Search Results for: "labdaros fondas"
Atlikėjo, muzikos prodiuserio Lino Adomaičio ir jo žmonos Irmos Adomaitienės įsteigtas labdaros ir paramos fondas aplankė Kaune įsikūrusios vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vaikus. Tėvų globos netekusiems mažiausiesiems atlikėjas perdavė saugaus eismo renginyje „Eismo kiškiai“ vaikų nupieštą 30 m ilgio automobilių karavaną su linkėjimais ir kalbėjo apie saugų elgesį kelyje.
Vakariui jau treji, bet jis nekalba, nežaidžia su vyresniuoju broliuku ir tik retkarčiais nusišypso mamai ir tėčiui. Labiausiai tėvams neramu dėl sutrikusios sūnaus raidos. Vaikas serga sunkia epilepsija, manoma, kad viena iš priežasčių gali būti cista galvos smegenyse, dėl to reikalingi papildomi ir tikslesni tyrimai užsienyje. Daugybė atliktų genetinių tyrimų neparodė šių ligų, bet gydymas vaistais nepadeda, gydytojų nuomonės skiriasi, o apimti nevilties tėvai tikisi išnaudoti paskutinę galimybę vaikui išgydyti – Vokietijos kliniką. Tik gydymas ten labai brangus, todėl vienintelė viltis vieno tėčio išlaikomai Vaido ir Vaidos Šepkų šeimai patekti pas užsienio medikus – finansinė žmonių parama.
Ketvirtadienį paskelbti Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo organizuoto konkurso „Žiniasklaida prieš prostatos vėžį“ nugalėtojai. Geriausiu specializuoto leidinio straipsniu išrinktas „Lietuvos sveikatos“ žurnalistės Evelinos Machovos straipsnis „Prostatos vėžys: ankstyva diagnostika gelbėja gyvybes“, regioninio laikraščio – Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ žurnalistės Kristinos Varkalytės straipsnis „Onkologine liga susirgęs vyriškis: „Nebijoti ir įsiklausyti į save“, geriausiu vaizdo reportažu – LRT laidos „Pulsas“ žurnalistės Ievos Kašauskaitės reportažas, geriausiu radijo reportažu – Lietuvos radijo žurnalistės Rasos Pekarskienės reportažas laidoje „Sveikata“, nacionalinės žiniasklaidos – dienraščio „Respublika“ žurnalistės Alios Zinkuvienės straipsnis „Vėžys bus gydomas, jei valdininkai leis“, naujienų portalo – laikas.lt žurnalistės Godos Raibytės straipsnis „Augink ūsus – saugok sveikatą“. 6-iose kategorijose varžėsi 30 nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovų, šiais metais rašiusių straipsnius arba rengusių reportažus prostatos vėžio tema. Konkursui buvo pateikta daugiau kaip 40 darbų.
„Pirmą kartą rengėme tokį konkursą ir buvome maloniai nustebinti didelio žiniasklaidos dėmesio mūsų problemai, – sako Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas Žižys. – Esame dėkingi visiems dalyvavusiems, nes tik žiniasklaida gali mums padėti papasakoti visuomenei apie šį dažniausią vyrų onkologinį susirgimą ir pakviesti juos pasirūpinti savimi bei laiku pasitikrinti.“
Konkursinius darbus vertino specialistų komisija – Lietuvos urologų draugijos pirmininkas dr. Daimantas Milonas, Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Neringa Tarvydienė, Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo bei Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys. Komisijos pirmininkas – VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto prof. dr. (HP) Žygintas Pečiulis.
Šis konkursas – dalis socialinio projekto „Išsaugokime vyrus“, organizuojamo Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo. Fondo prezidentas G. Žižys žurnalistų apdovanojimo metu taip pat pasveikino aktorius Rimantą Bagdzevičių ir Gediminą Girdvainį, prisijungusius prie projekto ir tapusius jo ambasadoriais.
Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondas įteigtas Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos kartu su Lietuvos urologų draugija bei Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija. Akcija „Išsaugokime vyrus“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šį onkologinį susirgimą bei ankstyvosios diagnostikos svarbą, paskatinti vyrus atlikti PSA kraujo tyrimą. Akcijos metu mobili diagnostinė laboratorija keliauja po Lietuvos regionus, kur nemokamai tikrina rizikos grupės vyrus. Daugiau informacijos apie šią akciją – www.issaugokimevyrus.lt.
Akcijos „Metų knygos rinkimai 2015“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Dalios Staponkutės eseistikos knyga „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“ („Apostrofa“), poezijos kategorijoje – Vlado Braziūno knyga „Stalo kalnas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), knygų paaugliams kategorijoje – Rebekos Unos „Atjunk“ („Alma littera“) ir vaikų kategorijoje – Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštis. Ruduo“ (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“).
Viena garsiausių Lietuvoje stilisčių Agnė Gilytė („Kukla Beauty Box“) artėjančiam Pasaulio krepšinio čempionatui sukūrė sirgaliaus marškinėlius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei palaikyti. Marškinėliai sukurti visai šeimai, o jų kodinis pavadinimas – „Sirgalius turi super galių“. Pasak stilistės, visi darbai einasi lengviau ir užtikrinčiau, kai sulauki tinkamo palaikymo iš aplinkos.
Lapkričio pradžioje prasidėjo kasmetinė leidyklos „Nieko rimto“ ir Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo organizuojama kalėdinė akcija, kurios metu paramos sulaukia kaimo vietovių mokyklos ir vaikų globos namai. Kaip ir kasmet, akcijos metu pasirodo specialus knygos leidimas. Šiemet ši knyga – Franko L. Baumo „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“.
Į dienos šviesą iškeltos ir visuomenei atskleistos skaudžios istorijos ne tik parodo pasaulyje egzistuojančias globalias problemas, bet ir padeda rasti jų sprendimo būdus, kardinaliai pakeičiančius ir supančią aplinką, ir žmonių gyvenimus. Žurnalas „National Geographic“ per 125 gyvavimo metus savo publikacijomis ne tik parodė slapčiausias planetos vietas, užfiksavo netikėčiausias akimirkas, bet ir žurnale paskelbtomis istorijomis turėjo milžinišką poveikį tiek vertingiausioms ir gražiausioms Žemės vietoms, gyvūnų bei augalų rūšims, tiek ir žmonėms.
Šiandien baigiasi daugiau nei mėnesį trukęs pirmasis „Misija Sibiras’13” dalyvių atrankos etapas. Projekto organizatoriai džiaugiasi, kad šių metų atranka pasižymi kaip niekad gausiu ypač motyvuotų jaunų žmonių skaičiumi.
Istorijos puslapiuose nugula ne tik faktai apie reikšminga veikla pasižymėjusių politikų darbus, bet neretai – ir jų antrųjų pusių išskirtinis vaidmuo. Nepriklausomai nuo politinių sąlygų ar tuo metu vyravusių socialinių normų, politinių lyderių žmonos ir draugės visada sugebėdavo pasiekti savo tikslų, net jeigu vairas ir nebūdavo jų rankose. Kiekviena iš jų buvo savaip svarbi ir reikalinga: vienos savo veikla įkvėpdavo visuomenę, kitos valstybės vadovams padėdavo formuoti politiką – nei viena iš jų neliko vyro šešėlyje. Pristatome dešimt įtakingiausių XX amžiaus politikų žmonų.
Senas, silpnas, raukšlėtas, su akiniais ar lazda – tokį visuomenė mato seną žmogų. Ar senas žmogus vertinamas visur teigiamai? Ar mes turime vertinti seną žmogų? Kodėl? Būtent tokius klausimus galime užduoti sau šiandien.