Search Results for: "ląstelė"
Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.
Šiandien daugybė žmonių dirba streso kupiną darbą ir rizikuoja „perdegti“. Mokslininkai vis dažniau paliečia aktualią šių laikų problemą – lėtinio nuovargio sindromą, kurio pagrindiniu simptomu laikomas išsekimas, atsiradęs dėl įtampos. Šis sindromas pasireiškia vadinamiesiems „darboholikams“.
Jei gąsdina įprastoje kosmetikoje esančios neaiškios sudedamosios dalys, kurių pavadinimai primena chemijos formules, šią problemą galima nesunkiai išspręsti. Namuose iš natūralių produktų pasigaminti kūno priežiūrai reikalingų priemonių visai paprasta. O daugeliu atveju pakaks tiesiog naudoti įvairius natūralius aliejus, kurie tiks ir jautriai vaikų bei kūdikių odai.
Nors atšilus orams labiausiai erzina išryškėję žiemos padariniai ant veido: odos sausumas, sudirgimas ir pleiskanojimas, tuo pačiu reikia kovoti su naujais pavojais – pavasario saule. Kiekviena moteris griebiasi visų būtiniausių priemonių odos būklei pagerinti, tačiau ne visuomet teisingų. Gydytoja dermatologė pateikia penkis populiariausius mitus apie veido odos priežiūrą pavasario metu ir pataria, kaip tinkamai prižiūrėti veido odą pasirodžius skaistesnei saulei.
Sveikatą kartais bandome stiprinti įvairiais vitaminais ir papildais, pamiršdami, kad organizmas geriau įsisavina tai, kas natūralu. Gamta pati sukūrė beveik tobulą baltymų, sveikų riebalų, skaidulų, antioksidantų ir daugelio vitaminų bei mineralų kompleksą – riešutus. Visame pasaulyje atliekami tyrimai rodo, kad kasdien juos vartojant, galima sumažinti daugybės grėsmingų ligų riziką.
Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.
Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais
Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu
Bėgimas asfaltu
Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio
Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai
Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”
Treniruočių batai
Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis
Sportas be batų
Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”
vanduo
Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu
Prakaitas
Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)
Bėgiojimas ir muzikos klausymasis
Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos
Nusiteikimas sportuoti
Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus
Sportas pavargus
Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…
Būkite sveiki!
Kodėl sunku rytais anksti atsikelti? Kodėl dienos režimas nueina šuniui ant uodegos po to, kai suskamba žadintuvas? Mano aplinkoje yra labai mažai žmonių, galinčių žadintuvui nuskambėjus iškarto atsibusti, atsikelti ir žvalūs nustriksėti į darbą. Daugumai mūsų reikia laiko, kad ryte galėtume “sugrįžti į save”. Kartais net valandos būna mažai. Mes gelbėjamės puodeliu kavos arba garsiai skambančia muzika, tačiau ir tai nepadeda. Kodėl gi rytas nebūna labas ir ką reik daryti, kad jis taptų nors šiek tiek malonesnis? Kodėl taip sunku rytais anksti atsikelti?
Mąstote apie veido valymą, bet nesiryžtate užsukti į kosmetologo kabinetą? Apie šią, galbūt daugelio dar nebandytą procedūrą, kalbamės su 34-ius metus kosmetologe ir visažiste dirbančia, Maskvoje besimokiusia, mokymus vedusia, tarptautinių konkursų prizininke ir teisėja Faina Glebova.
Kelis dešimtmečius žmonės manė, kad riebalai – blogis, kuris užkemša arterijas, kelia cholesterolio lygį kraujyje ir baugina nutukimu. Šiandien ši karinga nuostata slopsta, bet mitybos specialistai pripažįsta, kad žmonės, domėdamiesi sveika mityba, vis dar pasimeta tarp daugybės prieštaringos informacijos.
Ar žinote, kad metimas rūkyti yra vienas svarbiausių žingsnių, rūkaliams padedantis prailginti gyvenimo trukmę ir kokybę.
Mesti rūkyti nėra lengva, tačiau įmanoma. Tinkamiausias būdas mesti rūkyti ir daugiau nebegrįžti prie šio blogo įpročio – tai žinoti, kas galėtų vėl paskatinti pradėti rūkyti, kokias galimybes turite ir kur galite kreiptis pagalbos.
Mesti rūkyti nėra lengva, tačiau įmanoma. Tinkamiausias būdas mesti rūkyti ir daugiau nebegrįžti prie šio blogo įpročio – tai žinoti, kad galėtų vėl paskatinti pradėti rūkyti, kokias galimybes turite ir kur galite kreiptis pagalbos.