Search Results for: "maisto gamyba"
Šiuolaikinių taip vadinamo „kiaušinio“ formos keraminių lauko kepsninių pardavimai jau spėjo išaugti ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Dėl savo naudojimo paprastumo ir iš maisto išgaunamo sultingumo išpopuliarėjusias kepsnines šiandien galima įsigyti beveik bet kurioje didesnėje prekybos vietoje. Tačiau augantys šių kepsninių pardavimai Baltijos regione ir didėjantys vartotojų reikalavimai maisto gamybai verčia stengtis keraminių grilinių gamintojus ne tik tobulinti savo produkciją, bet ir kaskart pasiūlyti rinkai kažką naujo, geresnio ir išskirtinio. Tad kas iš tikrųjų lėmė tokį stulbinantį lauko kepsninių populiarumo šuolį? Kaip šiandieninėje konkurencinėje kovoje iš pažiūros paprastiems produktams pavyksta išsiskirti ir sulaukti tokio dėmesio? Pažvelkime, kas paskatino lauko grilinių populiarumo augimą Lietuvoje ir kuo jos ypatingos.
Nuomonių apie maisto papildus esti įvairių. Dažnas mano, kad jų vartojimas neefektyvus, nebūtinas, o nauda – ne visada pagrįsta.
Išgirdus, kiek valgyti tinkamo maisto išmetama, gali atvipti žandikaulis. Išmetama maždaug trečdalis visos planetos maisto, nors šio kiekio pakaktų pamaitinti 2 mlrd. žmonių. Dalis maisto išmetama tik todėl, kad jis nėra dailus kaip paveiksliukas. Apie šią problemą ir šokiruojančius skaičius pradėta kalbėti jau seniai, tačiau tik dabar apie poreikį nešvaistyti maisto imta diskutuoti tarptautiniu mastu.
Šį šeštadienį Vilniaus kongresų rūmuose vyks trečioji Ann Wigmore gyvo maisto konferencija. Pagrindinė jos tema – gyvenimo būdas ir ligos.
Vilniaus dailės akademijoje vykstanti jaunųjų dizainerių platforma „Dizaino pjūvis 2014“ ir Electrolux maisto ir dizaino laboratorija besidominčius maisto dizainu savaitgalį pakvietė sudalyvauti maisto dirbtuvėse „Sumuštinių mainai“ ir į ryto bei kelionių ritualo simbolį pažiūrėti per dizaino prizmę.
Mėgstantiems nepriekaištingą maistą ir profesionalų kiną festivalis „Kino pavasaris“ pristatė programą „Kulinariniai filmai“. Programos partneris „Santa Maria“ kviečia žiūrovą mėgautis keturiomis skaniomis juostomis. Maisto gaminimo virtuozai festivalio lankytoją lydės po įvairiausių šalių virtuves – nuo Prancūzijos iki Indijos.
2014 metais restoranų verslas, anot maisto pramonės specialistų ir tendencijų prognozuotojų, turėtų pasipildyti holografiniais virėjais, išmaniaisiais peiliais ir vabzdžių batonėliais. Pasak UAB „Amber Food” maisto kokybės vadovo Algirdo Furmanavičiaus, kitais metais nieko nenustebinsi pasiūlęs špinatinių kopūstų ledų ar gerai paruoštos tikros žemės sriubos.
Prieš atsidurdamas ant mūsų stalo kiekvienas maisto produktas nukeliauja ilgą kelią, pradedant užauginimu, baigiant galutiniu suvartojimu ir išmetimu. Kiekviena maisto produkto būvio ciklo stadija daro neigiamą poveikį, aplinkoje palikdama savo pėdsaką, atkreipia dėmesį „Lietuvos vartotojų institutas“ animacinis filmas „Bulvių traškučio kelionė“.
Statistika negailestinga – pasaulyje iššvaistoma apie 30 procentų, t. y. 1, 3 mlrd. tonų maisto per metus. „Lietuvos vartotojų institutas“ pristato animacinį filmą „Maisto atliekos: kaip jų išvengti?“, kuriame ne tik atkreipiamas dėmesys į maisto švaistymo problemą, bet ir pateikiama keletas praktiškų patarimų.
Turbūt nereikia nė sakyti, kad visi mėgstame skaniai pavalgyti. Deja, bet ne vienas mėgstame ir nesveiką maistą. Tuomet, bandydami pataisyti organizmui daromą žalą mes prisivalgome tokių patiekalų, kurie, kaip teigiama, yra sveiki. Šiame sąraše aptarsime keletą tokių ingredientų ir patiekalų, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sveiki ar bent jau nežalingi.