Search Results for: "mokslo renginiai"
Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.
„Kaunas atsigauna“ tampa kone priežodžiu pastaruoju metu, o netiesioginėse lenktynėse su Vilniumi Kaunas, panašu, įgauna vis daugiau pranašumų.
Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos. „Šiuolaikiniai biomechanikos specialistai nagrinėja gyvūnų ir žmogaus judėjimą, jų struktūras ir funkcijas. Svarbiausias mokslininkų uždavinys – kuo geriau suprasti žmogaus raumenų, skeleto judėjimo ypatumus, kad būtų galima kuo efektyviau padėti neįgaliesiems, sukurti tobulesnius implantus, dirbtines galūnes ir kita“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Julius Griškevičius.
„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams.
Rūta Meilutytė aplankys mokyklą, kurios mokiniai aktyviausiai dalyvaus birželio 7 d. Kaune vyksiančioje Olimpinėje dienoje. Mokyklą atrinks šventę kartu su Kauno savivaldybe organizuojantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pagal olimpinės mylios bėgimui užsiregistravusių mokinių skaičių.
Nuo 1920 iki 1950 m. sovietų mokslininkas Sergejus Briuchonenka begales valandų praleido triūsdamas savo laboratorijoje. Savo Tėvynėje jis buvo gerbiamas mokslininkas dėl savo įžvalgų apie kraujo perpylimo procedūrą. Tačiau mokslininkas norėjo savo darbais pasiekti įmanomumo ribą. Makabriški jo eksperimentai buvo sutelkti į galimybę palaikyti gyvybę dirbtiniu būdu. Nieko nuostabaus, kad jo laborantams teko priprasti prie gyvų begalvių šunų ir dekapituotų gyvūnų galvų kasdienybės. O po šiurpių eksperimentų mokslininkai šunis atgaivindavo. Kur nuvedė šie šunų-zombių likimais grįsti transplantacijos istorijos keliai ir klystkeliai?
Tomas S. Butkus rašo poeziją, pristato ją poezijos ir garso grupės „Betoniniai triušiai“ pasirodymuose, meistrauja idėjų dirbtuvėse „Vario burnos“, leidžia knygas (ne tik eilėraščių), kuria dizainą, rašo mokslinius tekstus, apkeliavo maždaug pusantro šimto pasaulio miestų, su penkiamete dukra papildė vaikų literatūros lobyną – ir tai tik dalis to, ką savyje sugeba sutalpinti ir į aplinką paleisti mano pašnekovas. Jis teigia, kad užtenka poros metų intensyvios praktikos ir galima perprasti naujo dalyko techniką…
Vasario 21–24 d. knygų mylėtojai net keturias dienas galės švęsti „naujuosius knygų metus“, tradiciškai prasidedančius Vilniaus knygų mugėje.
Baltų kultūros ir muzikos festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ skaitomos paskaitos – itin reikšminga programos dalis, kurią aplanko gausus būrys žiūrovų, laukiančių žymių mokslo ir kultūros asmenybių pranešimų.
Norėdami geriau suprasti lietuvišką roką (plačiąja prasme – ir stilistiškai, ir kaip subkultūrą), turime žinoti ir tai, kuo gyveno bei gyvena mūsų kaimynai – latviai, estai, rusai, baltarusiai, lenkai. Tyrinėjimus pradėsime nuo bendros situacijos TSRS, taip pat šįsyk paminėsime ir Lenkiją. Apie kitų kaimyninių šalių roko ištakas ir raidą pakalbėsime truputį vėliau.