Search Results for: "maketai"
Pastaruoju metu specialieji ir vizualiniai efektai tapo neatsiejama kone kiekvieno filmo dalimi, nepriklausomai nuo jo biudžeto ir kilmės šalies. Ankstesniais laikais sietini su veiksmo ir fantastiniais filmais, pastaruoju metu jie tampa kiekvienos juostos palydovais.
Vos kelioliką kilometrų nuo Latvijos sienos esantis Šiaurės Lietuvos Joniškio miestas pastaruosius keletą metų nuolat atsinaujina, tampa draugiškesnis ne tik vietiniams, bet ir miesto svečiams.
Kiekvienas norintis turės progą pasijusti Hariu Poteriu vaikštinėdamas po parodą, skirtą filmams apie berniuką burtininką.
Pokalbiai apie atostogas ar tiesiog poilsį, ko gero, dažnai prasideda nuo diskusijų, kur atostogauti geriau – užsienyje ar Lietuvoje.
Žinoma, ir kaip geriau – aktyviai ar patingint. Šįkart nemėginsime spręsti šio ginčo, o visą dėmesį skirsime tik vienai pusei – aktyvioms atostogoms Lietuvoje. O kad nesustotume ties puikiais pajūrio kurortais ar gausiais didžiųjų miestų muziejais, užduotį sau pasunkinsime – kalbėsime apie keliones su vaikais: kūdikiais, darželinukais, mokyklinukais.
Sutikite, jei mums, suaugusiems, dažnai pakanka puikaus kraštovaizdžio, įdomios istorinės paskaitos ar gardaus maisto, tai mažųjų vien tik šiomis pramogomis nesuviliosi. Tad ką ir kodėl verta patiems pamatyti ir vaikams parodyti mūsų gimtame krašte?
Kodėl renkamės Lietuvą?
Nors straipsnio pradžioje pažadėjome nesivelti į spėliones dėl to ir kur poilsis geresnis – užsienyje ar Lietuvoje, visgi paminėsime, kokios priežastys galėtų lemti pasirenkant gimtąjį kraštą.
Kelionei užtenka dienos. Lietuva – nedidelė, didžiausias atstumas tarp šalies sienų – apie 400 km, vadinasi, pasirinkę net labiausiai nuo namų nutolusį tašką, suspėsite suvažinėti pirmyn ir atgal tą pačią dieną. Tai puiki išeitis, jei išvykti ilgesnėms atostogoms nėra laiko. Be to, turint mažylį dažnai svarbu nakčiai grįžti į savus namus.
Nebūtinos didelės išlaidos. Sezono įkarštyje kelionės, ypač skrydžiai lėktuvu, pabrangsta. Jei vaikai – vyresni nei dvejų metukų, jiems jau reikės pirkti atskiras vietas, vadinasi stipriai „išauga“ kelionės biudžetas. Keliaujant po savo šalį, žinoma, reikės skirti pinigų transportui bei užmokesčiui už pramogas, bet išlaidas maistui galite sumažinti pasiimdami jo iš namų – per dieną dauguma produktų tikrai nesuges ir nespės atsibosti.
Nebūtina planuoti iš anksto. Tie, kas augina vaikus, pritars, kad jie ,,mėgsta“ susirgti prieš pat atostogas ar netgi jų metu. Psichologai ir gydytojai sako, kad dėl to dažnai kaltas stresas (net jei vaikai maži, jie jaučia tėvų nerimą ruošiantis išvykti), pasikeitusios oro sąlygos. Keliaujant po Lietuvą, išvykai suplanuoti pakaks ir vakaro (susitepti sumuštiniams ir pasitikrinti maršrutui), o mažyliui netikėtai susirgus – tikrai be nuoskaudos nukelsite kelionę ar greitai grįšite namo.
Nėra didelių oro sąlygų skirtumo. Mažiems vaikams, ypatingai – kūdikiams, didelės oro permainos ir tiesiog karšti orai dažnai nėra tokie malonūs, kaip suaugusiems. Taip, keliaujant po Lietuvą, lietus jus gali užklupti ir vidurvasarį, tačiau prisiminkime posakį: ,,Nėra blogo oro, yra bloga apranga“. Patogūs lietpalčiai ir neperšlampantys batai automobilio bagažinėje neleis nerimauti dėl apsiniaukusio dangaus. Be to, tikriausiai teko ne kartą įsitikinti – kai šie daiktai yra po ranka, jų dažniausiai neprisireikia.
Svarbiausia – nereikia išsiskirti su vaikais. Dėl visų išvardintų priežasčių į trumpas keliones po Lietuvą galite vykti net su mažiausiais. Sutikite, keliaujant į tolimas šalis, širdis plyšta paliekant vaikučius namie, nes jiems (o ir jums) kelionė gali pasirodyti per sunki. Vienos – dviejų dienų išvyka neapsunks, jei pasiimsite sulankstomą vežimėlį ar patogią nešynę. O nuostabų laiką kartu ir neišdildomus įspūdžius prisiminsite dar ilgai.
Žinoma, šie argumentai netaps svaria priežastimi išsiruošti į kelionę po Lietuvą, jei nebus svarbiausiojo – noro.
Tad ką gi vertą parodyti savo vaikams?
Lietuvoje aplankyti ir apžiūrėti tikrai yra ką. Dažniausiai lankomės didžiuosiuose miestuose, traukiame į Trakus, Palangą, Šventąją, Nidą, tad šių vietų atskirai aprašinėti nereikia. Mūsų pakalbinta leidyklos ,,Terra Publica“ direktorė Danguolė Kandrotienė, sudariusi ne vieną pažintinį albumą apie Lietuvą, sutiko pasidalinti informacija ir apie rečiau lankomus, bet ne mažiau įdomius ,,taškus“. Tokius, kurie patiks ir tėvams, ir vaikams.
Jei planuojate bent dviejų dienų kelionę, ieškote įvairių – tiek fiziškai aktyvių, tiek intelektualesnių pramogų vienoje vietoje, Anykščiai ir jų apylinkės – kaip tik jums.
Vasaros rogučių trasa. Vienintelis toks atrakcionas Lietuvoje. Jei jūsų vaikui – jau daugiau nei treji, jis mėgsta greitį, nuotykius ir vėją plaukuose – ši pramoga tikrai jam. Nusileidimą linksmaisiais kalneliais primenantis pasivažinėjimas gali įvykti tiek vasarą, tiek ir žiemą. Gali būti, kad tėveliai susiginčys, kuris sės kartu į rogutes (vaikai iki 8 metų važiuoja su suaugusiuoju)…
Kiek per greita? Tuomet sėskitės į Siauruką! Vaikams traukiniai šiais laikais – jau egzotika, o toks miniatiūrinis, daugiau nei šimtą metų skaičiuojantis transportas tikrai paliks gilų įspūdį. Reguliarūs reisai vyksta gegužės – spalio mėnesiais iš Anykščių geležinkelio stoties. Kelionės metu pro langus skries Aukštaitijos peizažai, o prieš grįždami į Anykščius turėsite laiko apžiūrėti Lietuvos siaurojo geležinkelio istorijos ekspoziciją Troškūnų stotyje arba išsimaudyti Rubikių ežere (priklausomai nuo pasirinkto maršruto).
Dar viena ypatingai miesto vaikams įdomi vieta – Arklio muziejus Niūronių kaime, vos už 6 kilometrų nuo Anykščių. Čia, be nuolat veikiančių ekspozicijų, mažieji išvys ir gyvus arklius! Negana to, jais galima pasivėžinti – tik išsirinkite, kuo važiuosite: važiu, brička ar lineika. Kas tai per transportas, sužinosite muziejuje.
Jei jau būsite šiame krašte ir dar nesate matę Puntuko akmens – aplankykite ir jį. Didesniems vaikams tikrai paliks įspūdį šis daugiau nei 4 metrus virš žemės išlindęs riedulys. Na, o jei legendai apie Anykštą ir akmenį dar per anksti, tuomet turėtų būti smagu tiesiog palakstyti po nuostabias apylinkes ar prisėdus gamtos apsuptyje užkąsti.
Dar keletas po Lietuvos teritoriją išsibarsčiusių objektų. Priklausomai nuo to, iš kur vykstate, jiems užteks ir pusdienio ar dienos:
Rumšiškės – netoli Kauno įsikūręs puikus liaudies buities muziejus. Jei turite tvirtas kojas, tai tikrai šauni alternatyva įprastiems muziejams. Miestelio amatininkai leidžia išbandyti senuosius įrenginius: audimo stakles, gintaro ir medžio apdirbimo įrankius. Vyresniems darželinukams ar mokyklinio amžiaus smalsuoliams turininga diena gryname ore – garantuota. Rumšiškėse verta apsilankyti tradicinių švenčių – Žolinių, Užgavėnių metu.
Jei suskubote anksčiau atsikelti ir dar ankstyvą rytą atvykti į Ramygalos seniūniją Panevėžio rajone, parodykite vaikams stambiausių Europoje gyvūnų – stumbrų šėrimo procedūrą. Gali būti, kad švarus oras ir šių galiūnų apetitas užkrės net ir didžiausius ,,nevalgiukus“. Tad būtinai atsivežkite užkandžių ir arbatos – Pašilių stumbryno aikštelės ir pavėsinės puikiai tinka mažoms iškyloms.
Jei viešite pajūryje, atraskite laiko kelionei į Ventės ragą. Apie paukščių žiedavimo stotį vaikai sužino jau pradinėse klasėse, tad kodėl gi žinių nepagilinus asmeniškais patyrimais? Iki šių dienų Ventės rage išliko ir seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių, tad įkopti į jį ir pasižvalgyti iš paukščio skrydžio norės kiekvienas mokinukas.
Giedrą rugpjūčio naktį, o ir kitu metu, didesnieji vaikai tikrai įvertins tėvų surengtą ekskursiją į Molėtų observatoriją. Galimybė pasižvalgyti po naktinį dangų teleskopu nenuvils nė vieno aktyvaus ir bent kartais apie mokslininko ateitį pasvajojančio smalsuolio. Tiesa, observatorijos darbuotojai pataria į naktines ekskursijas, ypač vasarą, registruotis iš anksto – net prieš gerą mėnesį.
Važiuodami magistrale Klaipėda – Vilnius kelionei paįvairinti ir kojas ištiesti stabtelėkite Kelių muziejuje Vievyje. Čia ypač turėtų patikti technikai ir transporto priemonėms neabejingiems vaikams. Prieškarinė ir pokarinė kelių tiesimo ir priežiūros technika, įvairiausių statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai – tai tik maža dalis to, ką išvysite ekspozicijose.
Dar viena vakarinė pramoga – Veisiejų fontanas. Užsienio šalyse panašius vandens, muzikos ir šviesos šou mačiusieji teigia, kad šis reginys mažai kuo nusileidžia. O mamos kalba, kad net patys mažiausieji stebi akutes išpūtę.
Tai – tik maža dalis vietovių, objektų ir reginių, kuriuos verta pamatyti. Bet, jei keliautojų po Lietuvą ,,karjerą“ tik pradedate, šis sąrašas – tikrai gera pradžia.
Patarimų?
Kaunietė Dovilė, kartu su vyru auginanti dvejų metukų sūnelį Jokūbą, gali pasigirti gana nemenku kelionių po Lietuvą bagažu. ,,Kelionės su vaikais yra tik šiek tiek specifinės, – sako Dovilė. – Reikia privengti sunkiau įkopiamų kalvų, prasčiau pravažiuojamų kelių. Kai vaikas labai mažas, lankyti galima vietas, kurios įdomios tik mums, tėvams – mažylis balsavime dar nedalyvauja. Tačiau sūnui augant suprantame, kad kuo toliau, tuo labiau teks atsižvelgti ir į jo nuomonę bei pomėgius“.
Dovilė pastebi, kad ruošiantis kelionei naudinga sužinoti tokioje kelionėje jau pabuvojusiųjų nuomonę. Mamos mėgsta pasidalinti įspūdžiais apie maisto kokybę aplankytoje kavinėje, pakomentuoti nakvynės vietos tinkamumą vaikams, patarti, kokių daiktų prireikė keliaujant. Noras palengvinti tėvų bendravimą kelionių tema, moterį paskatino netgi sukurti nedidelę svetainę internete, kurioje dalinamasi būtent keliavimo su mažu vaiku ypatumais.
Antra vertus, visada galima keliauti į tokias vietas, apie kurias žinių ir komentarų rasti sunkiau. Tokiu atveju ,,rizikuojate“ ne tik patirti įvairiausių nuotykių, bet ir atrasti mažai kam žinomą ir galbūt jūsų šeimos pamėgta vieta tapsiančią vietovę.
Viduramžiais gyvenęs persų poetas Moshlih Eddin Saadi yra užrašęs: ,,Nesistebintis keliautojas yra kaip paukštis be sparnų“. O kas, jei ne mūsų vaikai, yra geriausi nuostabos žinovai?
Laikas.lt
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija tęsia buvusios sovietų požeminės raketinės bazės rekonstrukciją ir primena, kad iki spalio 31-osios lankytojai į šį unikalų objektą neįleidžiami.
Šaltojo karo muziejaus Plokštinės miške netoli Platelių įkūrimui jau panaudota daugiau nei du trečdaliai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kurių gauta 5,4 mln. litų. Darbai pradėti pernai pavasarį.
Pasak projekto administratorės Nijolės Norvaišienės, muziejus išsaugojo daug autentiškų dalykų, bet kartu turės ir šiandienos reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą, atsižvelgiant ir į neįgaliųjų poreikius.
Požeminė raketinė bazė, kurioje sovietiniais metais buvo laikomas į Vakarus nukreiptas atominis ginklas, Žemaitijos nacionaliniam parkui atiteko 1992-aisiais. Prieš rekonstrukciją čia kasmet apsilankydavo po keliolika tūkstančių turistų.
Buvusioje požeminėje bazėje yra keturios raketų šachtos. Rekonstruota ir lankytojams pritaikyta bus tik viena. Kitos trys išliks nepaliestos (tiek, kiek liko nenusiaubtos palikus bazę be priežiūros).
Pasak N. Norvaišienės, norėdami lankytojams parodyti kuo daugiau autentiškų eksponatų, projekto autoriai vylėsi gauti ir tokio tipo raketos, kokia buvo saugoma Plokštinės karinėje bazėje, korpusą. Deja, ieškoję jos vos ne po visą pasaulį, nerado. Kitas bazės detales projekto autoriai stengėsi sutvarkyti arba atkurti taip, kaip šios atrodė Lietuvai dar neatgavus nepriklausomybės.
Pirmojo aukšto pirmojoje salėje lankytojai galės susipažinti su šaltojo karo istorija. Kitoje salėje išvys branduolinio ginklo ekspoziciją, kurią sudarys techninio bloko maketas, ten pat bus demonstruojamas ir Plokštinės karinio miestelio kraštovaizdinis bei raketinės šachtos maketai. Bus ir raketų, ir sugriauto miesto maketų, ir balistinė vidutinio nuotolio raketa.
Turistai galės apsilankyti ir buvusiame kareivių poilsio kambaryje, apžiūrėti įrenginių liekanas bei vamzdynus, kurių viena dalis yra išlikusi, o kita – atkurta. Antrajame aukšte smalsuoliai galės užsukti į Ryšių skyrių, išvysti sovietinės politinės propagandos pavyzdžių. Čia jų lauks technikos ekspozicija. Numatyta įrengti ir keičiamų ekspozicijų patalpą. Bus kino salė, kurioje demonstruos sukurtą beveik pusantros valandos filmą „Ant branduolinės bedugnės krašto”.
Šaltojo karo muziejaus teritorija – trys hektarai. Kažkada bazę juosė šešių eilių tvora, kuria tekėjo elektra. Dalis tvorų jau dabar atkurta.
Bazėje nebuvo apžvalgos bokštelio – dabar jis įrengtas, kad lankytojai iš viršaus galėtų apžvelgti didžiąją muziejaus dalį.
Plokštinės raketų bazė didelio slaptumo sąlygomis buvo pastatyta 1960-62 metais, o raketomis R-12U apginkluota 1964 metų pradžioje. Teigiama, kad JAV žvalgybai 1978 metais sužinojus apie Plokštinės bazę, ji buvo likviduota, o raketos išvežtos. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir išvedus sovietų kariuomenę, kompleksas ilgai buvo neprižiūrimas ir niokojamas.
Šių metų rugsėjo 25 dieną sostinės Gedimino prospekte nuo 12 iki 20 val. praūš koncertinė akcija „Vilniaus Brodas gyvas“. Pirmą kartą Vilniaus mokytojų namų iniciatyva Brodas atgyja ne tik savo dainomis, kostiumais, bet ir tuometine septintojo – aštuntojo dešimtmečio dvasia, kuomet viskas tarsi pulsavo laisve ir maištingu tautos veržlumu. Kuomet tuometinis Vilniaus Lenino prospektas kuriančiam bei muzikuojančiam jaunimui buvo ne tik pasivaikščiojimų ar susibūrimų vieta, bet ir kūrybinės saviraiškos erdvė, savotiška opozicija tada vyravusiai ideologijai, oficialiajai kultūrai. Nes juk būtent čia skambėdavo muzika, kuri retai kada patekdavo į didžiųjų koncertų sales.
„Mes nebandysime paversti Gedimino prospekto tuometiniu Lenino prospektu, bet norime bent vienai dienai sugrąžinti tą dvasią, kurioje augo Vytautas Kernagis, Olegas Zacharenkovas ir daugybė kitų bardų. Todėl nuo 12 iki 20 valandos prospektas ūš dainomis, tarp kurių bus galima išgirsti ir atliekamų kultinių brodo kartos žmonių“, – apie projektą pasakoja vienas jo sumanytojų Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas Juozas Žitkauskas.
Organzatoriai kviečia visus ateiti į Gedimino prospektą ne tik kaip žiūrovus, bet ir kaip dalyvius – persirengus ano laikmečio stiliaus drabužiais: plačiomis kelnėmis, klostuotais sijonais, gėlėtomis tunikomis, taip pat neužmirštant namuose gausybės karoliukų ir ryškiaspalvių plaukų juostų bei skarų. Laisvė ir meilė – juk tai svarbiausi to laikotarpio žodžiai. „Dabar, kai norime bent akies krašteliu žvilgtelėti atgalios, dar turime pridurti – drąsa ir džiaugsmas, nes tik pasitelkę šiuos jausmus mes suprasime, ką juto tos kartos kūrėjai. Nes nepaisant to, kad sąlygos kurti buvo kur kas sunkesnės nei dabar, ryžto tai daryti jiems tikrai netrūko“ – sako projekto iniciatoriai.
Šioje koncertinėje akcijoje brodo kartos žmonės prisiminimais galės vėl sugrįžti į tą laikmetį, na, o jaunimas turės unikalią progą sužinoti, kas gi iš tiesų buvo tasai brodas, kuo jis kvėpavo ir kodėl buvo toks svarbus kultūriniame gyvenime. Bus stengiamasi sukurti panašią laisvą ir kūrybišką dvasią, kuomet greta pavienių muzikantų per Gedimino prospektą nusidrieks dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – Aš“, nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“, dainuojamosios poezijos festivalis „Saulėtosios naktys“ ir kiti.
Žinoma, brodas be Vytauto Kernagio – tai ne brodas. Todėl prie Lukiškių aikštės įsikurs jo vardo fondas. Brodo metu taip pat planuojama atidengti memorialinę lentą ant Kaštonų gatvėje stovinčio namo, kuriame gyveno V.Kernagis.
Palaikant brodiškąją dvasią koncertinės akcijos vietose gėrimais bus galima atsigaivinti iš statinių, tarsi irgi atkeltų iš minimų ano amžiaus dešimtmečių. Taip pat atidžiau įsižiūrėti į scenografinius akcentus, mat ant šaligatvių bus pastatyti fotomaketai, atskleidžiantys tuometinio prospekto detales. Taip pat bus galima nusifotografuoti prie atrodo kasdien taip nerūpestingai praeinamų vietų – pastatų, menančių 1965 – 1980 metus ir turėjusius įtakos Lietuvos muzikos, literatūros istorijai, kurie bus pažymėti vizualizuotais užrašais. Gal pagaliau atėjo metas mums, lietuviams, pasidžiaugti savo tautos istorija ir jos dvasia, bent trumpam užmirštant Egipto palmes ir žodžius „Viskas įskaičiuota“.
Lietuvos istorijos instituto darbo grupė po 6 savaičių istorinio tyrimo jau gali įvardinti ne tik būsimo Žalgirio mūšio maketo kovos scenos detales, bet ir sutarė dėl smulkiausių kareivių aprangos ir ekipuotės stiliaus detalių.