Search Results for: "kurybos vakaras"
Kovo 11 d. 17 valandą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks vakaras „Kada gi mūsų širdys atsivers?“, skirtas Justinui Marcinkevičiui atminti. Ištraukas iš jo dramos kūrinių, poetinės kūrybos ir vertimų fragmentus skaitys aktoriai Regimantas Adomaitis, Rimantas Bagdzevičius, Vladas Bagdonas, Algimantas Bružas, Eglė Gabrėnaitė, Dainius Gavenonis, Aldona Janušauskaitė, Doloresa Kazragytė, Algirdas Latėnas, Birutė Mar, Valentinas Masalskis, Vytautas Paukštė, Juozas Rygertas, Vytautas Rumšas, savo kūrybos dainas pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius atliks Aidas Giniotis ir Gediminas Storpirštis.
„Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas“, – apie garsiąją trilogiją „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“, pastatytą tuometiniame Lietuvos akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre rašė Justinas Marcinkevičius. Lietuvos nacionalinis dramos teatras didžiuojasi, kad Lietuvą žadinantys, telkiantys, įkvepiantys žodžiai, jo išsakyti Mindaugo, Mažvydo, Lauryno lūpomis, mūsų šalies žmonių širdis bei sielas pirmiausiai pasiekė iš šio teatro scenos.
Su Justino Marcinkevičiaus kūryba teatro mėgėjai pirmiausia susipažino 1961 metais, kai jo poemą „Kraujas ir pelenai“ Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre pastatė Kazimiera Kymantaitė (scenografiją sukūrė Juzefa Čeičytė, muziką – Juozas Indra, šokius pastatė Juozas Lingys).
Netrukus tuometinio vyriausiojo režisieriaus Henriko Vancevičiaus iniciatyva sceną išvydo Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“ (1969, dailininkas – Feliksas Navickas, kompozitorius – Eduardas Balsys), „Katedra“ (1971, dalininkas – Feliksas Navickas, kostiumų dailininkas – Jonas Surkevičius, kompozitorius – Algimantas Bražinskas), Mažvydas“ (1978, dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Eduardas Balsys). Šie kūriniai formavo svarbiausio Lietuvos teatro veidą, budino tautos dvasią.
1981-aisiais, po keletą metų trukusios rekonstrukcijos, naują savo raidos etapą Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras pradėjo taip pat Justino Marcinkevičiaus kūriniu – dilogija „Prometėjas. Ikaras“ (dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Algirdas Martinaitis, scenos judesį kūrė Kęstutis Adomaitis).
Atgimstančiai, nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai ypač svarbi 1990 balandžio 13 dieną įvykusi Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ premjera – šį sudėtingą kūrinį su įkvėpimu išvertė taip pat Justinas Marcinkevičius, režisavo Jonas Vaitkus, scenografiją sukūrė Jonas Arčikauskas, muziką – Algirdas Martinaitis.
Paskutinį kartą Justino Marcinkevičiaus poetinis žodis iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenos skambėjo 2004 metais, kai Vytautas Grigolis pastatė „Giesmę apie Vorutos vilkolakį Mindaugą (pagal Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus ir Martinio Zyverto kūrinius; dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Antanas Kučinskas).
Neseniai Anapilin išėjusį iškilųjį poetą žiūrovams primins ne tik garsūs Lietuvos aktoriai, bet ir teatro fojė veikianti paroda, skirta Justino Marcinkevičiaus kūrinių pastatymams Nacionaliniame dramos teatre. Parodą iš savo fondų parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Paroda veiks nuo kovo 10 iki balandžio 8 dienos.
Renginys nemokamas. Išankstinė registracija tel. (8 5) 26 29 771
Jau gražia vasaros tradicija tapęs dainuojamosios poezijos festivalis “Senamiesčio Žiogas” nesnaudžia ir kviečia visus kauniečius bei miesto svečius, visus mažučius ir didelius pasidžiaugti įsibėgėjusia vasara. O geriausia vasarą pajusti – patogiai įsitaisius po atviru dangumi, vakarėjančios saulės spinduliams kutenant veidus. Būtent todėl Kauno Ryšių istorijos muziejaus kiemelis ir vėl atveria savo vartus visiems, kam mielas vasariškas dangus, besišypsantys veidai, jauki draugija ir svarbiausia – gera muzika. Tokiu vasarišku desertu bus galima pasivaišinti jau liepos 21 d.
Neužmiršti bus ir mažiausieji renginio dalyviai, kurie bus kviečiami į labirinto statymo dirbtuves. O kad renginys būtų dar spalvingesnis, ir taip besąlygiškai jaukų Ryšių istorijos muziejaus kiemelį dar jaukesniu padarys fotografijos darbų paroda.
Šį kartą dainuojamosios poezijos mylėtojus džiugins visų mylimas ir laukiamas, visada jaunas bei žavingas Keistuolių teatro aktorius, dainininkas, tekstų autorius, kompozitorius ir režisierius – ANDRIUS KANIAVA. Atlikėjas kartu su “Senamiesčio Žiogu” nuo pat pirmųjų žingsnių, todėl ir penktojo jubiliejinio sezono koncerte klausytojams žada puikią nuotaiką ir gerai pažįstamų dainų prikrautą lagaminą. Neveltui Kaniavos gerbėjai jau žino, kad išgirdus Andrių sakant „o dabar labai rimtai, be juokų“ netrukus teks kvatoti iš dar vieno aktoriaus sąmojo. Organizatoriai išduoda paslaptį – šį kartą atlikėjas scenoje pasirodys ne vienas.
Kitas festivalio dalyvis – ne mažiau visiems žinomas aktorius, televizijos laidų personažų kūrėjas, filmų garsintojas, renginių vedėjas GIEDRIUS ARBAČIAUSKAS. Nors dažniau visų pažįstamas kaip puikus aktorius, tačiau pastaraisiais metais aktorių sunku atskirti ir nuo dainuojamosios poezijos judėjimo Lietuvoje, juolab, kad dainuojamoji poezija yra viena brangiausių jo kūrybos išraiškų. Giedrius rengia savo autorinius koncertus, dalyvauja įvairiuose šio žanro projektuose ir festivaliuose. Aktorius ir dainininkas “Senamiesčio Žiogą” aplankys pirmą, bet tikėtina nepaskutinį kartą.
Greta šių stiprių ir visiems gerai pažįstamų bardų, scenoje pasirodys žavinga dainuojamosios poezijos atlikėja, tekstų ir muzikos autorė IEVA NARKUTĖ, kurią dėl nuoširdaus ir jautraus atlikimo pamilo daugelis klausytojų. Ievos kūrybą galima apibūdinti kaip ilgesingų jausenų perkėlimą į klausytojų mintis ir namus. Subtilumas, intymumas ar paprasčiausia skaidri ramybė autorės kūryboje užima ypatingą vietą. Žavus atlikėjos balsas buvo įvertintas išrenkant ją Sauliaus Mykolaičio vardo nominacijos „2007 metų sezono atradimo” laureate. Jau ne pirmą kartą džiuginanti „Senamiesčio Žiogo“ klausytojus, šį kartą I. Narkutė pristatys savo kūrybą kartu su altininku KĘSTUČIU PLEITA, kuris klausytojų yra mylimas ne tik dėl puikaus griežimo altu, bet ir dėl muzikinių stilių įvairovės.
Kaip ir kiekvieno renginio metu, ant scenos bus kviečiamas jaunasis, tačiau labai talentingas ir ryškus dainuojamosios poezijos atlikėjas. Šį kartą tai festivalio „Tai-aš“ laureatas žavintis publiką savo išskirtinai stipriu balsu – GYTIS AMBRAZEVIČIUS. Atlikėjas koncertuose atlieka savo kūrybos dainas, nes pasak jo, dainą, kaip ir eilėraštį, iki galo gali atskleisti tik ją parašęs žmogus.
Tokia ryškių, talentingų bei gerai žinomų dainuojamosios poezijos atlikėjų puokštė žada išties puikų vakarą, pripildytą vasariškos nuotaikos, senamiesčio jaukumo, geros muzikos bei širdžiai mielų dainų.
Bilietai platinami BILIETAI.LT
Dokumentika apie vienus įsimintiniausių lietuvių dailės kūrėjų: Stasį Eidrigevičių, Šarūną Sauką, Petrą Repšį ir Vytautą Kašubą. Šilti menininkų videoportretai „nutapyti“…
Rugpjūčio 27 – 28 dienomis Anykščiuose vyks trečiasis Nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras”, kurį rengia VšĮ „Bardai LT” glaudžiai bendradarbiaudama su Anykščių rajono savivaldybe.
Birželio 14 d. garsus lietuvių kino režisieriaus Algimantas Puipa švenčia 60-ąjį jubiliejų. Ta proga kino filmų platinimo įmonė „Meed Films“ ir Vilniuje įsikūręs kino teatras „Pasaka“ kviečia į birželio 17-23 d. rengiamą režisieriaus filmų retrospektyvą, kurios metu bus parodyti 1987-1995 m. laikotarpiu sukurti filmai: „Amžinoji šviesa“, „Žuvies diena“, „Bilietas iki Tadž Mahalo“, „Ir ten krantai smėlėti“, „Žaibo nušviesti“.
Birželio 17 d., 19 val. kino teatre „Pasaka“ įvyks A. Puipos kūrybos vakaras, kuriame dalyvaus pats jubiliatas, pasiruošęs aktyviam dialogui su žiūrovais. Vakaro metu bus parodytas Juozo Apučio kūrinių motyvais sukurtas filmas „Ir ten krantai smėlėti“, kuriame vaidina Vidas Petkevičius, Jūratė Onaitytė, Kostas Smoriginas. Norintieji gauti režisieriaus autografą, neužmirškite atsinešti jo filmų DVD.
Algimantas Puipa – vienas iškiliausių Lietuvos kino režisierių. Pirmasis režisūrinis A. Puipos darbas buvo filmas “Kelio ženklai”. 1975 m. kartu su Stasiu Motiejūnu jis sukūrė savo pirmąjį vaidybinį filmą Lietuvos kino studijai, kuris vadinosi „Atpildo diena“. Iki šiol yra sukūręs devyniolika vaidybinių filmų. Tarp garsiausių A. Puipos kūrinių – lietuviško kino klasika tapę “Moteris ir keturi jos vyrai”, “Amžinoji šviesa”, “Žuvies diena”, “Vilko dantų karoliai” bei pastarojo dešimečio kino hitai “Elzė iš Gilijos”, “Dievų miškas”, “Nuodėmės užkalbėjimas”. Režisierius dažniausiai kuria pagal šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Daugelis jo sukurtų filmų yra pelnę prizus tarptautiniuose kino festivaliuose.
2012 m. sausio 13 d. įvyks jubiliejinio – dvidešimto – A. Puipos vaidybinio filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ nacionalinė premjera. Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo J. Ivanauskaitės romaną.
Informacija apie režisierių ir jo filmus paimta ir lietuvių filmų centro puslapio www.lfc.lt. Filmų kopijas retrospektyvai suteikė UAB „Lietuvos kinas“.
Naujo režisieriaus Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ nacionalinė premjera įvyks 2012 metų sausio 13 d. Tai patvirtino filmo kūrėjai ir filmą platinančios įmonės „Meed Films“ atstovai. „Miegančių drugelių tvirtovė“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, kuris 2005 m. skaitytojų išrinktas geriausia metų knyga.
Filmas pasakoja apie Moniką, pasiturinčią penkiasdešimtmetę moterį, ištekėjusią už jaunesnio vyro. Jų gyvenime viskas, rodos, idealu – prabangūs apartamentai, užmiestyje stovintis dvaras, turtinga meno kolekcija, dizainerių rūbai… Tačiau nedidelė avarija, į kurią papuola Monika ir jos vyras Linas, apnuogina šeimoje tvyrančią įtampą bei santykių trapumą. Monika ieško paguodos labdaringoje veikloje – savo dvare moteris priglaudžia tris iš Vokietijos sugrąžintas prostitutes Gitaną, Kristiną ir Eglę. Šios šilto ir šalto ragavusios merginos parodo Monikai kitą, purvinąją, suluošintą, gyvenimo pusę. Tarp Monikos ir buvusių prostitučių užsimezga dviprasmiški, besikeičiančia meilės/neapykantos pusiausvyra paremti santykiai. Monikai ši globa ilgainiui virsta jos gyvenimo įvykių perkainojimu. Netrukus Monika sužino, kad vyras ją palieka dėl kitos, jaunesnės, o jos globotinių likimai ima klostytis netikėta linkme.
Pasak režisieriaus, nėra galimybės ekranizuoti visos į 400 romano puslapių tilpusios istorijos, todėl filmas nebus knygos atpasakojimas: jame atsiras kitokia pabaiga nei knygoje, kis pagrindinė istorija, kai kurie akcentai atsiras visai kitose vietose. „Man labai įdomu filmuoti tai, ko neparašė rašytoja“, – teigia A. Puipa.
Pagrindinį – Monikos – vaidmenį filme atlieka kino režisierė, scenaristė ir aktorė Janina Lapinskaitė, sukūrusi įsimintiną Grytos vaidmenį filme “Elzė iš Gilijos” (rež. Algimantas Puipa). Jai talkina Kauno mažojo teatro meno vadovas, režisierius ir aktorius Vytautas Balsys, suvaidinęs Monikos vyrą Liną, bei trys jaunos teatro aktorės Giedrė Giedraitytė (Gitana), Elzė Gudavičiūtė (Eglė), Miglė Polikevičiūtė (Kristina), pirmą kartą debiutuojančios didžiajame ekrane.
„Miegančių drugelių tvirtovė“ – antras režisieriaus A. Puipos filmas, sukurtas pagal J. Ivanauskaitės kūrybą. 2007 metais režisierius pristatė kino dramą „Nuodėmės užkalbėjimas“, sukurtą pagal romanus „Ragana ir lietus“ bei „Placebas“. Filmas įvertintas ir Lietuvoje (vien kino teatruose jį pamatė beveik 60 tūkst. žiūrovų), ir užsienyje – atvirame NVS bei Baltijos šalių filmų festivalyje „Kinošokas“ (Rusija) pelnė festivalio „Grand Prix“ („Zolotaja loza“ – „Auksinė vynuogių kekė“) bei prizą geriausiam prodiuseriui, Šiaurės šalių filmų festivalyje Ruane (Prancūzija, 2008) aktorės Rasa Samuolytė ir Nelė Savičenko gavo prizą už geriausiai atliktą moters vaidmenį, o filmo režisierius – prizą „Antrasis kvėpavimas“. Ne mažiau populiarūs buvo ir kiti pastarojo dešimtmečio A. Puipos filmai – „Elzė iš Gilijos“ bei Balio Sruogos romano motyvais sukurta drama „Dievų miškas“, kurią išvydo 70 tūkst. žiūrovų.
Filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pristatomas dviejų svarbių sukakčių kontekste: birželio mėnesį lietuviško kino maestro švęs 60-ąjį jubiliejų, o lapkritį minėsime J. Ivanauskaitės 50-ąsias gimimo metines. Abi progos bus paminėtos įvairiais renginiais, iš kurių artimiausias – birželio 17 d. Vilniuje esančiame kino teatre „Pasaka“ įvyksiantis A. Puipos kūrybos vakaras.
Nacionalinė filmo „Miegančių drugelių premjera“ – 2012 metų sausio 13 d.
Kaip ir kiekvienais metais, knygų mylėtojai vėl renkasi į Vilniaus knygų mugę, kuri startuoja jau šiandien ir visiems žada daug gerų renginių. O mes siūlome pasižvalgyti po mugės programą ir išsirinkti sau tinkamus renginius.
Trijų kūrėjų sinergija praėjusį savaitgalį pakvietė kauniečius pasidairyti į artėjančio pavasario nuskaidrintą rankinių kolekciją ir taip atidaryti kūrybinę studiją „kARTu“. Rankinių kūrėja Ingrida Jasinskė, vizažistė Dovilė Baškytė (studija „Belisi“) ir fotografas Deividas Gailevičius suvienijo jėgas tam, kad šiuolaikinės miesto moters portretas būtų išreikštas ne tik nuotraukose, bet ir realybėje.
Kasmet sau ir auditorijai naujus iššūkius keliantis audiovizualinės poezijos festivalis TARP šiemet lankytojams pristatys unikalų renginio formatą. Kadaise visą mėnesį trukęs ir lankęs didžiuosius Lietuvos miestus vienintelis Baltijos šalyse tarpdisciplinei poezijai skirtas festivalis šiemet truks dvidešimt keturias valandas – nuo spalio 11 d. devintos valandos ryto iki tos pačios valandos spalio 12 d. skirtingose sostinės vietose.
Po vieną ar po du, įsimylėjusiems ar dar vienišiems – šiandien visiems reikia iš širdies atšvęsti Valentino dieną! Jei dar neturite šiam vkarui planų, skubame į pagalbą ir pristatome sostinės renginių gidą.