Search Results for: "mokslo metų pradžiai"
Ruduo – atradimų laikotarpis. Iš naujo mokomės atrasti ir pažinti tai, ką per vasarą buvome visiškai pamiršę. Todėl rekomenduojame pasitikti rudenį ir rugsėjo 1–ąją, kaip atradimų ir ieškojimų laikotarpį – gal šiemet jis padovanos mums kažką nepamirštamo…
Šiandien kur besidairytum – aplink visi gražūs, susikaupę ir su gėlių puokštėm. Rugsėjo 1-ąją visi – atgal į mokyklą. Menų fabrikas „Loftas” šįvakar irgi kviečia atgal – į repo mokyklą.
„Kokį koncertą rengti mokslo metų pradžiai, ilgai sukti galvos neteko – kas gali būti geriau, nei grįžti į seno gero repo mokyklos laikus? Ne veltui „senoji mokykla” (angl. „oldschool“) – neišvengiamas net ir moderniausių reperių mokytojas.”, – į renginį kviečia menų fabriko įkūrėjas Viktoras Diavara.
Kaip ir visą krepšinio čempionato laikotarpį, vakarą „Loftas“ pradės tiesioginėmis varžybų transliacijomis, o po jų – pasiutusi repo pamoka, nemokama visiems, kas prieš tai stebėjo rungtynes.
„Back 2 Skool“ scenoje rugsėjo 1-ąją pasirodys ne tik patikrinti hiphopo meistrai „G&G Sindikatas” ir DJ Mamania, bet naujoji repo karta „Dee&Kamy“ bei ištisas repo orkestras „Messiah goes Mad Orchestra“.
„Mums visada malonu groti „Lofte“. Čia tokia gera atmosfera, tad kai mus kviečia čia, niekada nesispardom“, – pritaria „G&G Sindikato“ narys Justas Čekuolis.
„Porą savaičių poilsiavome Nidoje. Laukiame kontrastų ir tikimės, kad bus verta vėl grįžti iš Nidos meditacijų į tokį reivą. Drėbtelsim kaip reikia!“ – žadėjo MC Messiah.
DJ Mamania, paprašytas prisiminti mokyklos laikus, šyptelėjo: „Mokykloje klausiau daug ir įvairios muzikos – nuo šokių iki elektroninės, tačiau daugiausiai dominavo rokas ir hiphopas, taigi dabartinė mano veikla su hiphopu nėra atsitiktinė. “
Rugsėjo 1-osios šventė vyks Menų Fabrike Loftas, Švitrigailos g. 29, Vilniuje. Koncerto pradžia – 23 valandą.
Vieno iš pirmaujančių ne tik Azijoje, bet ir visame pasaulyje Honkongo miesto universiteto profesorius Honas Chanas lietuviams atskleidė, kaip tapti pasaulinio lygio aukštąja mokykla. Mūsų šalyje mokslininkas lankėsi Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) kvietimu.
Pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau vidurinę mokyklą baigusių jaunuolių savarankiško gyvenimo pradžiai mieliau renkasi „Au Pair“ programas užsienio šalyse nei brangų aukštąjį mokslą Lietuvoje.
Kultūrinių mainų centro „East West Consulting“ direktorė Kristina Mečinskaitė teigia, jog „anksčiau jaunuoliai teikdavo pirmenybę brangiau apmokamoms darbo programoms užsienyje, tačiau pastaraisiais metais norinčiųjų išvykti pagal „Au Pair“ programą padaugėjo beveik šimtu procentų.“
Daugumą abiturientų iš gimtosios šalies išvykti skatina itin didelės aukštojo mokslo kainos, tačiau ne visi drįsta iš karto pradėti studijas užsienyje ar rimtesnį darbą. Jaunuolius neramina kalbos barjeras, būsto nuomos paieškos ir daugelis kitų su savarankiško gyvenimo pradžia susijusių dalykų. „Būtent todėl vaikų priežiūra ir gyvenimas šeimoje pagal „Au Pair“ programą yra patikimiausia ir saugiausia savarankiško gyvenimo pradžia“, – tikina Kristina Mečinskaitė.
Pasirinkusiems šią programą netenka nerimauti ir keliauti nežinioje, nes prieš išvykstant sudaroma galimybė susipažinti bei pabendrauti su šeima per internetą bei telefonu. Jaunuoliai žino ne tik kurioje šalyje ir pas ką gyvens, taip pat jie gali peržiūrėti šeimos namo bei jiems skirto kambario nuotraukas, iki smulkmenų sužinoti apie šeimos gyvenimą. East West Consulting turi platų „Au Pair“ programos šalių pasirinkimą ir gali pasiūlyti prižiūrėti vaikus Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Olandijoje, Belgijoje, JAV.
„East West Consulting“ direktorė neabejoja, kad „Au Pair“ yra puiki programa, norintiems „prisijaukinti“ gyvenimą užsienyje: „programos dalyviams suteikiamas ne tik nemokamas apgyvendinimas, maitinimas, sveikatos draudimas, bet ir mokami nemaži kišenpinigiai bei suteikiami kalbos kursai, o darbo valandos tikrai neišvargina prie darbo nespėjusių priprasti abiturientų. Be to, susidraugavę su šeima jaunuoliai neretai yra kviečiami kartu nemokamai pramogauti ar net vykti atostogų į kitas šalis.“
„Au Pair“ programa – ne tik galimybė susipažinti su gyvenimu svetur ar užsidirbti pinigų, bet ir įgyti neįkainojamos patirties, susidraugauti su kitose šeimose gyvenančiais bendraminčiais. Metus ar daugiau praleidę šeimoje jaunuoliai susipažįsta su tos šalies kultūra, įgyja vertingos darbo patirties, užsidirba, todėl vėliau gali drąsiai pradėti studijas aukštojoje mokykloje.
„Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais 20 proc. išaugo grynųjų pinigų perlaidų skaičius tarp Lietuvos ir užsienio šalių, naudojantis „Western Union“ paslaugomis. Kaip ir 2009 m., daugiausiai grynųjų pinigų perlaidų Lietuvos gyventojai atliko į Rusiją, o daugiausiai perlaidų sulaukė iš Jungtinės Karalystės.
„Jau septynerius metus iš eilės Lietuvos gyventojai daugiausiai grynųjų pinigų išsiunčia į Rusiją. 2010 m. perlaidos į šią šalį sudarė 22 proc. visų iškeliaujančių pinigų srautų, o Jungtinę Karalystę pasiekė 17 proc. visų siunčiamų perlaidų. Ukraina pagal iškeliaujančius iš Lietuvos pinigų srautus užima trečią vietą. Pagal populiarumą toliau rikiuojasi JAV, Kinija ir Vokietija“, – sakė „Swedbank“ „Western Union“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Saulė Kauneckienė.
„Swedbank“ ekspertų paskaičiavimais, iš užsienio gautų „Western Union“ perlaidų skaičius 2010 metais išaugo 26 proc., palyginus su 2009 metais. Lietuvos gyventojai daugiausiai perlaidų sulaukė iš Jungtinės Karalystės – tai sudarė 28 procentus visų atkeliavusių pinigų srautų. 17 proc. visų perlaidų į Lietuvą buvo iš JAV, 11 proc. – iš Airijos, 7 proc. – iš Vokietijos.
Norvegija, Švedija, Ispanija – kylančios emigracijos bangos
„Pinigų perlaidos yra vienas iš rodiklių, rodančių, kokiomis kryptimis juda emigrantai iš Lietuvos. Didesnius atlyginimus užsienyje gaunantys tautiečiai tokiu būdu finansiškai padeda Lietuvoje likusioms savo šeimoms susimokėti už savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Jau kelerius metus pastebime tendenciją, kad Jungtinė Karalystė išlieka viena populiariausių perlaidų kilmės šalių. Atkeliaujantys pinigų srautai rodo, kad nemažai emigrantų iš Lietuvos gyvena ir dirba JAV, Airijoje, Vokietijoje, šias šalis papildo populiarėjančios emigracijos kryptys – Norvegija, Švedija, Ispanija“, – sakė S. Kauneckienė.
Pasak S. Kauneckienės, 2010 m. pasikeitė sąrašas šalių, iš kurių yra siunčiama daugiau perlaidų į Lietuvą, – iš Norvegijos į Lietuvą siunčiamų piniginių perlaidų skaičius išaugo 51 proc., iš Švedijos į Lietuvą buvo persiųsta 26 proc. daugiau perlaidų. Bendra atsiųstų pinigų suma per visus metus iš Norvegijos ir Švedijos padidėjo atitinkamai 57 ir 33 procentais. 2010 m. taip pat padaugėjo perlaidų iš Ispanijos – jų buvo atsiųsta 37 proc. daugiau, o bendra atsiųstų pinigų suma išaugo 27 procentais, lyginant su 2009 metais.
Dažniausiai siunčia moterys
68 proc. perlaidų į Lietuvą gavėjų yra moterys, o iš Lietuvos į užsienį pinigus siunčia ir moterys, ir vyrai. „Swedbank“ statistika rodo, kad piniginių perlaidų dažnumas suintensyvėja prieš didžiąsias žiemos šventes, šv. Velykas ir mokslo metų pradžioje.
Gyvenimo svetur pradžiai – namiškių parama
Iš Lietuvos į užsienį siunčiamų grynųjų pinigų perlaidų analizė rodo išaugusį Jungtinės Karalystės, kaip perlaidų krypties, populiarumą. 2010 m. į šią šalį buvo atlikta 30 proc. daugiau perlaidų nei ankstesniais metais. Vidutinė perlaidos suma sumažėjo 11 proc., bet bendra persiųstų pinigų suma išaugo 16 procentų. Tuo tarpu iš Lietuvos į Airiją išsiųsta 24 proc. mažesnė bendra pinigų suma nei 2009 m. Vidutinis siunčiamos į Airiją perlaidos sumos dydis sumažėjo 18 proc., o kiekis sumenko 2 procentais. Taip pat 18 proc. sumažėjo į Ukrainą siunčiamų perlaidų skaičius, bet vidutinė pinigų perlaidos suma buvo vidutiniškai 9 proc. didesnė nei 2009 metais.
„Dėl ypač padidėjusio piniginių srautų aktyvumo tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, darome prielaidą, kad praeitais metais emigracijos srautas į šią šalį, skirtingai nei į Airiją, smarkiai augo. „Swedbank“ duomenimis, dažniausiai iš Lietuvos į užsienį aktyviai pinigus siunčia stabilias pajamas turintys 45-50 metų gyventojai. Tikėtina, kad šie žmonės remia į užsienį emigravusius mokytis ar neseniai pradėjusius dirbti savo vaikus. Perlaidomis į Rusiją ar Ukrainą gali būti remiami šiose šalyse gyvenantys giminaičiai“, – sakė S. Kauneckienė.
Didžiausios perlaidos iš Rusijos, mažiausios iš Jungtinės Karalystės
2010 m. Lietuvos gyventojai iš Jungtinės Karalystės priėmė 79 proc. daugiau perlaidų nei 2009 metais, tačiau šių vidutinė perlaidos suma mažėjo vidutiniškai 13 proc. ir pernai buvo tarp mažiausių. Nors vidutinė perlaidos suma ir mažėjo, tačiau bendra iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pernai persiųstų pinigų suma išaugo 56 procentais. Taigi, nors ir mažesnėmis sumomis, tačiau piniginės paramos iš svetur Lietuvos gyventojai sulaukdavo daug dažniau nei 2009 m. Didžiausios perlaidų iš užsienio sumos į Lietuvą pernai atkeliavo iš Rusijos, jų vidurkis siekė 2077 litus.