Search Results for: "mokiniai"

Senus laikus menant: mokytojai ir jų mokiniai (foto)

Senus laikus menant: mokytojai ir jų mokiniai (foto)

„Laikas.lt“ vis dar puikiai mena, kai buvo visai mažas ir pats sėdėjo mokyklos suole, todėl šiandien sveikina visus mokytojus su jų diena! Šia proga siūlome pamatyti, kaip atrodė mokytojai bei jų mokiniai prieš šimtą ir daugiau metų…

Mokiniai pirmieji  išbandys elektroninį balsavimą (video)

Mokiniai pirmieji išbandys elektroninį balsavimą (video)

Kitą savaitę vyksiančiuose Lietuvos mokinių parlamento (LMP) rinkimuose mokiniai pirmieji Lietuvoje išbandys elektroninį balsavimą. Kovo 25 dieną rinkdami 6 – ąjį savo parlamentą moksleiviai nusprendė balsuoti ir internetu.

Daugiau nei pusė šimto mokyklų, naudojančių „TaMo.lt” arba „manodienynas.lt” elektroninius dienynus, kvies savo mokinius balsuoti už pasirinktą kandidatą internete, prisijungus prie elektroninio dienyno sistemos.

„Pasirinkome elektroninį balsavimą, nes jo organizavimas gerokai paprastesnis už įprasto balsavimo. Nebereikės ieškoti lėšų popieriui biuletenių atspausdinimui, taip pat mokinius skatinsime naudotis informacinėmis technologijomis. Manau, kad ateityje ir suaugusieji per rinkimus balsuos elektroniniu būdu, todėl jaunimui tai puiki proga pasipraktikuoti“, – apie pasirinkimą rengti elektroninį balsavimą kalba Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos neformaliojo ugdymo ir pagalbos skyriaus vedėja Asta Navickaitė.

Elektroniniu būdu mokiniai galės balsuoti visą parą, nuo kovo 24 d. 15 valandos iki kovo 25 d. 15 valandos. Balsavimo rezultatai bus automatiškai susumuojami ir paskelbiami iškart pasibaigus balsavimui.

„Viliuosi, kad jaunosios kartos pavyzdys įtikins Seimo narius įteisinti elektroninį balsavimą 2012 m. parlamento rinkimuose. Informacinės technologijos jau pakankamai pažengusios, kad būtų užtikrintas tokio balsavimo saugumas“, – teigė Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, palaikantis LMP sprendimą ir iniciatyvą.

Su šūkiu „Išlaisvink mintį.Išlaisvink nuomonę. Išlaisvink veiksmą. Iš(si)laisvink!” demokratinių rinkimų principu mokiniai išrinks 95 savo atstovus. Išrinkti parlamentarai dvejus metus gins Lietuvos mokinių interesus, spręs mokyklos problemas ir atstovaus moksleivių pozicijai įvairiais klausimais. Į Lietuvos mokinių parlamentą gali kandidatuoti 14 – 17 metų rinkimų dieną turintys pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų mokiniai. Balsuoti rinkimuose galės visi 5 – 12 klasių moksleiviai.

Per daugiau nei dešimt gyvavimo metų, Lietuvos mokinių parlamentas surengė moksleivių referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, išreiškė mokinių poziciją dėl privalomų narkotikų testų mokyklose, drausmės pažymių, komendanto valandos, alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo pataisų, siūlė sprendimus smurto ir patyčių problemoms mokyklose, švietimo kokybės gerinimui, mokyklų optimizavimui, brandos egzaminų nutekėjimo klausimais. Bendradarbiavo projektuose „Veiksmo savaitė“, „Visuotinė švietimo savaitė“, „Saugus internetas“, „Egzaminai.nesiparink.lt“, „Savaitė be patyčių“ ir daugybėje kitų.

Įprastus vadovėlius mokiniai išbandys planšetiniais kompiuteriais

Įprastus vadovėlius mokiniai išbandys planšetiniais kompiuteriais

Kelios dešimtys trijų Lietuvos mokyklų mokinių kai kuriuos vadovėlius išbandys naudodamiesi „Apple iPad“ planšetiniais kompiuteriais. Šis bandomasis projektas – tai tęsinys pernai mobiliųjų telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ ir leidyklos „Šviesa“ pradėtos iniciatyvos, kuria siekiama išsiaiškinti, kaip galima pritaikyti įvairius nešiojamuosius įrenginius ir skaitmeniniu formatu pateiktą elektroninį turinį mokymui bei mokymuisi. Projekte dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir Švietimo informacinių technologijų centras.

Mokiniai visoje Lietuvoje rinks 6 – ąjį savo parlamentą

Mokiniai visoje Lietuvoje rinks 6 – ąjį savo parlamentą

Kovo 25 dieną Lietuvos mokyklose vyks 6 – ojo Lietuvos mokinių parlamento rinkimai. Demokratinių rinkimų principu mokiniai išrinks 95 savo atstovus, kurie dvejus metus gins jų interesus, spręs mokyklos problemas ir atstovaus moksleivių poziciją įvairiais klausimais.

Kandidatuoti į Lietuvos mokinių parlamentą gali 14 – 17 metų rinkimų dieną turintys pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų mokiniai. Balsuoti rinkimuose galės visi 5 – 12 klasių moksleiviai.

Lietuvos mokinių parlamento rinkimai ir struktūra sudaryta remiantis LR Seimo rinkimų ir veiklos modeliu, tačiau mokiniai nesiskirsto į politines partijas. Su šūkiu „Išlaisvink mintį.Išlaisvink nuomonę. Išlaisvink veiksmą. Iš(si)laisvink!”, mokiniai, padedami mokyklų administracijų ir mokytojų, šešiasdešimtyje Lietuvos savivaldybių rengia balsavimo procedūras. Visi vyresniųjų klasių moksleiviai, norintys keisti mokyklos aplinką ir mokinių gyvenimą, kviečiami kelti kandidatūrą savo mokykloje.

„LMP yra kelių šimtų tūkstančių šalies gyventojų balsas. Tai būdas mokiniams išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstiems. LMP man davė daugybę draugų, suteikė pasitikėjimo savimi ir unikalią galimybę susipažinti su politikos užkulisiais jaunų, optimistiškų ir linksmų žmonių tarpe. Tai gyvenimo mokykla, suteikusi man neįkainojamos patirties“, – teigia 5 – osios Lietuvos mokinių parlamento kadencijos pirmininkas Simonas Stankus.
Praėję pirmąjį rinkimų turą savo mokyklose, mokiniai paruošę rinkimines programas dalyvaus savivaldybių rinkimų etape. Iki balandžio 8 dienos kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje bus išrinkti naujieji parlamentarai, gegužę susitiksiantys pirmoje plenarinėje sesijoje.

Per daugiau nei dešimt gyvavimo metų, Lietuvos mokinių parlamentas surengė moksleivių referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, išreiškė mokinių poziciją dėl privalomų narkotikų testų mokyklose, drausmės pažymių, komendanto valandos, alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo pataisų, siūlė sprendimus smurto ir patyčių problemoms mokyklose, švietimo kokybės gerinimui, mokyklų optimizavimui, brandos egzaminų nutekėjimo klausimais. Bendradarbiavo projektuose „Veiksmo savaitė“, „Visuotinė švietimo savaitė“, „Saugus internetas“, „Egzaminai.nesiparink.lt“, „Savaitė be patyčių“ ir daugybėje kitų.

Mokytojai ir mokiniai internete "šauks" apie pasaulio aplinkos problemas

Mokytojai ir mokiniai internete „šauks” apie pasaulio aplinkos problemas

Bendrovė „Microsoft”, mokslo ir tyrimų institucija „Smithsonian” bei jaunimo organizacija „TakingITGlobal” šią savaitę pristatė naują trejus metus truksiančią programą „Shout” (angl. šūksnis). Per šį laiką mokytojai ir mokiniai visame pasaulyje internetu diskutuos apie opiausias aplinkos problemas ir ieškos jų sprendimo būdų.

Programa „Shout” pristatyta šeštajame Pasauliniame novatoriško švietimo forume, kuris pirmą kartą surengtas Afrikos žemyne, Pietų Afrikos Respublikoje. Forume tarp 500 geriausių pasaulio pedagogų, atrinktų iš beveik 200 tūkst. programos „Novatoriška mokykla” dalyvių, dalyvaus ir Lietuvos atstovai iš Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos.

Aplinkos tausojimo veiksmus kurs internete

Naujos programos „Shout” rengėjai skatins milijonus pasaulio mokytojų ir mokinių mažinti žemės, oro ir vandens taršą. Specialiai sukurta erdvė internete leis skirtingų šalių mokytojams ir mokiniams diskutuoti apie aplinkos problemas, įgyti svarbių bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir socialinės atsakomybės įgūdžių bei padės įveikti kultūrinius, kalbos barjerus. Per trejus metus „Microsoft” ir partneriai šiam projektui skirs beveik 2,5 mln. litų (1 mln. JAV dolerių).

„Siekiame, kad vaikai galėtų ir norėtų mokytis ne tik klasėje, bet už jos ribų, o mokytojai per pamokas juos paskatintų ir suteiktų užklasinei veiklai reikalingų žinių, – sakė Michael Furdykas, „TakingITGlobal” įkūrėjas. – Kai mokiniai dalyvauja tokiuose projektuose, bendrauja ir moko kitų klasių moksleivius, stengiasi pakeisti savo aplinką arba netgi įteikia peticiją valdžios atstovams, jie įgauna įgūdžių, kurie vėliau pasitarnauja vaiko asmeniniame gyvenime ir būsimame darbe.”

Programa „Shout” startuos lapkričio mėnesį. Tinklalapyje www.shoutlearning.org bus paskelbta pirmoji užduotis, kurią drauge spręsti turės visos dalyvaujančios mokyklos. Interneto transliacijos metu apie aplinkosaugą kalbės mokytojai ir instituto „Smithsonian” ekspertai, jie pateiks ir metodinę medžiagą. Bendradarbiaudami su kitų šalių bendraamžiais, mokiniai turės sukurti veiksmų planą, kaip jie tausos aplinką, ir jį įgyvendinti. Per pirmus programos metus dalyviai sieks sumažinti žemės taršą, o kitais metais imsis švarinti vandenį ir orą.

„Vaikams daug įdomiau gilintis į aplinkos problemas, kai gali jas aptarti su kitų šalių bendraamžiais. Su jais bendraudami Lietuvos mokiniai supras, kad pasaulinės problemos iš tiesų yra pasaulinės, nes pamatys, kad ir kitų šalių mokiniai su jomis susiduria, – sakė „Microsoft Lietuva” vadovas Mindaugas Glodas.

„Programos „Shout” metu įvairiausių šalių vaikams ir mokytojams bendradarbiavimą palengvins technologijos – jos padės įveikti valstybių sienas ir susikalbėti skirtingų kultūrų mokiniams. Bendradarbiaudami vaikai pajus, kad ir jie gali pakeisti savo aplinką, – sakė Claudine Brownas, „Smithsonian” instituto švietimo direktorius. – „Smithsonian” instituto darbuotojai pasitelks gausius tyrimų ir mokslo išteklius ir dalyviams internetu suteiks vertingų žinių apie klimato kaitą ir aplinkos taršą.”

Forume dėl apdovanojimų varžysis geriausi pasaulio mokytojai

Šią savaitę į Pasaulinį novatoriško švietimo forumą Pietų Afrikos Respublikoje Keiptaune atvyko 125 geriausi pedagogai iš daugiau nei 60 pasaulio šalių. Renginio svečiai buvo atrinkti iš 200 tūkst. programos „Novatoriška mokykla” dalyvių ir jo metu varžysis dėl 12 apdovanojimų, skiriamų už išskirtines pastangas ir pasiekimus mokyme. „Pasaulinis novatoriško švietimo forumas yra tarsi „Mokytojų pasaulio čempionatas”, kuriame susitinka įvairių šalių mokytojai, dalinasi patirtimi, pasiekimais moksle ir diskutuoja apie mokslo ir technologijų ateitį”, – sakė M. Glodas.

Forume Lietuvą atstovauja ir Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos mokytojai. „Novatoriškos mokyklos” programoje jau antrus metus dalyvaujanti gimnazija šiemet į renginį pakviesta išskirtinėmis mokyklos-patarėjos (angl. mentor school) teisėmis. Forumo metu ir po jo mokykla mokys ir patarinės pirmus metus programoje dalyvaujančioms mokykloms, kaip naudojant technologijas sudominti mokinius ir paprasčiau bei efektyviau vesti pamokas.

Pietų Afrikoje Respublikoje „Novatoriško švietimo” programa vykdoma nuo 2003 metų – pagal ją jau buvo apmokyti 25 tūkst. šios šalies mokytojų.

Apie pasaulinį pedagogų tinklą „Partneriai mokyme”

Programa „Partneriai mokyme” prasidėjo 2003 metais ir jau pasiekė 196 mln. mokytojų ir moksleivių iš 114 pasaulio šalių. Korporacija „Microsoft” yra įsipareigojusi padėti viso pasaulio mokiniams ir pedagogams vystyti geriausius gebėjimus, todėl į šią programą investavo beveik 500 mln. JAV dolerių.

Kaip emocijos siejasi su augalais?

Kaip emocijos siejasi su augalais?

Iš viso Lietuvoje yra apie tūkstantį istorinių parkų, daugiausia jų – buvusių dvarų teritorijose. Tarp tokių autentiškų erdvių – ir daugiau nei 100-metį menantis Ilzenbergo dvaro parkas, naujai apželdintas itin netikėtu būdu – pagal 10 skirtingų emocijų.

Drifto teisėjas Mantas Kuzmarskis: sėkmė lydi geriausiai pasiruošusius

Drifto teisėjas Mantas Kuzmarskis: sėkmė lydi geriausiai pasiruošusius

Mantas Kuzmarskis – sportininkas, varžybų organizatorius ir drifto teisėjas, teisėjaujantis varžyboms jau beveik 12 metų. Per šį laiką jis buvo pastebėtas ir pakviestas teisėjauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Mantas neabejoja, kad drifto teisėjo darbas – sunkus ir skirtas tikrai ne kiekvienam. Šis interviu Lietuvos automobilių sporto federacijos iniciatyva, kuria siekiama supažindinti visuomenę su profesionaliais automobilių sporto teisėjais ir jų darbo specifika.

Anglų kalbos kursai – siekiantiems sklandžiai kalbėti angliškai

Anglų kalbos kursai – siekiantiems sklandžiai kalbėti angliškai

Paklausius aplinkinių nuomonės apie užsienio kalbų mokėjimą atrodo, kad anglų kalba Lietuvoje yra reikalingiausia. Tačiau dažniausiai angliškai kalba tik jaunimas, kurio anglų kalbos žinios ne visada pačios geriausios. Bendrojo lavinimo mokyklos neretai skiria daugiau dėmesio teorinėms kalbos žinioms, o praktiniai gebėjimai, t.y. kalbėjimo ar rašymo įgūdžiai, lieka antraeilai. Aukštosios mokyklos anglų kalbos tobulinimui skiria nedaug laiko – vienerius arba pusantrų metų, o ir žmonių skaičius, baigiančių aukštąsias mokyklas, kasmet mažėja. Anglų kalbos poreikis ypač didėja Lietuvos darbo rinkoje. Nors vis dar įmanoma susirasti darbą nemokant užsienio kalbos, dažnai darbo skelbimuose darbdaviai reikalauja puikių anglų kalbos žinių, ypač aukštos kvalifikacijos arba paslaugų srities darbuose. Todėl, norintys geriau išmokti bendrauti angliškai, ieško būdų kaip išmokti ar patobulinti savo anglų kalbą.

Anglų kalbos pamokos pagal pažangią metodiką

Anglų kalbos pamokos pagal pažangią metodiką

Anglų kalbos mokykloje „Intellectus“ pamokos skirtos vaikams, paaugliams, suaugusiesiems ir verslo atstovams. Besimokantieji dirba su kvalifikuotais, tarptautinę patirtį turinčiais specialistais, kurie dėsto ne tik aiškiai, bet ir įdomiai. Suaugusiųjų kursuose sustiprintai lavinama šnekamoji anglų kalba, reguliariai tikrinama pažanga, o žinios įtvirtinamos mokymosi sistemoje online. Paaugliams ir abiturientams skirtose programose anglų kalba lavinama ne vien teoriškai, bet ir praktiškai, stiprinant kalbos vartojimo įgūdžius.

Jauna mokytoja Rima Kasperionytė: „Lietuvių kalba ir literatūra – dėkingiausias dalykas norint pažinti mokinį“

Jauna mokytoja Rima Kasperionytė: „Lietuvių kalba ir literatūra – dėkingiausias dalykas norint pažinti mokinį“

Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija „Totis viribus!“ – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja, šypsodamasi sako: „Man atrodo, kad nieko daug neveikiu. Tik gyvenu.“