Search Results for: "ligų prevencija"
Kviečių gemalai šiandien žmonių atrandami iš naujo kaip maistas ir net vaistas nuo vėžio. Naujausi Italijos Bari universiteto ir Vokietijos Martin Luther universiteto mokslininkų atlikti tyrimai patvirtino, kad fermentuoti kviečių gemalai, ypač naudojant raugo fermentacijos metodą, yra perspektyvus vėžio gydymo būdas, kuris gali sustabdyti vėžinių ląstelių plitimą organizme.
Šį šeštadienį Vilniaus kongresų rūmuose vyks trečioji Ann Wigmore gyvo maisto konferencija. Pagrindinė jos tema – gyvenimo būdas ir ligos.
Seniai žinoma, kad masažas – labai svarbi profilaktinė, organizmą stiprinanti sveikatos priežiūros priemonė. Rankraščiai, rasti Rytų šalyse, senovės Kinijoje, Indijoje ir Japonijoje, byloja, kad masažas buvo naudojamas ligų prevencijai ir sužalojimams gydyti. Vakaruose gerai žinomi gydytojo Hipokrato, gyvenusio V amžiuje prieš Kristų, žodžiai: „Trinant per daug laisvą sąnarį galima sutvirtinti, ir atlaisvinti tą, kuris suspaustas per daug… Galima išjudinti raumenis arba atpalaiduoti kūno dalis; stipriai trinant sutvirtinama, švelniai trinant – atpalaiduojama.“
Seniai žinoma, kad masažas – labai svarbi profilaktinė, organizmą stiprinanti sveikatos priežiūros priemonė. Rankraščiai, rasti Rytų šalyse, senovės Kinijoje, Indijoje ir Japonijoje, byloja, kad masažas buvo naudojamas ligų prevencijai ir sužalojimams gydyti. Vakaruose gerai žinomi gydytojo Hipokrato, gyvenusio V amžiuje prieš Kristų, žodžiai: „Trinant per daug laisvą sąnarį galima sutvirtinti, ir atlaisvinti tą, kuris suspaustas per daug… Galima išjudinti raumenis arba atpalaiduoti kūno dalis; stipriai trinant sutvirtinama, švelniai trinant – atpalaiduojama.“
Palyginti neseniai švedų fechtavimo treneris Peras Henrikas Lingas (1776–1839) sukūrė sistemą metodų, sudarančių šiuolaikinio masažo pagrindą. Nuo XX a. pradžios masažas labai išpopuliarėjo, kadangi žmonės pradėjo ieškoti alternatyvių gydymo priemonių nuo streso ir įvairių sveikatos sutrikimų. Masažo terapija per pastaruosius 25-erius metus vis tobulėjo, atgaivindama ir senąsias masažavimo technikas.
Šiandienines masažo technikas galima suskirstyti į dvi pagrindines – Vakarų ir Rytų – sistemas. Vakaruose taikomi metodai – švediškasis, sportinis ir giliųjų raumenų masažas – daugiausiai skirti kūno paviršiui ir minkštiesiems audiniams veikti penkiais pagrindiniais būdais. Rytų metodai – įskaitant šiacu, akupresūrą, tailandietiškąjį ir tui na masažą – naudojami įvertinant ir atkuriant gyvybinės energijos tekėjimą meridianais arba energetiniais kanalais. Be išvardytųjų, yra ir daugiau masažo terapijos atmainų, pavyzdžiui, poliškumo terapija ir reiki – vidinės žmogaus energijos priežiūrai, kurių metu liečiant ir spaudant arba laikant rankas virš kūno veikiami energetiniai laukai.
Garsios fizioterapeutės Nicolos Stewart knyga „Išsamus masažo kursas” (The Complete Body Massage Course, 2010) – tai patogus ir suprantamas vadovas, atversiantis masažo pasaulio duris. Joje aprašytos 75 masažo procedūros, padėsiančios atsikratyti kasdienių negalavimų ir geriau jaustis. Išmoksite 15-os populiariausių (švediškojo, tailandietiškojo, šiacu, tui na, ajurvedinio, indiškojo galvos ir kt.) masažo pagrindų, susipažinsite su filosofinėmis jų nuostatomis.
Ši knyga lengvai suprantama kiekvienam, besidominčiam plačiai pasaulyje paplitusiais masažo būdais, ir tiems, kurie nori susipažinti su įvairiausiomis masažo technikomis ir gydymo būdais, išbandyti juos namuose masažuojant save, šeimos narius ar draugus. Knyga nėra skirta praktikuojantiems specialistams, nors joje pateikiama daug išsamios informacijos, kurią, laikui bėgant, praktiškai pritaikė daugelis gydytojų.
„Išsamiame masažo kurse” pateikiama išsami žinomiausių masažo terapijų apžvalga, taip pat jų istorija, pagrindai, praktinis pritaikymas ir, svarbiausia, įvairios technikos. Pagal išsamius aprašymus bei iliustracijas perpratę masažo etapus, nesunkiai išmoksite masažuoti įvairiais būdais. Ištobulinsite gebėjimus taip, jog galėsite pasirinkti bet kurią labiausiai jums tinkamą masažo terapiją. Knygoje taip pat pateikiamos nuorodos, kaip susisiekti su įvairiose įstaigose dirbančiais profesionalais, galinčiais padėti jums rasti tinkamą specialistą ar kursus, jeigu kuria nors technika susidomėjote ir norite labiau ją išstudijuoti, praktikuotis ir tapti masažo specialistais.
„Reikėtų nepamiršti, kad masažo technikos negalima išmokti vien tik perskaičius knygą ir įsisavinus teorinius pagrindus. Nors kiekvienas metodas, aprašomas šioje knygoje, yra nuosekliai paaiškintas ir iliustruotas bei pateikiamas po išsamios įžangos, tačiau tai nėra užbaigtas masažo mokymosi kursas. Kuo dažniau masažuosite, tuo daugiau pasitikėjimo įgysite ir jūsų įgūdžiai laipsniškai tobulės. Ypač svarbu žinoti, kokių kontraindikacijų (t. y. simptomų, išryškėjančių masažuojant) gali pasitaikyti. Kilus bet kokiai abejonei, masažo netęskite, o būtinai pasikonsultuokite su gydytoju arba praktikuojančiu specialistu”, – įspėja knygos autorė.
Nicola Stewart yra aukštos kvalifikacijos sporto, gydomojo masažo ir darbo vietoje atliekamų masažo procedūrų fizioterapeutė, kuriai suteikta „Complementary Practitioners“ sąjungos akreditacija. Specialistė dirba su įvairių profesijų klientais, šokėjais, sportininkais, verslininkais ir žiniasklaidos atstovais.
Nicola Stewart. Išsamus masažo kursas. Iš anglų k. vertė Rita Krupavičiūtė. – K.: Kitos knygos, 2011.
„Kitų knygų” informacija
Dabar Lietuvoje įgyvendinamos keturios vėžio kontrolės programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Visos jos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, tad nustatyto amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos. Dėl to pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nuodugniau supažindins su prevencinėmis programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.
Medikai nuolat akcentuoja, kad laiku – ankstyvos, pačios pradinės stadijos – nustatytas vėžys lemia jo gydymo sėkmę, gyvenimo kokybę. Taigi prevencinės programos neabejotinai svarbios ankstyvam ligų diagnozavimui, gyvenimo trukmės ilgėjimui. Tad net ir jaučiantis gerai verta rūpintis savo sveikata, ligų prevencija.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa buvo pirmoji vėžio prevencijos programa, pradėta įgyvendinti šalies mastu. Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Remiantis tepinėlio rezultatais pacientei gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Per šešis su puse metų gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos paslaugomis moterys pasinaudojo iš viso 728 491 kartą (vien pernai – 101 270).
2004 m. pradėjus šią programą buvo nustatyti 570 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tik 256 neinvazinio (neišplitusio, 0 stadijos) vėžio, t. y. Ca in situ atvejai. Per visą programos vykdymo laikotarpį sergamumo gimdos kaklelio vėžio struktūroje Ca in situ stadijos vėžio registruojama daugiau negu pažengusio vėžio atvejų. Lietuvos vėžio registro preliminariais duomenimis, 2010 m. nustatyti 455 Ca in situ atvejai ir 393 I–IV stadijų gimdos kaklelio vėžio (iš jų – 154 pirmos stadijos) atvejai.
Pernai Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinei programai tebuvo panaudota tik 3,6 mln. litų, nors lėšų iš PSDF biudžeto buvo skirta dvigubai daugiau. Šiemet šiai programai skiriama 6,6 mln. litų, ir tikimasi didesnio moterų aktyvumo. Tuo labiau, kad moterys pagal šią programą (nuo jos vykdymo pradžios) teikiamomis paslaugomis gali pasinaudoti jau trečią kartą.
Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą (pagal programą jis atliekamas kartą per dvejus metus) galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Nuo programos įgyvendinimo pradžios per penkis metus ir tris mėnesius buvo patikrintos 272 032 moterys, daugiausiai – pernai (61 475).
Lietuvoje 2001 m. net 37,6 proc. krūties vėžio atvejų sudarė vėlyvųjų – III ir IV stadijų vėžys. Įgyvendinant programą pasiekta teigiamų pokyčių: kasmet mažėjo vėlyvųjų stadijų vėžio, daugiau nustatoma I ir II stadijos vėžio. Preliminariais duomenimis, 2010 m. nustatyta 384 I stadijos krūties vėžio atvejai, 470 – II stadijos, 249 – III stadijos, 98 – IV stadijos. Šiemet šiai programai iš PSDF biudžeto skiriama 5 mln. litų (pernai panaudota 3,8 mln. Lt).
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršys normą, šeimos gydytojas nusiųs konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atliks tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Per penkerius šios programos diegimo metus patikrinta 510 333 vyrai (iš jų – 76 547 pernai). Įtarus patologiją 2010 m. urologo konsultacijai nusiųsti daugiau nei 3 tūkst. vyrų, iš jų 1,8 tūkst. atvejų buvo nustatytas vėžys.
2010 m. iš PSDF biudžeto šioms paslaugoms išleista per 4 mln. litų, t. y. mažiau nei pusė planuotų lėšų. Šiemet šiai programai iš PSDF biudžeto skiriama 6,2 mln. litų.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus ir Kauno apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis (slapto kraujavimo) testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Per pusantrų metų pagal šią programą patikrinti 132 738 žmonės (pernai – 88 317). 2010 m. iš skirtų 3,7 mln. Lt buvo panaudota 3,1 mln. Lt, o šiemet skirta 5,6 mln. litų.
Visos šios prevencinės programos padėjo išvengti vėžio tūkstančiams pasitikrinusiųjų. Vėžio prevencija lėmė, kad vis dažniau diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų vėžys, kuris gali būti sėkmingai gydomas. Verta priminti, jog jau sirgdamas ankstyvųjų stadijų vėžiu žmogus kurį laiką gali nejausti jokių ligos požymių, netgi skausmo. Tad tiems, kurie vis neprisirengia pasitikrinti, primygtinai siūlytume nedelsti. Tuo labiau, kad net ir sunkmečiu lėšų iš PSDF biudžeto toms programoms skiriama užtektinai, tyrimai apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu – nemokami.
Kaip būtų, jeigu Lietuvoje nebūtų privalomojo sveikatos draudimo? Pirmiausia reikia pabrėžti, kad privalomasis sveikatos draudimas – tai valstybinis draudimas, kuris yra ir mūsų sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas. Iš jo įmokų Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF) sukaupiamos lėšos, kurias administruoja ligonių kasos. Taip pat ar panašiai veikia daugelio pasaulio šalių sveikatos draudimo sistemos.
Ką reiškia gydytis be sveikatos draudimo? Ligos, tuo labiau sunkios, atveju gydymas gali pareikalauti vadinamųjų katastrofinių sveikatos išlaidų, kurių daugelis žmonių susirgę negalėtų išsimokėti, ir tai taptų asmenine, net šeimos tragedija. Tektų mokėti už kiekvieną medicinos paslaugą. Netgi tokia, atrodytų, nesudėtinga tulžies pūslės šalinimo operacija laparoskopu neapdraustam privalomuoju sveikatos draudimu asmeniui kainuotų kelis tūkstančius litų. Širdies operacijos kaina siekia 11 tūkst. ir daugiau litų, nekomplikuotos inkstų transplantacijos – apie 40 tūkst. Lt, o viena gydymo reanimacijoje para kainuoja apie 1,5 tūkst. litų. Po sunkesnių ligų, operacijų rekomenduojama reabilitacija, kurios kaina gali siekti iki 20 tūkst. litų (priklausomai nuo ligos sunkumo). Nepigios kelio bei klubo sąnarių protezavimo operacijos ir po jų būtinos reabilitacijos paslaugos: gydymo bei protezo kaina gali siekti daugiau nei 10–12 tūkst. Lt ir pan.
Neapsidraudusiam (neapdraustam) reikėtų mokėti ir už kiekvieną apsilankymą pas šeimos gydytoją, gydytojus specialistus, be to, tokiam pacientui nebūtų išrašomi kompensuojamieji vaistai. Štai pernai buvo pateikta per 11 milijonų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų, šioms reikmėms kompensuoti iš PSDF biudžeto prireikė daugiau kaip 700 mln. litų. Pavyzdžiui, už vieno mėnesio vaistus nuo per didelio kraujospūdžio žmogus vietoj šimto ar poros šimtų litų vaistinėje primokėjo tik kelis ar keliasdešimt litų. Jau nekalbant apie apdraustiesiems ligonių kasų centralizuotai perkamus (pagal patvirtintą sąrašą) medikamentus bei medicinos pagalbos priemones, kai gydymo kursas per metus kartais kainuoja daugiau kaip 100 tūkst. litų.
PSDF biudžetas, be kita ko, finansuoja ir gyventojams svarbias sveikatos programas: moksleivių sveikatos priežiūrą mokyklose, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugas, onkologinių ligų prevenciją (gimdos, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio ir kt.). Šios prevencinės programos padeda anksti diagnozuoti ligas ir veiksmingiau jas gydyti.
Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose mūsų šalies teisės aktuose yra įtvirtintas toks privalomojo sveikatos draudimo modelis, kuris remiasi visuotinumo (privalomumo) ir solidarumo principais. Tai reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje bei teisėtai dirbančių, ir laikinai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos sukaupiamos Privalomojo sveikatos draudimo fonde ir tampa garantija apdraustiesiems, nes jų sveikatos priežiūros išlaidos (bent jau didžioji dalis) iš jo ir kompensuotos. Ši garantija reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo sumokėtų įmokų.
Valstybės lėšomis draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji ir kiti, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Pabrėžtina, kad valstybės įmokos už vieną draudžiamąjį privalomuoju sveikatos draudimu per 10 metų ūgtelėjo beveik 4 kartus: 2001 m. ji buvo 187,2 Lt, o šiemet – po 744,7 lito. Tokių valstybės lėšomis asmenų šalyje nuolat daugėja, dabar jų – apie 2,2 milijono.
Savarankiškai mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas dabar per mėnesį sumoka 72 Lt (per metus – 864 Lt). O vidutinė metinė vieno dirbančiojo asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoka šiemet – apie 2100 litų. Tačiau tai dar kartą patvirtina, kad pagal solidarumo principą už silpnesnius visuomenės narius jų sveikatos draudimo didesnę naštą prisiima socialiniu požiūriu stipresni.
Na, o jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ten jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.
Visa tai privalomojo sveikatos draudimo dėka ir sukuria mūsų visuomenėje bendrą sveikatos apsaugos garantijų stogą, jungiantį (o ne išskaidantį) įvairių sluoksnių ir grupių visuomenės narius.
Lietuvoje jau septintus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Nors, kaip byloja statistika, sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, tačiau pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamas neinvazinis (neišplitęs) vėžys, t. y. carcinoma in situ, nei invazinis, dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25–60 metų amžiaus moterims buvo nustatyti 323 gimdos kaklelio vėžio atvejai ir 7818 ikivėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio carcinoma in situ atvejų.
Nuo 2004-ųjų, t. y. nuo šios, pirmosios Lietuvoje, priešvėžinės programos įgyvendinimo pradžios, kasmet skiriama pakankamai lėšų bei nemažai dėmesio šios ligos prevencijai: štai 2004–2005 m. iš PSDF biudžeto buvo skirta po 4 mln. Lt, 2009-aisiais – 5,9 mln. Lt, o šiemet – 7,2 mln. litų. Deja, gydymo įstaigos ne visada įstengia panaudoti visų tam skirtų lėšų. Sėkmingiausiais galima laikyti 2008 ir 2009 metus, kai įstaigos pagal prevencinę programą suteikė daugiausia paslaugų. Apskritai galima konstatuoti, kad pastaraisiais metais ši prevencinė programa įsibėgėjo. Matyt, ir dėlto, jog skatinant sveikatos priežiūros įstaigas šios prevencinės programos vykdymo rezultatai dar 2008 m. buvo įrašyti į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodiklių sąrašą. Tai reiškia, kad tokie rezultatai įstaigoms leidžia papildomai daugiau uždirbti.
Tai, kad dažniau aptinkamos ikivėžinės gimdos kaklelio būklės, o ne užleista vėlyvųjų stadijų liga, yra svarbiausias programos laimėjimas, teikiantis vilčių, kad sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuo šios ligos Lietuvoje pradės mažėti sparčiau. Juk suprantama, kad išgijimo tikimybė gerokai didesnė, kai onkologinė liga diagnozuojamas anksti, t. y. I–II stadijų, o dar geriau, kai aptinkamos ir išgydomos ikivėžinės būklės.
Be abejo, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą. Kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai didesni nei, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, galima paaiškinti dar ir tuo, jog minėtose šalyse programos pradėtos vykdyti jau seniai, tų šalių moterys vertina prevencinių programų naudą ir, matyt, labiau nei Lietuvos moterys rūpinasi savo sveikata. Beje, Lietuva pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos šalių narių pradėjo šią prevencijos programą.
Kaip ir daugelyje kitų šalių profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėžio moterų amžiaus intervalas – nuo 25 iki 60 metų – 2008 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nustatytas ir Lietuvoje (iki 2008-ųjų buvo tikrinamos 30–60 metų moterys), Lietuvoje moterys kviečiamos tikrintis irgi kas trejus metus. Dabar tokio amžiaus moterų grupė mūsų šalyje siekia 890 tūkstančių. Nuo 2004 m. vidurio iki 2007 m. liepos citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga buvo suteikta 300 167, o nuo 2007 m. vidurio iki 2010 m. liepos – 338 265 moterims. Apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir citologinį tyrimą informuoja šeimos gydytojas, akušeris ginekologas arba slaugytojas. Kartu turi būti pasirašytinai įteikiamas informacinis pranešimas, kviečiantis atvykti į gydymo įstaigą dėl profilaktinio tyrimo. VLK specialistų duomenimis, informavimo paslauga abiem minėtais laikotarpiais buvo suteikta maždaug 53 proc. gydymo įstaigose registruotų moterų.
Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, jis turi būti kartojamas. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. pirmiausia turi būti atlikta biopsija. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos informuoja pacientę ir supažindina su tolesne profilaktika arba duoda siuntimą gydyti.
Primename, kad dabar Lietuvoje PSDF biudžeto lėšomis finansuojamos ir įgyvendinamos keturios programos, skirtos onkologinių ligų prevencijai: minėta gimdos kaklelio, krūties vėžio, priešinės liaukos vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos. Pagal jas atliekami tam tikro amžiaus (kai ligos tikimybė didžiausia) moterų ir vyrų nemokami tyrimai yra gera galimybė išvengti tokių ligų įsisenėjimo ir skaudžių pasekmių.
Ultramaratonininkas Gediminas Grinius bendroje pasaulio „Ultra-trail“ taurės įskaitoje finišavo pirmas – pergalingą rezultatą lėmė puikus pasirodymas įvairiuose pasaulio taškuose esančiose kalnuotose trasose. Sportininkas juokauja, kad yra gimęs po Liūto zodiako ženklu ir būtent todėl jam yra maloniausias šiltas klimatas, o bėgti lengviausia esant aukštai temperatūrai. Lietuviui ši priimtinesnė nei varžovams, tačiau bėgiojimo nevertėtų atsisakyti ir atvėsus orams.
Sultys dažniausiai mums asocijuojasi su pilnomis prekybos centro lentynomis, nukrautomis įvairiausiais sulčių gėrimais iš koncentrato, nektarais. Nors iš išorės jie panašūs, skirtumai tarp to, kas yra pakelio viduje (taigi ir jūsų stiklinėje) nemaži. Todėl vienas sultis galima rasti tik maisto prekių parduotuvėje, o kitas – ir vaistinėse.
Anksčiau širdies nepakankamumas bei įvairūs kraujotakos sutrikimai buvo ne kas kitą kaip gilios senatvės požymis, tačiau šiandien tuo skundžiasi vis jaunesni žmonės. Širdies bei kraujotakos sistemos ligos tapo viena didžiausių ankstyvos mirties priežasčių Lietuvoje, lenkianti net vėžinius susirgimus. Susidariusi situacija verčia susirūpinti – dėl kokių priežasčių pradedame skųstis senoliams būdingais negalavimais ir ką daryti, jog širdis plaktų ilgiau?