Search Results for: "lietuvoje"
Šiuolaikinių taip vadinamo „kiaušinio“ formos keraminių lauko kepsninių pardavimai jau spėjo išaugti ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Dėl savo naudojimo paprastumo ir iš maisto išgaunamo sultingumo išpopuliarėjusias kepsnines šiandien galima įsigyti beveik bet kurioje didesnėje prekybos vietoje. Tačiau augantys šių kepsninių pardavimai Baltijos regione ir didėjantys vartotojų reikalavimai maisto gamybai verčia stengtis keraminių grilinių gamintojus ne tik tobulinti savo produkciją, bet ir kaskart pasiūlyti rinkai kažką naujo, geresnio ir išskirtinio. Tad kas iš tikrųjų lėmė tokį stulbinantį lauko kepsninių populiarumo šuolį? Kaip šiandieninėje konkurencinėje kovoje iš pažiūros paprastiems produktams pavyksta išsiskirti ir sulaukti tokio dėmesio? Pažvelkime, kas paskatino lauko grilinių populiarumo augimą Lietuvoje ir kuo jos ypatingos.
Daugiau nei pusė Lietuvos darbuotojų pietauja ne viešo maitinimo įstaigose, o patys pasigamina pietus ir atsineša juos į darbą. Draudimo bendrovės BTA užsakymu atliktos apklausos duomenys atskleidė, jog nors darbuotojai stengiasi, kad maistas būtų šiltas, geros kokybės, tačiau įpročio pietauti darbo vietoje neatsisako.
Vienas iš trijų lietuvių prisipažino, kad į lovą po pasimatymo juos palydi alkoholiniai gėrimai. Tačiau pažinčių svetainės Flirtas.lt vykdytas tyrimas atskleidė, kad dauguma su savo poromis permiega dėl abipusės simpatijos, o ne alkoholio kvaitulio.
„Pirmą kartą čia atvykusi netekau žado – daug miškų, mažai žmonių. Labai gražu, labai ramu, bet ir labai nuobodu“, – pirmą Lietuvos įspūdį prisiminė iš Kinijos atvykusi Jian Lingling, kuri jau šešerius metus gyvena Kaune ir dėsto savo gimtąją kalbą Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Šiandien ji sako, kad jaučiasi kaip vietinė kaunietė – pirmiausia todėl, kad iš lietuvių išmoko neskubėti be reikalo ir vengti streso, itin būdingo jos tautiečiams.
Skirtinguose gyvenimo etapuose mokomės suvokti ir priimti įvairias mums atsitinkančias patirtis, tačiau įsukti į beprotišką tempą, daugeliu atvejų slystame paviršiumi, nesigilindami nei į savo poreikius, nei kas apskritai esame. Ir gyvename tokį „pusiau gyvenimą“, kol drastiškos aplinkybės nepriverčia sustoti. O juk galima prevencija – tereikia pasirinkti tinkamiausią būdą rasti teisingą santykį su savimi ir su supančia aplinka. Psichologai stebi vis augantį mūsų visuomenės sąmoningumą ir poreikį gilintis į save, bet taip pat įžvelgia ir grėsmę, kai pačių žmonių pasirinkti būdai, kaip eiti savęs pažinimo keliu, ne tik neduoda norimų rezultatų, bet net ir atneša žalą psichinei sveikatai. Tai paskatino būrį profesonalių psichologų susiburti po asmenybės identiteto instituto „iGrow“ stogu ir pakviesti visus, ieškančus nuoseklių savęs pažinimo mokymų, į neformalias studijas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Augustas Žaltauskas tapo vienu iš 40-ies europiečių, kuriems nusišypsojo sėkmė po studijų atlikti praktiką Japonijoje. Į tarptautinę telekomunikacijų korporaciją rugsėjį išvykstantis vaikinas stažuotei buvo atrinktas iš daugiau nei 1 000 programos „Vulcanus in Japan“ konkurso dalyvių.
Kauno prekybos ir laisvalaikio centre „MEGA“ duris atvers unikalus edukacinis projektas – „Zoopark“. Tai pirmas Lietuvoje kontaktinis zoologijos sodas, kuriame lankytojai iš arčiau susipažins su gyvūnais turint tiesioginį kontaktą – juos bus galima glostyti, maitinti ir bendrauti.
Švara namuose prasideda nuo įėjimo. Todėl prieš žengdami per slenkstį stengiamės visaip kaip atsikratyti prilipusio purvo. Skandinavai surado efektyvų būdą, kaip pašalinti nešvarumus ir sniegą nuo avalynės – sukonstravo trigubą batų šepetį, kuris nuvalo batus visapusiškai. Šiaurietišką švaros sprendimą jau atrado ir lietuviai.
Pilotai viską daro pagal procedūras. Jeigu sugedo variklis, jie ne puola kažką spaudyti kaip dažnai matome filmuose, o vadovaujasi taisyklėmis. Vienas iš pilotų atsiverčia instrukciją ir ją skaito, o kitas iš eilės vykdo visus joje nurodytus veiksmus. Piloto klaida gali būti kritinė ir kainuoti žmonių gyvybes, todėl šitaip elgiamasi tam, jog būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus, pavyzdžiui, panikos. Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti lėktuvo sistemų darbą. Orlaiviai dažniausiai skrenda valdomi autopiloto. Tai sumažina pilotų darbo krūvį, taigi vis labiau išvengiama žmogiškųjų klaidų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajono (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.