Search Results for: "lietuvos gamtos objektai"
Vasarą į šalies regioninius ir nacionalinius parkus kasmet suplūsta daugiau nei 300 tūkst. žmonių. Prieš prasidedant karštajam sezonui, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai sutiko pasidalinti įdomiausiais parkų objektais.
Šeštus metus rengiamas projektas „Didysis žygis po Baltijos šalis” vėl kviečia šią turistinę vasarą atrasti 30 įspūdingų gamtos ir kultūros objektų trijose Baltijos šalyse. Visi rekomenduojami aplankyti objektai, po 10 kiekvienoje šalyje, šiais metais yra „Patraukliausios Europos turizmo vietovės” (EDEN) apdovanojimų laimėtojai arba kandidatai.
Pasak Valstybinio turizmo departamento vadovės Raimondos Balnienės, šis žygis po Baltijos šalis šešerius metus yra labai sėkmingas projektas, o šįmet jis Lietuvoje vyks kultūriniam turizmui skirtais metais.
„Praeitais metais po mūsų šalį keliavo beveik 2,5 mln. Lietuvos gyventojų ir sugeneravo 1,3 mlrd. litų pajamų. Tikimės, kad mūsų visų pastangų dėka ir toliau vietinis turizmas Lietuvoje augs, kad žmonės pamils savo kraštą, įpras kuo daugiau keliauti po nuostabias vietas, žinos, kur rasti informaciją”, – sakė R. Balnienė.
Žurnalistė, knygos „Pasimatymas su Lietuva” autorė Edita Mildažytė sako visada, kur tik važiuotų, ieškanti Lietuvos.
„Darosi madinga, ir tuo nepaprastai džiaugiuosi, keliauti po savo kraštą. Ir nesuprantu aimanų, kad kas nors nebuvo Egipte… Mes daug kas ten nebuvome, bet į Kretingą vietoj Kretos tai galima nuvažiuoti ar net nueiti pėsčiomis… Jeigu atidžiai žiūrėtume, ką turime aplink save, tai to visiškai pakanka kaip dvasinio pamato ir audinio, kuriame esi užaugęs”, – kalbėjo E. Mildažytė.
Gegužės pradžioje startuojantis „Didysis žygis po Baltijos šalis” Lietuvoje per keturis mėnesius siūlo aplankyti Rokiškio dvaro sodyboje įsikūrusį dievdirbio Liongino Šepkos drožinių muziejų, legendinį Vaclovo Into akmenų muziejų Biržų rajone, Platelių dvaro sodyboje Plungės rajone veikiantį unikalų Užgavėnių muziejų, paslaptingąją Karvės olą Biržų rajone, naujas Neries ir Krekenavos regioninių parkų lankytojų centrų ekspozicijas, atrasti apžvalgos ratą prie Zaraso ežero, 1863 m. sukilimo muziejų Paberžės dvaro sodyboje (Kėdainių r.), prieš 150 metų pastatytą Ventės rago švyturį Kuršių marių pakrantėje.
Ne mažiau patrauklių vietovių, muziejų, pilių, nacionalinių parkų vertybių į šių metų projekto maršrutą įtraukė ir Estijos bei Latvijos turizmo plėtros agentūros.
Aplankę ir įsiamžinę žygio lankstinuke, kurį galima pasiimti artimiausiame turizmo informacijos centre, nurodytose lankytino objekto vietose projekto dalyviai gali tikėtis vertingų dovanų. Pagrindinio prizo laimėtojo lauks skrydis į pasirinktą šalį ir nakvynė dviems 4 žvaigždučių viešbutyje.
Kaip visada, bilietus į projekto objektus bus galima įsigyti perpus pigiau nei įprastai. Daugiausiai objektų ir lankytinų vietų aplankę dalyviai bus iškilmingai apdovanoti rugsėjo pradžioje.
Lietuviai tradiciškai atostogų kryptims linkę rinktis tokias šalis kaip Egiptas, Ispanijos salos ar Turkija. Tačiau kol vieni svarsto, kuriam paplūdimyje šildysis, kiti renkasi aktyvias ir ne dažnai lietuvių lankomas vietas. Nuotraukos, kaip iš atvirukų, įspūdingi kraštovaizdžiai, ramybė, geros emocijos ir linksmi nutikimai, kuomet estai neatpažįsta lietuvių – tokiais prisiminimais dalinasi aktyvaus poilsio propaguotojas Laimontas Rakauskas, kuris su savo žmona Daiva leidosi į kelionę dviračiais po Alandų salyną (Suomija). Ar tikrai reikia daug pinigų tokiai kelionei? Kaip galima sutaupyti ir kokius dar patarimus verta išgirsti išsiruošus į tokią kelionę dviračiais? Apie tai ir dar daugiau pokalbyje su p. Laimontu, prekės ženklo „Idėjos sportui“ kūrėju.
Naujais turistų traukos centrais tampa vis įdomesnės ir unikalesnės Lietuvos vietos bei objektai. Be tradicinių architektūrinių paminklų, senamiesčių, bažnyčių ar muziejų naujai atgijusios erdvės vilioja vietinius bei užsieniečius.
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, todėl pasižymi tradicijų, tarmių bei architektūros įvairove. Šis kraštas žinomas dėl gausybės upių bei ežerų ir yra ypač mėgstamas vandens turistų. Labiau mėgstantiems keliauti automobiliu ar dviračiu, rekomenduojama aplankyti kelis garsius Aukštaitijos objektus, atnaujintus panaudojant ES investicijas. Šis regionas suteikia galimybę pasigėrėti unikaliais gamtos vaizdais, o kultūros ir architektūros objektai – išsamiau susipažinti su krašto istorija.
Paklausus Lietuvos gyventojų, su kuo dažniausiai asocijuojasi vasaros atostogos, turbūt neretai būtų galima išgirsti atsakymą – su Lietuvos pajūriu, ramiu poilsiu Nidoje ar pramogomis Palangoje. Tačiau Vakarų Lietuva – ne vien Baltijos pajūris, tai ir įspūdingi dvarai, istorinio ir kultūrinio paveldo objektai bei unikalios gamtos vietos.
Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Gedimino kapo kalnas, ant kurių stovėjo Pieštvės ir Veliuonos pilys, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Traukos objektai šiose vietose – tai renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys su savo parkais, dvarai – Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos ir Ilguvos.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija sutampa su dviejų valstybės saugomų archeologijos vertybių ribomis. Pirmoji – Vilniaus piliavietė su Aukštutinės ir Žemutinės pilių istorinėmis vietovėmis ir pačiais reikšmingiausiais Lietuvos kultūros objektais, antroji – Vilniaus piliakalnis su papiliais, išties unikalus kraštovaizdis su Trijų Kryžių, Gedimino kapo, Altanos, Bekešo, Stalo kalnais bei Dainų slėniu.
Yra žmonių, kuriems nekyla jokių abejonių, – mes tikrai ne vieni Visatoje. Mus stebi, lanko, galbūt net naktimis pagrobia protingos būtybės iš kosmoso. O danguje nuolat sušmėžuojantys šviesuliai yra ateivių laivai… Tokiais dalykais tikinčių žmonių yra daugiau, nei gali pasirodyti – pakanka pasidomėti lietuviškais interneto tinklalapiais apie NSO.
Pilnas sales gerbėjų renkanti „Baltijos baleto grupė“ kviečia vis niūrėjančius vakarus skaidrinti savo įkvepiančiais ir užburiančiais darbais. Režisierės ir choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės vadovaujama trupė jau lapkričio 29-ąją žiūrovams dar kartą dovanos populiarųjį „Kitą pasaulį“ pagal „Depeche Mode“ muziką.
Šis šiuolaikinio baleto spektaklis įkvėptas ne tik kultinės grupės kūrybos, bet ir japonų rašytojo Haruki Murakami romano „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“. Scenoje suvienyti skirtingi meno žanrai – tai etiudai, gimę iš simbolių, filosofijos, vaizdinių ir energijos kupinos muzikos. Šokėjai scenoje tampa mechaniniais organizmais, gyvenančiais šviesų, lazeriųm šviesų ir vaizdo projekcijų šalyje.