Search Results for: "mitybos piramidė"
Populiaraus ir sąmojo nestokojančio TV laidų ir renginių vedėjo Žygio Stakėno žmona Dovilė Stakėnienė (32) vyrui aktyvumu nenusileidžia – 11 m. grožio terapeute dirbanti moteris daug laiko skiria rūpintis šeima ir aktyviai sportuoja.
Vegetarinis racionas yra sveikas pasirinkimas, jei laikotės pilnavertės mitybos reikalavimų ir su vartojamu maistu gaunate visas organizmui reikalingas medžiagas. „Majo klinika” (JAV) sukūrė mitybos piramidę specialiai vegetarams.
Dauguma mėgsta itališkus makaronus, arba kitaip vadinamą pastą, tačiau ar tikrai visi moka ją teisingai paruošti? Keletas naudingų patarimų Jums. Itališki makaronų patiekalai arba, kaip dabar jau įprasta vadinti, pasta įsitvirtino mūsų valgiaraščiuose, tačiau ar viską žinome apie jų kilmę, paruošimą ir vartojimą? Štai, keletas mitų ir faktų, kuriais pasidalijo „Vapiano“, Vilniuje veikiančio Viduržemio jūros regiono virtuvės restorano, šefas Tomas Pipiras.
1. Nors pasta siejama su Italija, ilgai buvo manoma, jog makaronai į Europą atkeliavo XIII a. Tada iš tolimosios Kinijos, kur vadinamieji nūdlai buvo vartojami kelis tūkstančius metų, arčiau namų juos pargabeno keliautojas Marko Polo. Iš pradžių šis kulinarinis atradimas išpopuliarėjo visos Italijos miestuose-valstybėse ir arabų šalyse, tik vėliau išplito po visą senąjį kontinentą.
2. Vis dėlto pastaruoju metu dažnai pasigirsta kita nuomonė: esą makaronus nuo seno gamino dabartinėje vidurio Italijoje gyvenę etruskai, tauta, vėliau užkariauta ir įjungta į Romos imperiją. Jie gamino miltų ir vandens mišinį, vadintą lagane – kai kuriuose šiuolaikinės Italijos regionuose šis žodis vis dar vartojamas, iš jo, beje, kilo ir „lazanijos“ pavadinimas.
3. Pastos kokybei svarbiausia – receptūra ir manų bei vandens santykis. Nuo tinkamų makaronų sudėtinių dalių priklauso ir galutinis patiekalo skonis. Taigi tiek parduotuvėje pirkta, tiek naminė pasta turėtų būti pagaminta iš tinkamomis proporcijomis sumaišytų aukščiausios rūšies manų mišinio bei vandens. „Vapiano“ šefas pažymi: jei makaronai kokybiški, virimo metu neišsiskiria krakmolas.
4. Jei pasirinkote tinkamos sudėties makaronus, nereikės naudotis „močiutės“ receptais ir į vandenį, kuriame verda pasta, pilti aliejaus ar skalauti makaronus po šaltu vandeniu. Tai netinkami metodai. Kadangi, kaip minėta, verdami geros sudėties makaronai neišskiria krakmolo, jie nesulips.
5. Taip pat nesulipimui ir pastos skoniui labai svarbus ir tinkamas virimo laikas. Pasūdytame vandenyje makaronai turi būti verdami tiek, kiek rekomenduojama, priklausomai nuo formos – juk spagečiai verda trumpiau, kaspinėliai – ilgiau. Svarbiausia prisiminti, kad makaronų ruošimo meno raktažodis – al dente. Itališkai šis kulinarinis terminas reiškia „į dantis“ arba idealų pastos kietumą – išvirusi ji turi būti standi ir jokiais būdais ne per minkšta.
6. Ruošiant makaronų patiekalus, dėmesį verta atkreipti ir į jų rūšį, kurių suskaičiuojama per 600. Kiekviena jų nevienodai sugeria padažą, o ir skirtinga forma sužadina vis kitus skonio receptorius.
7. Kadangi žmogus pirmiausiai valgo akimis, verta išnaudoti žaismingas makaronų formas, nes vizualinė jos dermė su padažu kuria bendrą patiekalo kompoziciją. Be to, reikia nepamiršti, kad nors padažas ir vaidina svarbią rolę, pagrindiniu smuiku lėkštėje griežia pasta.
8. Ruošiant patiekalo akcentą, padažą, kečupą reikėtų pamiršti. Geriausia naudoti savo sultyse konservuotus pomidorus ar jų tyrę. Padažo ruošimo procese, kaitinant keptuvėje, svarbu naudoti ne pirmo, o bent jau antrojo spaudimo alyvuogių aliejų, taip neišsiskiria kancerogeninės medžiagos. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad nusprendę išvirta pastą gardinti tik aliejumi, kuris nebus kaitinamas, tuomet naudokite ypač tyrą pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų. Tas pats galioja ir salotoms.
9. Paklaustas, ar pasta nekenkia dailioms linijoms, kurios ypač aktualios moterims, „Vapiano“ šefas T. Pipiras sako, jog šie nuogąstavimai nepagrįsti ir pasiūlo prisiminti Italijos kino legendos ir grožio etalono, Sofijos Loren, kultinę frazę, esą už savo figūrą, ji turi būti dėkingą spagečiams. Be to, tokį maistą pataria drąsiai valgyti ir medikai-dietologai, o mitybos piramidėje makaronai kartu su duona sudaro jos bazę. Angliavandeniai – geriausias, greitai skylantis energijos šaltinis.
10. Vis dėlto jei išskirtinai prižiūrite linijas, „Vapiano“ virtuvė šefas rekomenduoja stiprius padažus, pavyzdžiui, carbonara su grietinėle ir šonine ar bolognese su faršu, keisti lengvesniais – pomidorų ir bazilikų arba pesto, gaminamu iš ypač tyro aliejaus, šviežio baziliko, parmezano ir pinijų (ne indiškų!) riešutų.
Brianas Wansinkas – išties retos specialybės atstovas, kuris specializuojasi vartotojų elgsenos ir mitybos mokslų srityse. Atlikęs daugiau nei 600 įvairiausių eksperimentų bei parašęs porą šmaikščių bestselerių tokių kaip Mindless Eating („Beprasmis valgymas“), jis įkvėpė mažos lėkštės judėjimą bei 100 kalorijų užkandžių pakuočių atsiradimą.
Prieš skaitant interviu keletas pono Wansinko bandymais bei statistika pagrįstų auksinių minčių: pakeitę 75 cm lėkštę į 58 cm. suvalgysite 22 % mažiau; kasdien žmogus padaro apie 250 su mityba susijusių sprendimų; dėl vizualinės iliuzijos net patyrę barmenai į žemesnes ir platesnes taures įpila 28 % daugiau gėrimo nei į aukštas; pusė didelėmis pakuotėmis perkamų užkandžių yra suvartojama per šešias dienas ir t.t.
Koks būtų pats svarbiausias sprendimas, kurį turėtų padaryti norintis gyventi sveikiau žmogus?
B.W.: Identifikuoti pagrindinę jį varginančią problemą: gal tai persivalgymas, piktnaudžiavimas saldumynais, per dažnas lankymasis restoranuose ar vakarėliuose, kramsnojimas prie darbo stalo ar automobilyje. Dažnai mums nesvetimos visos šios blogybės, tačiau kažkuri viena dominuoja. Tuomet nuspręskite, ką galite padaryti, kad to atsikratytumėte, tarkim, 30-imt dienų apeiti restoranus ar atsakyti į vakarėlių kvietimus.
Kuris iš galybės atliktų eksperimentų labiausiai nustebino savo rezultatais?
B.W.: Labiausiai mane šokiruoja faktas, jog kiekvienu atveju kai kažkoks asmuo buvo kažkaip įtakotas (pavyzdžiui, persivalgyti), jis būtinai tai neigdavo. Žmonės sako: „Taip, tai gali įtakoti kažką, bet tikrai ne mane“. Mane išties stulbina absoliutus žmonių nenoras pripažinti, kad sprendimus priimti juos verčia kažkas kita nei vien jų pačių geležinė valia ir neklystantis protas. Taip pat negaliu atsistebėti maisto pramonės specialistų nekompetentingumu, jų tikslumas lygus gatvės praeivio žvilgsniui. Koks kuoktelėjęs ir juokingas yra pasaulis.
Kuris iš visų eksperimentų reikalavo daugiausia darbo?
B.W.: Norėjome suprasti, ar žmonės išties valgo skrandžiais, o gal akimis. Taigi, paklausėme 150-ies paryžiečių, kada jie liaujasi valgyti: „kai nebejaučiame alkio“ buvo jų atsakymas. Kai to paties paklausėme Čikagos gyventojų, jie atsakė, jog liaujasi valgę, kai maisto lėkštėje tiesiog nebelieka. Mes nusprendėme sukurti bedugnį sriubos dubenį. Realizuoti šį sumanymą buvo išties labai sunku, pagrindinė problema su kurią susidūrėme buvo kaip padaryti, kad indas vis iš lėto prisipildytų. Cheminės inžinerijos požiūriu – tai tikriausiai pats techniškai sudėtingiausias eksperimentas, vis dėlto, viskas turėjo būti realistiška.
Rezultatai mus nustebino. Tipinis iš prisipildančio dubens valgęs žmogus suvartodavo 73 % daugiau kalorijų lyginant su valgymu iš įprasto indo, tačiau jie manė, jog suvalgė tik pusė paprasto dubens sriubos – tai kaip jie gali būti persivalgę?
Dažna jūsų eksperimentų vieta – restoranai, kaip pavyksta apsisaugoti nuo demaskavimo, juk skirtingi stalai būna paruošti nevienodai?
B.W.: Iš magų arsenalo pasiskolinome dėmesio nukreipimo technologijas. Pavyzdžiui, darydami eksperimentą su vyno rūšimis, davėme mūsų „bandomiesiems triušiams“ po pusbutelį to pačio vyno, tačiau užklijavome skirtingas etikėtes, o prieš eksperimentą prašėme įvertinti aptarnavimo kokybę, žodį „aptarnavimas“ minėjome taip dažnai, jog žmonės net neabejodavo tuo.
Kartu su žmona auginate tris vaikus, kokiais būdais skatinate jų sveiką mitybą, ar tai veikė?
B.W.: Vieno mūsų tyrimo metu paskutinį trimestrą besilaukiančioms moterims kasdien gerti davėme morkų sulčių, kitai grupei teko tik vanduo. Pirmųjų naujagimiai suvalgydavo kur kas daugiau morkų skonių košelių nei tie, kurių gimdytojos gėrė tik vandenį. Taigi, mano žmona buvo priversta maitintis pačiu įvairiausiu maistu, ji valgė ir tai, ko paprastai vengia, ir rezultatai buvo išties puikūs.
Kokiomis priemonėmis stiprini savo sveikatą keliaudamas?
B.W.: Kiekvieną rytą pradedu nuo su karštu vandeniu maišyto proteino. Vartojant proteiną sunku įsitaisyti nesveikų įpročių. Taip pat geriu daug vandens, mes dažnai painiojame papraščiausią dehidraciją su alkio jausmu, tiesiog jaučiame, jog su mumis yra kažkas ne taip, bet iki galo nesuvokiame, kas ir manome, kad tai būtinai yra maistas. Vandens mums reikia kur kas daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tavo tyrimų duomenys yra naudingi ne tik vartotojams, bet ir pelno siekiantiems maisto pramonės gamintojams. Ar yra tekę turėti kažkokių su tuo susijusių konfliktų?
B.W.: Įdomu tai, kad net nesveiką maistą gaminančios įmonės yra suinteresuotos prekiauti bent kiek sveikesne produkcija. Nesenai teikiau konsultaciją Macdonalds korporacijai dėl jų naujojo Happy Meal komplekto vaikams. Jau ankščiau nustatėme, kad vidutinis Happy Meal rinkinį pietums gavęs vaikas visų pirma pavalgo, po to atidaro žaislą, didžioji dauguma gruzdintų prancūziškų bulvyčių lieka nepaliestos, jas suvalgo vaikus į restoraną atsivedę tėvai. Turėdamas tai omeny, Macdonalds patariau sumažinti kalorijų kiekį bulvytėse nuo 240 iki 100 – vaikai nieko nepastebės, o jų tėvai nenutuks. Bulvytes pasiūliau kompensuoti padidinant obuolių grėžinėlių kiekį ketvirčiu, taigi, kaina nepasikeitė.
Kokius žalingus žmonių valgymo įpročius žadi atakuoti artimiausiu metu?
B.W.: Mokykliniai pietūs. Pagrindinis būdas priversti vaikus valgyti sveikesnius priešpiečius yra pasiūlyti jiems sveikesnę alternatyvą. Facebook socialiniame tinkle sukūrėme Smarter Lunchroom grupę, taip pat interneto puslapį smarterlunchrooms.org. Užtenka pakeisti esančius ženklus ir visą pateikimo sistemą tam, kad vaikai manytų, jog valgyti sveiką maistą yra šaunu. Praktiškai mes atlikome tokius veiksmus kaip vaisių dubens pastatymas arčiau prekystalio arba davėmė morkoms kietus, esmę atspindinčius vardus, tarkim, X-spindulių regėjimą teikiančios morkos.
Ne per seniausiai tau buvo paskirtos USDA (Jungtinių Valstijų agrikultūros departamento ) vykdančiojo direktoriaus pareigos, turėjai peržiūrėti 2010-ųjų mitybos politikos gaires. Tavo kadencijos metu plačiai paplitusią mitybos piramidės koncepsiją pakeitė lėkštė, kodėl?
B.W.: Lėkštę įvedė naujoji administracija, bet link šio pasikeitimo buvo judama jau kuris laikas, tačiau ankstesnei administraciją tai nebuvo prioritetinis dalykas. Naujoji administracija priėmė vieną gana neišmintingą sprendimą – mūsų sukurtą „mėsos ir pupelių“ skyriui ji suteikė labai neapibrėžtą pavadinimą – „proteinai“. Proteino yra piene, duonoje bei ryžiuose. Žmonės nevalgo atskirų maisto sudedamųjų dalių, niekas nesako: „vakarienei norėčiau žiupsnelio niacino“.
Kokios yra tavo pačio su maistu susijusios nuodėmės?
B.W.: Turiu retą gebėjimą prisikimšti pilvą. Mano žmona mokėsi Paryžiuje, le Cordon Bleu kulinarijos mokykloje, o aš tiesiog dievinu puikią virtuvę! Tiesiog negaliu tik paragauti išties puikių valgių. Antra vertus, visa likusi mano mityba yra tarsi atsvara šiam malonumui, o be to, aš mankštinuosi.
http://www.gourmet.com/food/gourmetlive/2011/090711/10-questions-for-brian-wansink
Šalies ledų gamintojai pastebi išaugusią šio skanėsto vartojimo rinką. Pardavimai liudija, kad lietuviai mėgsta tradicinius ledus ir kartais per dieną suvalgo ne vieną porciją. Tačiau dietologai ragina šia atgaiva nepiktnaudžiauti ir nepamiršti, kad ledai yra desertas, kuriuo, kaip ir visais kitais saldumynais, reikia mėgautis saikingai.
„Ledinininkai” sako išgyvenantys sėkmingus laikus. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais buvo pagaminta per 21 mln., 2010 m. – beveik 24,5 mln. litrų ledų. 2009-aisiais ledų buvo parduota beveik už 102, o pernai – 105 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų.
Per šešis šių metų mėnesius pagaminta 11,2 mln. litrų ledų, pernai per tą patį laiką šis rodiklis siekė 11,9 mln. litrų. Šiais metais buvo parduota 9,8 mln. litrų ledų, iš kurių 5,1 mln. litrų Lietuvoje. Lietuvos rinkoje dešimt gamintojų gamina apie 600 ledų rūšių.
UAB „Ingman ledai” generalinis direktorius Virginijus Radvilas išaugusius pardavimus sieja su gerais orais. Anot jo, ledai paklausiausi vasarą, karštą vasaros dieną jų parduodama 2-3 kartus daugiau negu esant apniukusiam orui.
UAB „Ingman ledai” pirmojo šių metų pusmečio rezultatai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra 15 proc. geresni.
Panašius rodiklius skaičiuoja ir UAB „Vikeda”. Fabriko direktorės Jurgitos Radzevičės teigimu, „Vikedos” pardavimai šiais metais augo 20 proc. Tiesa, jos vertinimu, pardavimus dar lemia ir aukšta gaminių kokybė bei pirkėjams siūlomos naujovės.
„Ledas atlaiko konkurencinę kovą, suvartojimo mažėjimą, nes žmonės galbūt suvartoja mažiau, bet jie tada renkasi laiko patikrintą produktą”, – Eltai sakė J. Radzevičė.
Ledų gamintojai neigia kalbas, jog lietuviški ledai yra nesveikas maisto produktas, esą jame yra sintetinių priedų. Jų teigimu, ledai gaminami iš lietuviškų pieno žaliavų: šviežios grietinėlės, pieno, pieno miltelių, natūraliu pagrindu gautų emulsiklių, kvapniųjų medžiagų. Leduose yra vitaminų A, B, D, P, E ir mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, kalio, magnio, fosforo, natrio. Valgant ledus, gaunama nemažai amino rūgšties tiptofano, tuo stimuliuojant serotonino gamybą, kuris gali apsaugoti nuo stresų ir kelti nuotaiką.
Anot jų, per metus 30-80 proc. išaugusios natūralių žaliavų kainos, priešingai nei įvežtiniuose pigesniuose leduose vartojamų sintetinių, lėmė padidėjusią produkto kainą. Vis dėlto Lietuvoje ledai, palyginti su Latvija ar Estija, dar yra brangiausi.
Kalbėdami apie tautiečių skonį, ledų gamintojai sako, kad jau keletą dešimtmečių paklausiausi yra tradicinio – vanilinio – skonio ledai.
„Be abejo, daugiausiai yra parduodama vanilinių ledų. Balti ledai vyrauja tiek mūsų asortimente, tiek Lietuvos rinkoje. Manyčiau, kad apie 70 proc. yra vanilinio skonio arba baltos spalvos ledų be dažiklių”, – apie lietuvių skonio ypatumus kalbėjo V. Radvilas.
Pasak jo, 1995-1996 metais buvo populiarūs egzotinio skonio ledai – bananiniai, apelsininiai, o pastarąjį penkmetį vyrauja tradiciniai vaniliniai, šokoladiniai, braškiniai skoniai.
„Lietuviai – įdomi tauta. Jiems reikia naujovių, bet tuo pačiu jie išlieka ir konservatyvūs. Jau daug metų parduodame plombyrą, kuris yra kas penkti mūsų parduodami ledai Lietuvoje”, – antrino UAB „Vikeda” vadovė.
Dietologė Jūratė Dobrovolskienė ledus įvardina kaip vienus iš sveikesnių desertų, bet pabrėžia, kad tai turėtų būti ne kasdienis maisto produktas.
„Ledus reikėtų vartoti riebesnius, kadangi grietinėlė, sviestas, iš ko gaminami ledai, yra natūralūs. Liesesni ledai dažniau dažomi, standinami. Įrodyta, kad maisto produktuose esantys dažikliai gali daryti įtaką mažų vaikų hiperaktyvumui”, – sakė J. Dobrovolskienė.
Mitybos specialistė patikslino, kad riebesni ledai yra sveikesni, nes riebalai patys savaime yra standūs, nereikia dėti papildomų tirštiklių. Tačiau medikė atkreipė dėmesį, kad sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, kepenų, kasos ligomis riebių ledų valgyti nerekomenduojama.
Dietologė nelygino lietuviškų ledų su įvežtiniais, tačiau sakė, kad pigesnis produktas visada būna pagamintas naudojant tam tikras medžiagas, kurios pakeičia brangiąsias, ir ragino žiūrėti į tai, ką valgome.
J. Dobrovolskienės teigimu, normalu per dieną suvalgyti vieną puodelį ledų po 200 ml. Ledai, kaip kalcio šaltinis, ypač naudingi moterims, vaikams, paaugliams. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą sveikos mitybos piramidę, per dieną rekomenduojama suvartoti 2-3 porcijas pieno ar jo produktų.
„Ledai yra desertas, tai nėra kasdienis maistas. Jie tinka po kasdienio maisto”, – apibendrino gydytoja.
Daržovės ir vaisiai yra svarbi žmogaus mitybos raciono dalis. Šios gamtos gėrybės yra puikus vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų šaltinis. Pagal sveikos mitybos piramidę, vaisių rekomenduojama suvartoti 2-4 porcijas (viena porcija – vienas vidutinio dydžio vaisius) per dieną, o daržovių – 3-5 porcijas (viena porcija – viena vidutinio dydžio daržovė) per dieną. 2007 metais atlikus suaugusių Lietuvos žmonių faktinės mitybos tyrimą, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai daržoves vartoja nepakankamai dažnai. Tik 43,4 proc. respondentų šviežias daržoves vartoja kasdien arba beveik kasdien ir 24,1 proc. – 3-5 kartus per savaitę, o net trečdalis respondentų jas vartoja tik 1-2 kartus per savaitę.
Energijos tvermės dėsnis teigia: energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Šis, vienas pagrindinių fizikos dėsnių, galioja ir kalbant apie mitybą bei kalorijas. Energiją gauname su maistu, o ką su ja darome – kiekvieno asmeninis reikalas. Kai kurie žmonės ją „paleidžia“ į aplinką sportuodami ar užsiimdami kitokia aktyvia veikla, kiti – kaupia energiją savo riebalinėse ląstelėse.
Nenumaldomai artėjant šaltajam metų laikui, moterys baiminais ir vėl per žiemą prarasiančios gražias kūno linijas. Specialistai ramina ir siūlo vieną magišką formulę – 5 x 30 x 60, kuri gali padėti išlaikyti liekną figūrą visu metus. Tereikia laiku pavalgyti, šiek tiek pasimankštinti, pasivaikščioti ir graži figūra – Jūsų.
Prasidėjus egzaminų sesijai mintys apie sveiką mitybą abituriento ir studento galvoje sukasi retai. O be reikalo. Tinkamas mitybos režimas gali padėti pasiekti kur kas geresnių mokymosi rezultatų.
Saldumynų asortimentas iš skirtingų pasaulio šalių prekybos centruose dažnam apsuka galvą ir stipriai palengvina piniginę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija rodo, kad Lietuvoje prekiaujamuose saldumynuose naudojama apie 40 skirtingų priedų, o beveik visuose gaminiuose randama pavojingų dažiklių.