Search Results for: "maskva"

Knygų pusryčiai. Naujas ir necenzūruotas „Maskva–Petuškai“  vertimas

Knygų pusryčiai. Naujas ir necenzūruotas „Maskva–Petuškai“ vertimas

„Kitų knygų“ leidykla iš naujo išleido nemirtingąjį alkoholinės prozos šedevrą – rusų rašytojo Venedikto Jerofejevo poemą „Maskva–Petuškai“. Knygos viršelis primena degtinės „Russkaya vodka“ etiketę. Tai naujas – tikslus ir necenzūruotas – vertimas iš V. Jerofejevo rankraščio originalo.

Traukiniu Vilnius – Maskva išvyko dvi „Misija Sibiras‘11“ ekspedicijos

Traukiniu Vilnius – Maskva išvyko dvi „Misija Sibiras‘11“ ekspedicijos

Vakar į Tadžikistano Respubliką ir Tomsko sritį Rusijos Federacijoje pusei mėnesio išvyko dvi projekto „Misija Sibiras‘11“ jaunimo ekspedicijos. Prieš lipdamas į traukinį, jaunimas su juos išlydėti atvykusiais draugais ir svečiais atsisveikino šiltais apsikabinimais bei čia pat uždainavo lietuvių liaudies dainą.

„Projekto atranka niekada nebuvo lengva, bet dabar jūs įgijote skolą, kurią turite grąžinti nuoširdžiu darbu, parodyti, kad patriotiškumas yra mūsų širdyse ir darbuose. Linkiu, kad per išbandymus subręstumėte dar labiau, pasikrautumėte tiek energijos, kad galėtumėt pasidalinti ja su visa Lietuva“, – spaudos konferencijoje sakė projekto organizatorių – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) – Prezidentas Šarūnas Frolenko.

Šiemet į Sibirą išlydėtos dvi projekto dalyvių ekspedicijos užsibrėžė įvykdyti keletą svarbių tikslų: Tomsko srityje pastatyti medinius kryžius ir palikti unikalią-simbolinę Lietuvos trispalvę, užpildytą Sibire likusiems lietuviams skirtomis žinutėmis, o Tadžikistano Respublikoje – pastatyti paminklą čia gyvenusiems ir kalėjusiems tremtiniams pagerbti.

LR užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė spaudos konferencijos metu padovanojo abiems projekto ekspedicijoms po Lietuvišką trispalvę bei drąsino Sibiran vykstantį jaunimą: „Jaudinuosi kaip ir dalyviai, todėl linkiu sutvarkyti tai, ką galite, o ten kur negalite nieko padaryti, pasimelskite“.

Į Tadžikistano Respubliką ir Tomsko sritį Rusijos Federacijoje išvykusios ekspedicijos drauge po pusės paros kelio traukiniu pasieks Maskvą, vėliau jų keliai išsiskirs – komandos skirtingais lėktuvais išskris į Tadžikistaną ir Tomską. Į Lietuvą, Vilniaus geležinkelio stotį, abi ekspedicijos grįš po dviejų savaičių – liepos 20 d. 8.00 val.

Projektas „Misija Sibiras“ rengiamas nuo 2006-ųjų metų, šia iniciatyva į Rusijos Federaciją, Kazachstano bei Tadžikistano Respublikas išvyko jau 10 jaunimo ekspedicijų. Iki šiol 8 jaunimo ekspedicijos sutvarkė apie 70 lietuvių kapinių, aplankė apie 100 lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų.

Kaskart iš ekspedicijų jaunuoliai parsiveža nuotraukas, dienoraščius bei nuo rudens važinėja po Lietuvos ir užsienio šalių mokyklas, universitetus, kolegijas, kitas įstaigas ar organizacijas, pristatinėdami projekto rezultatus savo bendraamžiams. Tokiu būdu siekiama jaunimą skatinti domėtis Lietuvos istorija, išlaikyti kartų dialogą bei tarpusavio supratimą ir parodyti visuomenei, kad Lietuvos jaunimas yra pilietiškas ir patriotiškas.
Laikas.lt
Nuotr. Gedimino Savickio/ELTA
© 2007, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti, kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. El. paštas: [email protected].

Maskva

Maskva, Belgija

Trijų vaikų mama keturiasdešimtmetė Metė, apdujusi nuo ilgų klajonių su vežimėliu ir pora vaikų po prekybos centrą, savo automobiliu taranuoja…

„Maskva–Petuškai“ – necenzūruotas vertimas iš originalo

„Maskva–Petuškai“ – necenzūruotas vertimas iš originalo

„Kitų knygų“ leidykla iš naujo išleido nemirtingąjį alkoholinės prozos šedevrą – rusų rašytojo Venedikto Jerofejevo poemą „Maskva–Petuškai“. Knygos viršelis primena degtinės „Russkaya vodka“ etiketę. Tai naujas – tikslus ir necenzūruotas – vertimas iš V. Jerofejevo rankraščio originalo.

Lietuviškai ši knyga pirmą kartą pasirodė 1992-aisiais, tačiau šis leidimas buvo nepilnas ir netikslus. Poema buvo išversta iš 1989 m. V. Muravjovo suredaguotos ir sutrumpintos originalo versijos ir nuosekliai išcenzūruota keiksmažodžius pakeičiant sunkiai suvokiamais trumpiniais. Naujame „Kitų knygų“ leidime pateikiamas naujas Dalios Saukaitytės vertimas iš rankraščio originalo, kuris 1973-iaisias buvo publikuotas Jeruzalėje leistame žurnale „Ami“.

Poemos „Maskva–Petuškai“ siužetas daugeliui turbūt žinomas. Autoriaus prototipas – intelektualus girtuoklis ir liaudies filosofas Venička, nubudęs nežinia kokioj laiptinėj ir kamuojamas baisių pagirių, – sėda į elektrinį traukinį Maskva–Petuškai, kad aplankytų mylimąją ir trejų metukų sūnelį, jau pažįstantį raidę „J“. Paprasta kelionė virsta metafizinės utopijos ir dvasinio idealo paieškų odisėja. Venička klaidžioja vingiuotais nuskaidrėjusios pasąmonės labirintais, cituoja Bibliją ir marksizmo klasikus, filosofuoja su Dievu bei angelais ir (žinoma!) kiekvienoje stotelėje malšina nenumaldomą sielos troškulį.

Venediktas Jerofejevas (1938–1990) – vienas andergraundinio literatūros postmodernizmo pradininkų – gimė Murmansko srities kaimelyje „Neva-2“. Tėvas buvo represuotas ir išsiųstas į lagerius, tad Venička augo vaikų namuose. Aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą. Ėmė studijuoti filologiją Maskvos valstybiniame universitete, bet netrukus buvo pašalintas už paskaitų nelankymą. Dėl tos pačios priežasties buvo išmestas iš dar trijų aukštųjų mokyklų.

Per 1958–1975 m. pakeitė 12 profesijų: dirbo mūrininku, tinkuotoju, pagalbiniu darbininku, bibliotekininku, stiklo taros supirkėju, milicijos budinčiuoju, kūriku, laborantu, kelių darbininku… Visą laiką rašė.

Dar būdamas 17-os, parašė veržlius ir energingus „Psichopato užrašus“, kurie išleisti tik 1995-aisiais. 1962 m. sukūrė filosofinio žanro apysaką „Geroji žinia“, 1970 m. – poemą „Maskva–Petuškai“, 1973 m. – esė rinkinį „Vasilijus Rozanovas ekscentriko akimis“, 1985 m. – pjesę „Valpurgijos naktis, arba Komandoro žingsniai“, 1988 m. – koliažą „Mano mažoji leninijana“. Po mirties atskira knyga, pavadinta „Nenaudinga iškasena“, buvo išleistos jo užrašų knygelės. Pats autorius sakėsi 1972 m. parašęs romaną „Šostakovičius“, tačiau buvęs apvogtas elektriniame traukinyje – rankraštį kažkas nušvilpęs kartu su dviem neaiškaus gėralo buteliais.

Įdomi ir poemos „Maskva–Petuškai“ sukūrimo istorija. Ją V. Jerofejevas pradėjo rašyti 1969 m. sausio 19 d. Anot autoriaus, tai buvo metas, kada jis „galų gale atrado savąją rašymo manierą“. 1970-ųjų vasarą knyga ėmė plisti iš rankų į rankas samizdato būdu. Autorius buvo apstulbęs. Juk jis poemą parašė „jokių pretenzijų neturintiems 7–8 savo draugams, kad šie galėtų dešimt puslapių pasijuokti, o vėliau aštuonis puslapius nuliūsti ir susimąstyti“.

1973 m. poema buvo pirmą kartą publikuota Jeruzalėje platintame rusų imigrantų žurnale „Ami“. 300 egz. tiražu išleistą žurnalą finansavo neseniai įsikūrusi mažytė liberalų partija, tikėdamasi pritraukti imigrantų balsus. Po mėnesio partija nutraukė savo veiklą. 1976 m. „Maskva–Petuškai“ buvo išleista anglų, lenkų ir prancūzų kalbomis. 1977 m. Paryžiuje įsikūrusi „YMCA-Press“ leidykla išleido kūrinį atskira knyga. Tai pirmasis poemos leidimas rusų kalba. 14-ame Prancūzijoje platinamo žurnalo „Kontinent“ numeryje pasirodė pirmoji anoniminė poemos recenzija.

1988-ųjų pabaigoje poema buvo pirmą kartą publikuota Sovietų Sąjungoje. Paradoksalu, kad ji pasirodė M. Gorbačiovo antialkoholinio vajaus laikais ir buvo paviešinta žurnale „Blaivybė ir kultūra“. 1989 m. SSRS leidykla „Prometej“ poemą išleido atskira knyga. Autorius leidyklai iškėlė sąlygą, kad knyga būtų parduodama už 3 rublius ir 62 kapeikas – būtent tiek knygos rašymo laikais kainavo butelis degtinės.

1990 m. Maskvos leidykla „Interbook“ išleido poemą milžinišku 450 000 egz. tiražu. 1992 m. didžiuliu 30 000 egz. tiražu „Maskva–Petuškai“ pasirodė ir lietuviškai. Šiandien Lietuvos skaitytojai gali mėgautis nauja poligrafijos kokybe ir tiksliu vertimu iš V. Jerofejevo rankraščio originalo.

X Lenkų kino savaitė: Mažoji Maskva

X Lenkų kino savaitė: Mažoji Maskva

1967-ieji. Jaunas, į kosmonautus pretendavęs, tačiau juo netapęs lakūnas Jura pasiunčiamas į Legnicą. Į šią „Mažąją Maskvą“, kaip ją tuo…

Kaip mūsų miestai atrodys ateityje? (Foto)

Kaip mūsų miestai atrodys ateityje? (Foto)

Laikas.lt
Nuotraukos, kurias matote, tai ne menininkų fantazijos apie neįsivaizduojamsu pasaulius, kurių pilna kompiuterinių žaidimų ar filmų kadruose. Šios nuotraukos – tai rusų menininko Vladimiro Manyuhino manipuliacijos, kurios padarytos remiantis naujomis įvairių miestų fotografijomis. Ir jose menininkas įsivaizdavo, kaip pasaulis atrodys po to, kai ateis Apokalipsė.

Į kai kurias miestų nuotraukas-manipuliacijas menininkas įdėjo laukinų gyvūnų ir žmonių, kurie, pagal V.Manyuhiną, išliks gyvi. Daugiausia manipuliacijų atlikta su Rusijos miestų nuotraukomis, tačiau nepamirštas ir Niujorkas, Vašingtonas.

V.Manyuhino darbų kolekcija „Gyvenimas po Apokalipsės“ sukurta naudojantis įvairiomis nuotraukų apdirbimo programomis, kaip kad „Photoshop“ ir „3DMax“ ir labai greitai paplito po pasaulio naujienų srautus.

Niujorkas dabar ir…

po Apokalipsės:

Amerikos prezidento Abrahamo Lincolno statula Vašingtone dabar…

Ir ateityje:

Maskva dabar ir…

Po Apokalipsės:

Traukinių linija Niujorke dabar:

Ir po Apokalipsės:

Kokias šalis renkasi aktyvių atostogų mėgėjai?

Kokias šalis renkasi aktyvių atostogų mėgėjai?

Jau ne vienus metus Lietuvos turizmo sektoriuje justi aktyvių atostogų poreikis. Kelionių ekspertai išskiria paklausiausias atostogų kryptis, kuriomis aktyvių pramogų gali tikėtis ir pradedantieji, ir jau patyrę sporto entuziastai, ir draugų kompanijos, ir šeimos su vaikais.

Roko ikona Zemfira koncertuos Vilniuje

Roko ikona Zemfira koncertuos Vilniuje

Stereotipams nepaklūstanti roko ikona Zemfira 2016 m. pavasarį surengs koncertą Vilniuje. Į koncertinį turą „Malenkiy chelovek“ įtrauktas pasirodymas vyks kovo 21 d. „Siemens“ arenoje. Sakoma, kad Zemfiros dainos „Arivederci“, „Beskonechnost“, „Xochesh?“, „Itogi“, „Bez shansov“ ir kiti hitai pasakoja tikroviškesnę šiandieninio pasaulio istoriją nei dauguma naujienų antraščių.

Naujame sezone Oskaro Koršunovo teatras bus jaunatviškas ir aštrus

Naujame sezone Oskaro Koršunovo teatras bus jaunatviškas ir aštrus

16-ąjį gyvavimo sezoną Oskaro Koršunovo teatras pasitiko surengdamas netikėtą madų šou. Pačių aktorių iš spektaklių afišų pagaminti kostiumai pristatė kiekvieną šiame sezone rodomą spektaklį. Kartu tai buvo ir įvadas į tarptautinio projekto „Feast Fashion“ pristatymą. Praeitą sezoną užbaigęs jubiliejiniu festivaliu, teatras atveria naują puslapį. „Akivaizdu, jog perėjome tam tikrą ciklą, kurį užbaigė „Žuvėdra“. Dabar jau pradėsime visiškai kitokį etapą“, – teigia teatro meno vadovas, režisierius Oskaras Koršunovas.

Anželika Cholina: „Būtų įdomu pastatyti

Anželika Cholina: „Būtų įdomu pastatyti, ko dar nestačiau – operą, miuziklą ar dramos spektaklį“ (interviu)

Gegužės 6 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre matysime A|CH teatro šokio spektaklį „Ana Karenina“. Tai vienintelis šiuo metu Lietuvoje rodomas A|CH teatro pastatymas, tačiau choreografė Anželika Cholina sako pasiilgusi savo šalies, lietuviškos publikos ir kas žino – galbūt neseniai paskelbta naujų artistų atranka reiškia, kad netrukus sulauksime naujo Anželikos spektaklio.