Search Results for: "kvėpavimas"
Šiuolaikinis gyvenimo ritmas dažnai neleidžia sustoti: lekiame į darbą, tarsi uraganas iššluojame parduotuvę, užkandame greito maisto, kitą dieną ir vėl viskas kartojasi iš naujo. Tokio greito tempo palydovai – stresas, nuovargis, prasta emocinė būklė – ilgainiui gali sukelti rimtų psichologinių problemų, priversiančių ieškoti pagalbos. Tačiau ar tai tikrai būtina?
KIM KI-DUK. Skulptorės Jon vedybinis gyvenimas nenusisekė. Ji leidžia dienas vienišai, tačiau kartą moters dėmesį atkreipia keista istorija. Per televizijos…
Aštuntajame dešimtmetyje buvo labai populiarus šūkis „Sportas visiems“, jis puikiai atspindi bėgiojimą – bene demokratiškiausią sporto šaką, kurią mielai propaguoja ir jaunimas, ir garbingo amžiaus senjorai. Norint pradėti bėgioti, nereikia specialios įrangos ar trenerio, nes esate tik jūs ir kelias, todėl apsisprendimas bėgioti priklauso tik nuo jūsų pačių motyvacijos ir tikslų.
Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.
Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais
Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu
Bėgimas asfaltu
Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio
Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai
Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”
Treniruočių batai
Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis
Sportas be batų
Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”
vanduo
Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu
Prakaitas
Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)
Bėgiojimas ir muzikos klausymasis
Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos
Nusiteikimas sportuoti
Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus
Sportas pavargus
Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…
Būkite sveiki!
Nepaneigsime, kad cigaretės, alkoholis, greitas maistas yra kenksmingi žmogaus organizmui. Tačiau tikrai nesusimąstėme apie, atrodo, visai nekaltų, įprastų kasdienių „ritualų“ žalą.
Sveikatos ekspertai Dailymail.co.uk atskleidė septynias kasdien daromas nuodėmes.
Kasdienis dušas ar vonia
Dažnai maudytis duše ar vonioje – nesveika. Ypač naudojant karštą vandenį ir tiems žmonėms, kurių oda sausa. Pasak ekspertų, karštas vandentiekio vanduo ir muilas labai sausina odą, naikina jos apsauginį sluoksnį, tad maudantis kasdien duše netgi gali kilti infekcijos. Tačiau, jei negalite be to gyventi, siūloma praustis naudojant šiltą ar šaltą vandenį ir natūralų muilą, tik jokiu būdu ne dušo želę.
8 valandos miego per parą
Žmogui užtenka miegoti 7 valandas per parą. Jei kasnakt miegui skiriama 8 ar daugiau valandų, jaučiamas didesnis nuovargis. Ekspertų teigimu, geriau dienos metu nusnūsti 15 minučių, bet valanda sutrumpinti savo nakties miegą.
Burnos skalavimas, išsivalius dantis
Gan neįprasta, tačiau išsivalius dantis, nereikėtų vandeniu išskalauti burnos. Vanduo tiesiog sunaikina visą apsaugą, kurią buvo suteikusi dantų pasta. Taip pat nepatariama šlapinti šepetėlio prieš dantų valymą.
Geriausia dantis valyti ne po valgio, o prieš valgį likus pusvalandžiui. O jei norisi tai daryti pavalgius, palaukite taip pat bent pusę valandos.
Sėdėjimas ant klozeto
Atlikti gamtinius reikalus atsisėdus yra kenksminga mūsų žarnynui. Gydytojai pataria tai daryti tupint, o kadangi namie tai sunkiau padaryti, išeitis – po kojomis sėdint ant klozeto pasidėti kelių centimetrų aukščio kaladėlę ar kitą atramą.
Namų ruoša
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tas sutuoktinis, kuris šeimoje prisiima atsakomybę už maisto gaminimą, namų valymą ir pirkinius, kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Žalą organizmui daro ne pats darbo krūvis, o stresas, kylantis bandant viską suspėti.
Valant namus naudojamos įvairiausios cheminės priemonės, kurios didina riziką susirgti astma.
Kvėpavimas
Skamba kiek keistai, tačiau neteisingas kvėpavimas mažina darbingumą, energingumą ir šiaip didina tikimybę susirgti plaučių ligomis. Jei kas mūsų paprašytų giliai įkvėpti, išsitiestume ir kvėpdami išpūstume krūtinę. Iš tikro reikėtų kvėpti iš pilvo. Tad kažką veikdami ar tiesiog bandydami nusiraminti turėtume įkvėpti taip, kad pilvas įdubtų, o iškvėpiant išsipūstų. Būtent taip naudojamas visas plaučių turinys.
Poilsis po vakarienės
Normalu, kad, grįžę po darbo dienos, pavakarieniaujate ir leidžiate sau pailsėti su knyga ar televizoriaus pulteliu rankoje. Tačiau tai leidžia suvartotam maistui virsti riebalais. Geriausia būtų pavalgius vakarienę išeiti bent pusvalandžiui pasivaikščioti ar užsiimti kita ne itin aktyvia veikla. Nebegalios net taisyklės – valgis iki 18 val. vakaro „neina į kūną“. Jei po vakarienės išeisite trumpam pasivaikščiojimui, ji gali būti ir 20 val. ir 21 val.
Kilimėliais nuklota salė ant kurių erotiškai rangosi gausybė gražių moterų… na arba pabandykime iš kitos pusės – stilinga ir madinga šiuolaikinė grupinė mankšta su kitomis ne tokiomis gražiomis moterims, kurioms reikia numesti gerokai daugiau svorio…
Apie knarkimo problemas knarkiantieji dažniausiai sužino iš aplinkinių, išgirdus jų nusiskundimus dėl sukelto triukšmo miego metu. Nerizikuoti savo ir artimųjų poilsiu, šiandien padėti gali nosies kriauklių ir pertvaros plastika. Pasak gydytojo otorinolaringologo Giedriaus Strazdo, procedūros efektyvumas priklauso ne tik nuo operacijos, bet ir paties paciento požiūrio į ligą. Reikėtų žinoti, kad knarkimą sąlygoja ne vien pasunkėjęs kvėpavimas, bet ir netinkamas gyvenimo būdas.
Kuri, gerdama karčią mikstūrą nuo eilinio negalavimo, nesvajojo apie saldaus skonio ir naudingus vaistus. Visagalis išgirdo tavo prašymą ir perdavė jį mokslininkams, kurie savo ruožtu įrodė, kad nuo daugelio ligų gelbsti seksas. Panagrinėsime tas ligas, kuriomis nemalonu sirgti, tačiau labai malonu jas gydyti.
Lietuvoje linų auginimas turi gana gilias tradicijas. Jis auginamas ne tik kaip pluoštinis augalas, bet ir kaip turintis nemažai gydomųjų savybių: linų sėmenyse gausu riebalų, baltymų bei dietinių skaidulų, sėmenų aliejuje yra daug įvairių vitaminų, provitamino A, mineralinių medžiagų, fermentų ir t. t. Kita vertus, linai – tai ne tik vaistas, bet ir itin gera kosmetinė priemonė: naudojant ar vartojant linų sėmenų produktus, plaukai greičiau auga, tampa žvilgantys, stiprūs, o oda švelni ir skaisti. Linų sėmenų produktai taip pat skatina riebalų sudeginimą, slopina apetitą, padeda greičiau pašalinti maistą iš organizmo. Tad akivaizdu, jog linų sėmenys – tai ne tik vaistai, bet ir natūrali kosmetinė priemonė.
Alergija – viena iš iš dažniausių civilizacijos ligų. Dažnu atveju nemaloni kūno reakcija pasireiškia pieno produktams. Tačiau kaip atskirti – tai alergija, ar maisto netoleravimas? Ar tik gydytojas gali nustatyti, kad esi alergiškas tam tikram maisto produktui?