu tapusiais aukštakulniais. Ir visgi susitikimo dieną Mindaugo pasirinktas įprasto jauno verslininko įvaizdis ir patikinimas, jog noras „išsišokti“ – jau praeityje, mane trumpam nuramino – interviu pavyks. Kaip paaiškėjo vėliau – ta iliuzinė ramybė jau tuomet skaičiavo paskutines savo gyvavimo minutes…
Neapsigaukite – ne visi kūdikiai yra mieli ir tyri tarsi angeliukai. Na, bent jau ne visada. Blogerė Ilana Wiles virtualioje erdvėje surengė „Velniškiausio kūdikio’2012“ konkursą, kuris sulaukė daugiau nei trijų šimtų tikrai piktai atrodančių dalyvių nuotraukų.
Alternatyvos suvažiavimas „Satta Outside“ tęsia pažintį su būsima muzikine Šventosios dvasia. Birželio 9-ąją sostinės „Vasaros terasoje“ įvyks festivalio komandos ir „Renegades of Bump“ pristatomas renginys „Ritmo kovos“, kuriame svečio teisėmis dalyvaus prancūzų ritmo asas dÉbruit.
„Ritmo kovos“ – tai urbanistinius skambesius tyrinėjančios kompanijos „Renegades of Bump“ sumanytas beatmaker’ių mūšis, kuriame kiečiausias iš kiečiausių išrenkamas atkrentamuoju dvikovų principu. Scenoje laukiama tik nuosava kūryba, atkuriama efektų, ritmo mašinų, kontrolerių pagalba. Kadaise idėja gimė kaip vietinių talentų čempionatas, o praėjusiais metais festivalyje „Satta Outside“ susitiko rumunai, ispanai ir kiti tarptautiniai herojai. Šiemet nuspręsta beatmaker’ių čempionatą paversti Baltijos šalių švente, alternatyviame kurorte įvyksiančia rugpjūčio 11-ąją.
Birželio 9-osios „Ritmo kovos“ bus atrankinis turas į Baltijos šalių čempionato finalą. Vilniuje susitiks 8 tautiečiai, kol kas laikomi paslaptyje – tarp jų gali būti ir jau pasižymėjusių ritmo arenoje vardų. Kelialapiais į „Satta Outside“ bus aprūpinti tik trys, kurių festivalyje lauks penki Latvijos, Estijos ir Lenkijos atstovai. Kaimynai savo atkrentamąsias žaidynes organizuos kiek vėliau.
Leidyklos „Musique Large“ pažiba, uraganinių beats kūrėjas dÉbruit „Vasaros terasoje“ iš pradžių sėdės garbingoje teisėjo ložėje. Pasibaigus muzikinio sporto programai jis žada suplėšti itin laukiamą gyvą pasirodymą. Beje, į Lietuvą praėjusiais metais „Satta Outside“ arenoje su dviem pagalbininkais šėlęs prancūzas šįkart atvyks iš Rygos, kur „Ritmo kovų“ išvakarėse nerimaus drauge su praėjusio čempionato nugalėtoju lietuvaičiu Style Mistake.
Analogų plačiu spinduliu žemėlapyje neturinčios „Ritmo kovos“ laukia gausaus dalyvių palaikymo būrio. Nuo susirinkusiųjų skaičiaus ir jų gerklių platumo itin smarkiai priklausys tai, kam atiteks kelialapiai į finalą. Be to, birželio 9-ąją į „Vasaros terasą“ užsukti „Satta Outside“ ir „Renegades of Bump“ kviečia be jokių bilietų.
Visos naujienos apie rugpjūčio 10-12 d. įvyksiantį šeštąjį festivalį „Satta Outside“ pasiekiamos adresu www.sattaoutside.lt.
Kažkas atsitiko – 1986 metais sukurtas muzikinis filmas, kuriame specialiai nufilmuoti trijų grupių vaizdo klipai: Vytauto Kernagio su „Artele“, „Foje“,…
Be penkių minučių pavasarį „Idioteatras“ pasitinka žiūrovams jau pažįstamais ir visiškai naujais spektakliais. Nuo kovo pradžios iki vidurio Vilniaus ir Kauno žiūrovai turės galimybę pamatyti ne tik kultinį „Urvinį žmogų“, terapeutinių galių turintį spektaklį „Ša, kalba mamos“ ar (ne)komediją „Menas“. Scenoje pasirodys tarsi feniksas iš pelenų po 25 metų pakilusi Intymi vyrų trupę „Erelis“ bei visiškai naujas „Idioteatro“ ir teatrai.lt bendras projektas – spektaklis „Karo dievas“.
Vasario 16-ją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, publikai buvo pristatytas naujausias Dainiaus Kazlausko režisuotas spektaklis „Karo dievas“, kuriame vaidmenis atliko žinomi aktoriai Giedrius Savickas, Darius Gumauskas, Viktorija Kuodytė ir Aurelija Tamulytė. Tamsiąją žmogaus pusę pasiryžęs atskleisti režisierius apie pagrindinę spektaklio idėją kalbėjo taip: „Kur yra žmogus, ten visada bus karas. Žmogus yra labai individualus, egoistiškas, susikoncentravęs į savo asmeninius tikslus. Susitikus dviems tokiems, įvyksta nesusipratimai idėjiniame, buitiniame ar kituose lygmenyse, lengvai peraugantys į karą“. „Karo dievas“ (Le Dieu du Carnage) – naujausias prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos kūrinys. Šios pjesės veiksmas sukasi apie dvi viduriniosios klasės poras (Rėjus ir Uljė), susitinkančias aptarti tarp jų vaikų įvykusias muštynes. Tai tariamai civilizuotas, išorinio manieringumo ir buržuaziško mandagumo pridengtas susitikimas, eigoje peraugantis į tragikomišką mizansceną, pilną apsižodžiavimo ir paniekos vieni kitiems.
Sausio mėnesį scenoje atgimusi ir po Lietuvą pagastroliavusi Intymi vyrų trupė „Erelis“, kovo mėnesį surengs dar vieną pasirodymą Vilniuje. Trupės sudėtis – tokia pati, kaip ir prieš 25 metus: Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Darius Auželis, varnos Albertinos fizinis pavidalas Robertas Aleksaitis ir vienas pagrindinių keistuoliškų idėjų generatorius Darius Miniotas. „Keistuolių“ veteranai žiūrovams pristatys ne tik jau pažįstamą oratoriją „Brisiaus galas“, operą-kantatą „Sakmė pagal Juzą“, bet ir naują spektaklio dalį „Sigutė“. Paklausti, ar tai nebus paskutinis „Erelio“ pasirodymas, aktoriai atsako: „Kai nebepatiks visiems būti kartu, neberengsime net jubiliejinių pasirodymų. O dabar esame vienas kito taip išsiilgę, kad vėl kartu uždainuoti yra vienas malonumas.“
Į sceną po trumpos pertraukos grįžta ir subtilaus humoro spektaklis „Menas“, pelnęs pjesės autorei Yasminai Rezai pasaulinę šlovę. Pati kūrėja šią pjesę vadina tragikomedija, nes iš tiesų, ar gali būti tragikomiškesnė situacija, nei penkiolikos metų draugystės „stažą“ turinčių draugų ginčas dėl įsitikinimų? Ginčo pretekstas – visiškai balta drobė, įsigyta už 200 000 Prancūzijos frankų. Draugystės pamatus spektaklyje klibina aktoriai Darius Meškauskas, Arūnas Sakalauskas bei laidos „Dar pažiūrėsim“ žvaigždė Giedrius Savickas. Nuo „Meno“ premjeros iki dabar tarp žiūrovų netyla nesutarimai – geras tas spektaklis, ar blogas. Aišku viena – abejingų jis nepalieka, o vertinimas priklauso tik nuo paties stebėtojo.
„Idioteatro“ artileriją užbaigia spektakliai veteranai – kartu su „Keistuolių“ teatru pastatytas „Ša, kalba mamos“ bei kultinė komedija „Urvinis žmogus“. Mamos, mamoms, apie mamas šešių žavių aktorių G. Ryškuvienės, R. Dominaitytės, A. Vilutytės, L. Budzeikaitės, S. Degutytės ir K. Maruševičiūtės lūpomis. O vyras, vyrams, tačiau ne tik apie juos – komedijoje „Urvinis žmogus“. Nuo premjeros 2005 metais urvinio pažiūrėti susirenka pilnos salės – tokio populiarumo priežastys paaiškėja tik pamačius spektaklį.
„Karo dievas“
kovo 4 d. Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose, 18:00 val.
kovo 8 d. koncertų ir teatro salėje „MINI“ (Siemens arenoje), 19:00 val.
Intymi vyrų trupė „Erelis“
kovo 12 d. Vilniaus „Keistuolių“ teatre, 19:00 val.
„Menas“
kovo 13 d. koncertų ir teatro salėje „MINI“ (Siemens arenoje), 19:00 val.
„Ša, kalba mamos“
Vilniaus „Keistuolių“ teatre, 19:00 val.
„Urvinis žmogus“
kovo 14 d. Vilniaus klube „New York“, 20:00 val., vaid. D. Kazlalauskas
kovo 15 d. Kauno „Girstučio“ kultūros rūmuose, 18:00 val., vaid. D. Meškauskas.
Daugiau informacijos apie spektaklius rasite „Idioteatro“ puslapyje www.idioteatras.lt.
Akustinis Boriso Grebenščikovo koncertas: dainos, kurios grojamos taip, kaip jos ir buvo sukurtos. Gitara, minimalus žmonių kiekis scenoje, kamerinė „naminė“ koncerto aplinka, kurioje galima klausti visko ir, greičiausiai, gauti atsakymą. Pakliūti į tokį „savą“ vakarą – ir senų „Akvarium“ gerbėjų, ir daugelio, nors kartą pajutusių B. Grebenščikovo dainų magiją, svajonė.
Interviu su grupės „Akvarium“ siela – B. Grebenščikovu apie akustiką ir viską po truputį.
Borisai, iš kur kilo būtinybė naujam formatui – kūrybiniam vakarui?
Dėl pačios paprasčiausios priežasties: dainos, kurias rašau, sudarytos iš daugybės sudėtingų atlikimo būdų. Kai groja „Akvarium“, scenoje visada 6-7 žmonės, ir tai tam tikra prasme suvaržo. O kai dainos išimamos iš puikios, bet „statiškos“ aranžuotės ir tampa „mobiliomis“, skirtomis vienam ar dviem instrumentams, atsiranda visiškai kitas pojūtis. Kažkada pastebėjau, kad man tai taip pat labai įdomu. Todėl visos dainos egzistuoja dviejose formose. Galiausiai man atsirado galimybė pagroti gitara, nes „Akvarium“ niekas net negalvoja, kad mane galima girdėti. Juk kai groja visa grupė, mes visi žinome kas gausis, o kai esame dviese ar trise – to nežino niekas, pirmiausia – mes patys. Malonu daryti tai, kas tau pačiam dar nežinoma.
Ar sudėtinga išlaikyti kamerinio skambesio atmosferą? Juk tokie koncertai – dideli „kvartirnikai“, artimas bendravimas ir dainavimas pritariant gitara.
Sutinku, tai kas kita. Kai groja didelė grupė, jaučiamas tam tikras energijos kiekis, kuris visus laiko, o čia nelaiko niekas. Tarsi mestų tave į vandenį, ir kaip moki, taip ir plauki. Bet, manau, tai labai teigiamas pojūtis.
Ar žiūrovai gali „užsakyti“ dainas tokiuose koncertuose?
Taip, pastoviai gaunu raštelius, ir, reikia pasakyti, žmonės labai išradingi ir skirtingi, šaunuoliai! Nėra buvę to, ko jie būtinai nepaprašytų. Netgi „Gorod zolotoj“ prašo labai retai, kas man malonu. Nors tai nuostabi daina. Dainuoju tik tai, ką jaučiu, jog šiandien tiesiog būtina sudainuoti. Kai suprantu, kad dainos galima nedainuoti – iš karto ją išmetu iš repertuaro. Pavyzdžiui, užvakar mes ją dainavome ir viskas, ką galėjome su ja padaryti, jau padaryta – tada daina išbraukiama, o į programą įtraukiama kažkas naujo.
Laimingieji, patekę į kūrybinį vakarą Vilniuje, kuris vyko Šv. Kotrynos bažnyčioje, kalba apie ypatingai sėkmingą šios vietos atmosferos susijungimą su tuo, kas vyksta scenoje. Koncertas tapo atsivėrimu. Kaip vyko susitikimai su žmonėmis kituose miestuose, šalyse? Teko girdėti, jog lankėtės net Kinijoje.
Žinote, įsimena visi pasirodymai, nes kaskart koncerte būna viskas, ką aš noriu padaryti. Taigi kiekviena vieta, scena suteikia kažką savito. Vienas dalykas groti Vilniuje, kitas – kambaryje Tuloje, t.y. patalpoje, kuri yra dydžio sulig dideliu kambariu ar mažu klubu, kuriame ant žemės sėdi 80 žmonių. Tačiau man visa tai telpa netgi ne į kūrybinio vakaro formatą, o į pojūtį, jog tai – „dainos virtuvėje“. Beje, Kinijoje mus priėmė labai gerai – visa salė buvo vien rusai. Nė vienas kinas neapsireiškė, ir ačiū Dievui. Kol kas.
Kodėl?
Todėl, kad norint būti žinomu Kinijoje reikiai tiek daug pinigų, energijos, kas man asmeniškai nepavyktų, nes nemoku per prievartą būti maloniu. Žinau, kad mūsų muzikos klausosi ir kinai, ir japonai, tiesa, jų nedaug. Man to pakanka. Žinoma, aš už, kad susirinktų pilnos salės kinų, tačiau specialiai tam jokių veiksmų nesiimsiu. Kol kas. Nors mano planuose yra įrašas su kinų liaudies instrumentų orkestru, seniai apie tai kalbuosi su jų dirigentu. Man įdomu išbandyti absoliučiai man nepažįstamą muzikos sritį.
Ar taip pat norėtumėte išbandyti ir, tarkime, Jūsų sukurtas klasikinio repertuaro aranžuotes?
Žinote, tai būtų tuščias laiko ir svetimo dėmesio švaistymas. Be to, man jau nebėra laiko dainuoti netgi savo parašytas dainas. Taigi jei pradėsiu groti klasiką, nemokėdamas niekuo groti, žmonės man to neatleis ir pradės linčiuoti. Ir jie bus teisūs.
Ar esate sumanęs projektų vaikams?
Ne. Mano kūryba skirta ne suaugusiesiems ir ne vaikams. Ji skirta žmonėms. O kokio jie amžiaus ir ką jie mąsto, yra visiškai ne mano reikalas. Neturiu teisės apie tai galvoti.
Trokštantieji susitikimo su B. Grebenščikovu jo kūrybiniuose vakaruose galės apsilankyti – gegužės 4 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenos scenoje (Vilnius) ir gegužės 5 d. 19 val. „Girstučio“ kultūros centre (Kaunas). Daugiau informacijos Renginių gide.
Lietuvos televizijos eteryje – naujas projektas. Laidoje Lietuvos universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai” žinių ietis surems 12 Lietuvos universitetų komandų. Tai bus intelektualų dvikova, kurioje studentai rungsis savo erudicija ir sumanumu. Laidą ves profesorius humanitarinių mokslų daktaras Alfredas Bumblauskas.
Kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Toks buvo teisingas pirmosios laidos pirmasis atsakymas į klausimą, kas yra laidos vinjetės muzikos autorius. Teisingai atsakiusioji Mykolo Riomerio universiteto komanda gavo teisę pradėti žaidimą. Jos priešininkė -Vilniaus universiteto komanda. Komandų gretose – ne tik tarptautinių olimpiadų prizinių vietų laimėtojai, bet ir LTV laidos „Tūkstantmečio vaikai” dalyviai. Vilniaus universiteto komandos narė Kornelija Dūdaitė yra šios laidos finalininkė, o Jurijus Danilovas – 2008 m. „Lietuvos tūkstantmečio vaikų” dvyliktokas.
Iš viso „Ateities lyderių” projekte kausis dvylika universitetų komandų, burtų keliu pasiskirsčiusių į du pogrupius. Kiekvienoje laidoje kausis du universitetai, dvikovos laimėtoja taps komanda, surinkusi daugiau taškų už savo priešininką. Daugiausia dvikovų laimėjusi komanda pateks į pusfinalį. Finalo metu paaiškės, kuri komanda verta „Ateities lyderio” vardo. Žinių lygos laimėtoja bus apdovanota specialiu prizu – Krištoline piramide.
Universitetų žinių lygos klausimus rengia ekspertai, savo sričių specialistai. Universitetų komandos ir pačios rengs po klausimą savo konkurentams.
Studentų atsakymus vertins ir lemiamą balsą turės Senatas – garbinga komisija, sudaryta iš įvairių sričių profesionalų. Pirmosios laidos Senatas – Lietuvos nacionalines galerijos direktorė Lolita Jablonskienė, „Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis ir žurnalo „Iliustruotasis mokslas” vyriausiasis redaktorius Aurelijus Katkevičius.
„Džiugu, kad pagaliau atsirado laida, kurioje bus matuojamasi ne plastinės chirurgijos laimėjimais, o protais”, – apie Lietuvos universitetų lygos „Ateities lyderiai” pirmąją laidą sakė Senato narys Aurelijus Katkevičius.
Universitetų žinių lygą „Ateities lyderiai” kartu su Lietuvos televizija kuria „Lietuvos tūkstantmečio vaikų” kūrybinė grupė, kompanija „TV Play”. Šios laidos idėja seniai buvo brandinama, kol įgavo pavidalą Lietuvos televizijos eteryje.