Search Results for: "kultūriniai skirtumai"
Globalėjant pasauliui didėja poreikis mokytis užsienio kalbų. Kalbėti angliškai šiandien – savaime suprantamas dalykas. O kaip lietuvių kalba? Kalbėdami gimtąja kalba net nesusimąstome, ar sunku ją išmokti užsieniečiui? Ar įmanoma išmokti kalbėti viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų per vienerius metus?
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, laimėjusi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) skelbtą konkursą ir praktiką atlikusi Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse, finansuojamoje iš LR biudžeto lėšų, yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius. „Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug“, – teigia G. Frišmantaitė.
Daugelis Vakarų Europos didmiesčių gurmanų žino – Berlyne sunku pajausti tikrąją vokiečių kultūros dvasią, nes miestas buvo kurtas, griautas, o tada ir vėl naujai atstatytas. Dabar tai − vakarietiška mokslo ir verslo sostinė, įvairių kultūrų ir meno centras, stebinantis ne tik architektūros ir kultūros paminklų ar simbolinių aikščių gausa, bet ir senojo Birželio 17-osios gatvės blusų turgaus populiarumu bei gamtos grožybėmis, kurios, žinoma, geriausiai atsiskleidžia pavasarį.
Neabejojame, kad girdėjote ir, greičiausiai, net dalyvavote 2002 metais pasaulio simpatijas užkariavusiose didžiulėse, storose graikiškose vestuvėse. Kalbame apie nuotaikingą juostą, kuri tuomet tapo viena pelningiausių visų laikų romantinių komedijų. Kovo 25 dieną į didžiuosius ekranus grįžta šios istorijos tęsinys: „Mano didelės storos graikiškos vestuvės 2“. Filmas ne tik vaizduos, kuo pavirto žymiosios šeimos gyvenimas, bet ir įneš nemažai sumaišties į prieš daugiau nei dešimtmetį pasakotą istoriją.
Atsiimti magistro diplomo Kauno technologijos universitete (KTU) Najeebas Hasanas atvyko iš Budapešto. Čia vaikinas atlieka praktiką Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) atstovybėje. „Esu indas, mokiausi Lietuvoje ir Vengrijoje, dirbu su žmonėmis iš 21 pasaulio šalies“, – apie savo tarptautinę patirtį pasakoja 29 m. Najeebas.
Kolumbietės Anos Elviros Valencia pažintis su Lietuva prasidėjo prieš keletą dešimtmečių. Jos vyriausiajam sūnui – puikiai pažįstamam muzikantui Jurgiui Didžiuliui – dabar 34-eri, o Kalifornijoje gyvenančiai dukrai Arianai – 30 metų. Su jų lietuvių kilmės tėvu Ana jau seniai nebe kartu, tačiau iki šiol yra geri draugai su buvusiais uošviais – Kolumbijoje gyvenančiais išeiviais iš Lietuvos – Laima ir Algiu Didžiuliais. „Nuo pat mūsų pažinties pradžios jie su tokia nostalgija kalba apie Lietuvą, kad ta meilė persidavė ir man“, – sako Ana, jau kurį laiką viešinti Vilniuje pas sūnų Jurgį.
Baigiant mokslus ar studijas Lietuvoje, aktualūs ir vis dažniau girdimi klausimai: kokiame universitete toliau studijuoti, kokį užsienio universitetą rinktis… Norėdami palengvinti jūsų apsisprendimą, pateikiame universitetų užsienyje reitingą. Taip pat pateikiame svarbius faktus apie studijų užsienyje galimybes, apie tai, ko reikia norint įstoti į užsienio universitetus, stojimų į užsienį žingsnius ir pan.
Lietuvoje gyvenanti projekto „Vulevú“ lyderė: „Prancūzų muzikos scena man buvo per rami!“ (Interviu)
Pačiame Vilniaus senamiestyje, šviečiant Saulei ir pučiant šiltam vasariškam vėjui, iš kavinės sklinda džiazo ritmai, vainikuojami sodraus prancūziško vokalo. Čia romantiškus muzikinius burtus skleidžia atlikėja Eva Michel ir jos naujausias projektas „Vulevú“.
Karlas Pilkingtonas (39) vienų laikomas juokingiausiu Didžiosios Britanijos (o gal net pasaulio) žmogumi, o kitų – tiesiog kvailiu, kuriam pasisekė gauti galimybę pakeliauti. Žiūrint jo kelionių ciklo „Idiotas užsienyje“ (angl. An Idiot Abroad) reportažą po reportažo, norisi suprasti, kas jis iš tiesų – genijus ar idiotas?
Pyktis, džiaugsmas, pasišlykštėjimas, liūdesys – šios emocijos ir jų atspindys veide visada buvo laikomos universalia, viso pasaulio gyventojams suprantama kalba. Tačiau pastarasis faktas ima kelti vis daugiau abejonių.