Search Results for: "lavono gėlė"
Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.
Braškės – tikra vasaros puošmena. Galima apsvaigti nuo šių prabangių uogų kvapo ir skonio.
Tyrimais nustatyta, kad braškės dėl didelio jose esančio flavonoidų kiekio pasižymi stipriu antioksidantiniu poveikiu, apsaugo nuo trombų susidarymo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kuo ryškesnė braškių spalva, tuo stipresnės jų gydomosios savybės (spalva rodo flavonoidų kiekį uogose). Braškės yra puikus antidepresantas.
5 vidutinio dydžio braškės turi: apie 18 kalorijų, apie 80 mg vitamino C, 20 mg kalcio, jose yra geležies, kalio, A ir B grupės vitaminų. Braškėse vitamino E daugiau negu vyšniose, trešnėse, raudonuose serbentuose, bananuose.
Geriausia valgyti šviežias, tik ką nuskintas braškes – juo ilgiau jos laikomos, tuo jų skonis ir maistinė vertė prastesnė. Plauti ir skinti braškių kotelius patariama tik prieš valgant arba ruošiant jų patiekalus.
Braškės lavaše
Reikės:
• 3 lavašų,
• 250 g braškių
• 200 g išgliaudytų pistacijų,
• 100 g cukraus pudros
• 25 g miltų,
• kiaušinio,
• 100 g juodojo šokolado,
• 25 g sviesto.
Paruošimas:
Pistacijas smulkintuvu smulkiname, kol pasidarys pudra. Tuomet įmušame kiaušinį, suberiame cukraus pudrą, miltus. Dar kartą suplakame; masė turėtų gautis tamsiai žalios spalvos.
Nuplaukite braškes, pašalinkite kotelius, uogas nusausinkite. Kiekvieną uogą perpjaukite pusiau.
Lavašo lapus supjaustykite į 4 dalis. Sutepkite juos sviestu. Ant kiekvieno gabalėlio dėkite pistacijų masės, ant jos 3-4 gabalėlius braškių. Lavašą susukite. Sudėkite suktinukus į kepimo indą ir ištepkite jų paviršių sviestu. Kepkite 15 min. iki 210 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Patiekite su juodojo šokolado padažu. Mažame puode užvirkite 100 ml vandens. Sudėkite į puodą šokolado gabalėlius. Nuimkite nuo ugnies ir suplakite šluotele, kol gausis vientisa masė.
Braškių ir arbūzų limonadas
Reikės:
• 300 g arbūzo minkštimo,
• 50 g braškių,
• 30 ml citrinų sulčių,
• 50 g cukraus,
• 100 ml vandens.
Paruošimas:
Iš arbūzo minkštimo pašalinkite sėklytes, braškes supjaustykite per pusę. Visus ingredientus sudėkite į plaktuvą, supilkite vandenį. Plakite iki vientisos masės. Prieš patiekiant atšaldykite.
Skanaus!
Turguose pasirodė pirmieji Lietuvos ūkininkų užauginti žalumynai – salotos, svogūnų laiškai, ridikėliai. Jau galima rasti ir lietuviškų agurkų bei krapų. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė teigia, kad tai puikus vitaminų, mineralų ir biologiškai veiklių medžiagų šaltinis, o tinklaraščio MaistoKlubas.lt autorė Ilona Juciūtė dalinasi idėjomis, kaip tinkamai paruošti šias pavasario dovanas.
Parduotuvėse renkantis daržoves ir vaisius dažnai skundžiamės, jog daugelis jų turi daugiau chemikalų nei vitaminų, tačiau pamirštame natūralius būdus, kaip aprūpinti savo organizmą reikalingomis medžiagomis. Kiaulpienės – vienas jų. Tai ne tik puikus būdas paįvairinti meniu, bet ir neįprastas maisto dekoravimo elementas.
Saldumynai – ne toks jau baisus baubas, kokį žmonės linkę įsivaizduoti. Kai kurie saldėsiai yra netgi naudingi sveikatai!
Pilna burna kimšti pyragus ar šokoladą nėra sveika, tačiau, ar kada susimąstėte, kad galime perdozuoti ir sveikų produktų? Jie gali būti toksiški, kaupti savyje pavojingas kancerogenines medžiagas, kurių nuplauti nepavyks.
Šimtai lankytojų suplūdo pažiūrėti gigantiškojo amorfalo (Titus arum), labiausiai smirdančio ir didžiausio pasaulio augalo, kuris pražydo Brazilijos pietryčiuose esančiame Inhotim botanikos sode, rašo telegraph.co.uk.
Pyragus ar šokoladą „kimšti“ nėra sveika, tačiau, ar kada susimąstėme, kad galime perdozuoti sveikų produktų? Taip vadinami produktai iš gamtos taip pat gali būti toksiški ir savyje būti sukaupę pavojingų kancerogeninių medžiagų, kurių nepakanka tik nuplauti
Neįtikėtinos “išprotėjusių” mokslininkų istorijos, išlikusios iki šių dienų vis dar stebina ir šiurpina visuomenę!Dažniausiai mokslininkai mums asocijuojasi su garbingą darbą dirbančiais žmonėmis, kovojančiais dėl geresnio gyvenimo visame pasaulyje. Minėti žmonės skatina technologinį progresą bei modernizuoja visuomenę… Tačiau ar visada viskas būna taip gražu? Atsakymą į šį klausimą Jūs rasite šiame straipsnyje apie “bepročius” mokslininkus ir šiurpias jų eksperimentų istorijas…
Dažniausiai žmonės imuniteto stiprinimą supranta kaip galimybę apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Dominuoja nuomonė, jog jei ryklės gleivinės paraudimas, perštėjimas, galvos skausmas, karščiavimas ir kiti negalavimai kankina itin retai, vadinasi, imuninė sistema stipri. Medicinos specialistai perspėja, jog nusilpusio imuniteto žala gali būti kur kas didesnė nei peršalimo ligos.
Imuninė sistema žmogui padeda apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų, genetiškai nepriimtinų medžiagų. Jei į žmogaus organizmą patenka antigenai, ima veikti organizmo apsauginės imuninės reakcijos. Jos užkerta kelią antigenų daromai žalai. Jei imuninė sistema pažeista, žmogus ima sirgti įvairiomis mikrobų, virusų, parazitų sukeltomis ligomis.
Nusilpęs organizmo imunitetas taip pat sudaro galimybę vystytis ir vėžinėms ląstelėms. Farmacijos specialistas Mantas Jakimavičius pabrėžia, jog kiekvienas žmogus turi vėžinių ląstelių, tačiau stipri imuninė sistema užkerta kelią pakitusiai audinio ląstelei tapti piktybinei. „Kiekviena kūno ląstelė išgyvena savo gyvybės ciklą – nuo jos atsiradimo iki žūties. Ląstelių skaičių reguliuoja apoptezė, kuri yra itin svarbi priešvėžinėje ir priešvirusinėje būklėje, kai pasireiškia ląstelių mutacijos ar yra sutrikusi ląstelių gamyba. Nusilpus imuninei sistemai, silpsta ir priešvėžinė gynyba – susidaro sąlygos vystytis onkologinėms ligoms”, – tikina Mantas Jakimavičius.
Farmacininkas, paklaustas, kokie būdai stiprinti imunitetą yra efektyviausi, teigia, jog jų yra ne vienas. „Tam, kad imuninė sistema būtų stipri, pirmiausiai turime pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu, pakankamu kiekiu vitaminų ir mineralų. Tačiau dėl itin spartaus gyvenimo tempo ne visada tai įmanoma. Tokiu atveju rekomenduojama vartoti natūralius maisto papildus, kuriuose gausu bioflavonoidų, vitamino C ir E. Vienas iš tokių preparatų – greipfrutų sėklų ekstraktas. Jis, mokslininkų teigimu, ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir naikina šimtus įvairių bakterijų, grybelių, virusų: šigelę, stafilokoką, baltąjį balkšvagrybį, salmoneles, herpį, tymus ir kt.”, – pasakoja farmacijos specialistas ir pabrėžia, jog jei pasirenkama vartoti preparatą, būtina atkreipti dėmesį, ar jame nėra sintetinių konservantų, dažo bei kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų, ir ar bioflavonoidų koncentracija yra ne mažesnė nei 600 mg / 100 ml.