Search Results for: "lietuvių literatūra"
Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro trupė įsitikinusi – kultūringus žmones reikia auginti. Kitaip tariant, sąmoningai ir kryptingai auklėti vaikus ir jaunimą, padėti tėvams ir mokytojams teisingai pasirinkti, skatinti juos būti patriotiškus ir nuolat domėtis lietuvių literatūros kūriniais. Todėl šiandien startuoja ilgai ruoštos teatro edukacinės programos, kurių metu į teatrą bus kviečiama kuo daugiau moksleivių ir mokytojų.
Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija „Totis viribus!“ – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja, šypsodamasi sako: „Man atrodo, kad nieko daug neveikiu. Tik gyvenu.“
Praėjus pusei metų nuo pirmosios lietuviškos integruotos el. knygų parduotuvės ir skaityklės išmaniesiems įrenginiams „Milžinas“ pristatymo, išryškėjo lietuvių skaitomiausių el. knygų sąrašas. Jame dominuojantys erotiniai, meilės romanai ir populiariosios psichologijos knygos patvirtina visame pasaulyje pastebimą tendenciją – el. knygas, kaip ir popierines, dažniau skaito moterys, tačiau vyrai, lyginant su įprastomis knygomis, elektronines atsiverčia dažniau.
Pažinti lietuvių literatūrą per žaidimą, meninę raišką – toks jau šiandien startuojančio projekto „Kelionė per literatūros epochas“ tikslas. Per metus jo iniciatoriai VšĮ „Artsfera“ kartu su partneriais planuoja aplankyti daugelį Lietuvos miestų ir miestelių bei kartu su čia gyvenančiais vaikais kurti animacinį vaizdo filmuką, padėsiantį linksmai ir paprastai įsiminti svarbiausius literatūros istorijos momentus.
62 proc. vyrų ir 60 proc. moterų sekso metu naudoja sekso žaisliukus, rodo JAV atliktas tyrimas. Suaugusiems skirtas prekes parduodančių atstovų teigimu, Lietuvoje šis skaičius gali siekti du iš dešimties. Tačiau pastebima, kad šiais metais stereotipas apie lietuvių kuklumą lovoje kinta – sekso žaisliukai atsidūrė tarp norimų iš partnerio gauti kalėdinių dovanų sąraše. Užakydami sekso prekes žmonės kartu paprašo jas supakuoti kaip kalėdinę dovaną.
Legendinis laivas „Titanikas“ net gulėdamas vandenyno dugne audrina kūrėjų, verslininkų ir paprastų žmonių vaizduotę. Atrodytų, jau viskas pasakyta apie šimtmečiu nuo mūsų nutolusią tragediją, tačiau vis atsiranda naujų aspektų. Pasirodo, nugrimzdęs milžinas nusinešė ir keleto lietuvių gyvybes. Kaip jie atsidūrė laive ir ką tikėjosi rasti už Atlanto, narpliojo žurnalistės ir rašytojos Gerda Butkuvienė ir Vaida Lowell, katastrofos šimtmečiui išleidusios knygą „Titaniko“ lietuviai“.
Lietuvių kortų žaidimas ,,Nežinomosios Žemės“ yra vienas pirmųjų tokio tipo žadimų kurtų mūsų tautiečių- įdomu tai, kad skirtingos taisyklių versijos suteikia galimybę puikiai leisti laiką tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Kim Young-ha kūrinių rinktinė „Kas nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui“ – pirmoji šiuolaikinio korėjiečių rašytojo knyga lietuvių kalba. Pažintis su jo apsakymais – tai drauge ir lietuvių skaitytojų pažinties su Korėjos proza pradžia.
Net du trečdaliai jaunų lietuvių vaikystėje patyrė smurtą, nepriežiūrą bei sunkumus šeimoje. Toks ankstyvasis patyrimas yra susijęs su rizikingu elgesiu suaugus bei didesne bandymų žudytis rizika.
Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikto tyrimo „Neigiama vaikystės patirtis” duomenimis, apklausus 1636 19-21 metų studentus iš 11-os skirtingų valstybinių aukštųjų mokyklų paaiškėjo, kad net trečdalis jų vaikystėje patyrė fizinę ir psichologinę nepriežiūrą, pavyzdžiui, neturėdavo pakankamai maisto ar jautėsi nemylimi. Psichologinį smurtą patyrė 6,6 proc. vyrų ir 7,8 proc. moterų. Fizinį smurtą patyrė 9,4 proc. vyrų ir 7,2 proc. moterų. Seksualinį smurtą vaikystėje patyrė 3,5 proc. vyrų ir 6 proc. moterų.
18,9 proc. vyrų ir 29,1 proc. moterų gyveno šeimose, kuriose buvo priklausomų nuo alkoholio ar narkotikus vartojančių asmenų. 11,4 proc. vyrų ir 17,8 proc. moterų yra stebėję naudojamą smurtą prieš motiną ar pamotę. Tėvų išsiskyrimą ar skyrybas patyrė apie penktadalis tiriamųjų.
Trečdalis respondentų nepatyrė nė vienos neigiamos patirties vaikystėje, tačiau du trečdaliai tiriamųjų išgyveno bent vieną neigiamą patirtį. Keturių ar daugiau formų neigiamą patirtį išgyveno 8,3 proc. vyrų ir 13,9 proc. moterų.
Nustatyta, kad tie asmenys, kurie vaikystėje patyrė psichologinį, fizinį bei seksualinį smurtą, nepriežiūrą, įvairių sunkumų šeimoje (psichoaktyvių medžiagų vartojimą, smurtą, šeimos nario įkalinimą, gyvenimą su psichinių sutrikimų turinčiais asmenimis, tėvų skyrybas), suaugę yra dažniau linkę įsitraukti į rizikingą elgesį. Tose asmenų grupėse, kurios susidūrė su daugiau neigiamos patirties formų, buvo daugiau vartojusių psichotropines medžiagas, rūkančių ir anksčiau nei kiti pradėjusių lytinį gyvenimą. Neigiamas patyrimas vaikystėje taip pat susijęs su didesne bandymų žudytis rizika. Keturias ar daugiau (iš dešimties neigiamos patirties kategorijų) neigiamas patirtis išgyvenusių asmenų bandymų žudytis rizika yra 13,4 karto didesnė nei tų, kurie nepatyrė nė vienos neigiamos patirties.
Pasak „Vaikų linijos” vadovo Roberto Povilaičio, iš tyrimo rezultatų aiškiai matome, kad neigiama patirtis vaikystėje yra susijusi su tuo, kiek mes rizikingai elgsimės vėliau. „Siekiant sušvelninti neigiamos patirties poveikį, mūsų – suaugusiųjų – vaidmuo tampa labai svarbus. Tikiuosi, kad tyrimas paskatins dar kartą grįžti prie diskusijos apie fizinių bausmių naudojimą vaikų auklėjime ir padės suprasti, kad jos nėra naudinga patirtis. Siekdami turėti dvasiškai sveikesnius piliečius po dvidešimties metų, sprendimus turime priimti jau šiandien”, – sako R. Povilaitis.
„Vaikų linija” nuo 2004m. vykdo kampaniją „BE PATYČIŲ”, kurios įgyvendinimo metu išleido pirmąją lietuvišką nemokamą literatūrą mokykloms, organizavo tarptautines konferencijas, sukūrė interneto svetainę www.bepatyciu.lt, pritraukė žinomus visuomenei žmones sprendžiant patyčių problemą, inicijavo savaitę „BE PATYČIŲ” bei kitais būdais prisidėjo prie gerosios patirties sprendžiant smurto ir patyčių problemas sklaidos.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir LR kultūros ministerija 2010 m. Šv. Jeronimo premiją nusprendė skirti austrų vertėjui Cornelijui Helliui.