Search Results for: "mokytojai"
„Visi mes esame kuriantys žmonės, nes pirmiausia kuriame savo gyvenimus“, – sako dizainerė Jolanta Rimkutė. Pasak jos, kiekvienas žmogus turi žinoti, ko jis nori, ir jaustis gerai su savo norais: tai yra didžioji kūrybos dalis. Šiomis idėjomis dizainerė dalinosi ir su mokiniais, dvejus metus dalyvaudama Lietuvos mokykloms skirtoje kūrybiško mokymosi programoje „Kūrybinės partnerystės“, kuri nuo rugsėjo tęsiasi jau ketvirtus metus.
„Laikas.lt“ vis dar puikiai mena, kai buvo visai mažas ir pats sėdėjo mokyklos suole, todėl šiandien sveikina visus mokytojus su jų diena! Šia proga siūlome pamatyti, kaip atrodė mokytojai bei jų mokiniai prieš šimtą ir daugiau metų…
Laikas.lt pašnekovai – jauni mokytojai, kurie save pašventė išties nelengvai profesijai. Milda Stasaitytė šiuo metu dirba anglų kalbos mokytoja Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Mokytojų dienos proga Mildą pasirinkome ne veltui – ji ne tik mokytoja, bet ir svingo ansamblio „Rhythm Junkies“ vokalistė ir džiazo šokėja. Pasikalbėjome apie mokytojo darbą, vaikų motyvavimą, kanonus ir tolimesnį „Rhythm Junkies“ gyvenimą. Jau praėjo laikas, kai mokytojai vaikams liniuotėmis karšdavo kailį ar statydavo į kampą. Agresiją ir fizines bausmes pakeitė šiuolaikiški ir perspektyvūs mokytojai, kurie autoritetą įgauna entuziazmu, motyvacija ir nuoširdžiu noru išmokyti vaiką.
Prie šios savotiškos edukacinės revoliucijos prisideda ir jauni mokytojai, kurie žavi „šviežiomis“ galvomis ir idėjomis.
Šį kartą mano pašnekovė – Milda Stasaitytė, šiuo metu dirbanti anglų kalbos mokytoja Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Mildą pasirinkau ne veltui – ji ne tik mokytoja, bet ir svingo ansamblio „Rhythm Junkies“ vokalistė ir džiazo šokėja. Pasikalbėjome apie mokytojo darbą, vaikų motyvavimą, kanonus ir tolimesnį „Rhythm Junkies“ gyvenimą.
Kodėl pasirinkai mokytojos darbą?
Mokytojos darbo nesirinkau – jis pasirinko mane. Baigiau mokyklą (tą pačią, kurioje dirbu) tarptautinio bakalaureato programą. Nepaisant to, kad ta programa labiau orientuota į studijas užsienyje, dėl tam tikrų priežasčių nusprendžiau pasilikti Lietuvoj ir Vilniaus Universitete baigiau anglų filologijos studijas. Studijuodama nebuvau patenkinta savo pasirinkimu, teko padirbėt vertėja ir tas darbas visiškai netraukė, veikiau atvirkščiai. Apie mokytojos darbą pagalvodavau gal tik „puse minties“ ir apskritai atrodė, kad studijų pabaiga reikš ir šitos srities „karjeros“ pabaigą , bet, va, tau ir niekada nesakyk niekada. Mano mokykla labai bendruomeniška, ja visada didžiavausi ir tik geru žodžiu minėjau, tad nenuostabu, kad su mokytojais ir pavaduotojais sutariau neblogai ir santykius daugiau ar mažiau palaikiau ir po baigimo. Būtent viena pavaduotojų, tarptautinio bakalaureato koordinatorė, ir „partempė” mane atgal į mokyklą. Sužinojusi, kad grįžau į Šiaulius – gimtąjį miestą, susisiekė su manim, kaip tik trūko anglų kalbos mokytojų, o ypač tai pačiai tarptautinei bakalaureato programai, taigi pasikalbėjom, padiskutavom ir neilgai trukus, buvau įkalbėta.
Kiek laiko jau dirbi – ar patinka? Kaip sekasi?
Dirbu neilgai – pirmieji mano metai. Jausmas keistas – nepaneigsi. Nors man sudėtingiau priprasti prie valstybinio darbo ypatumų (visos biurokratijos ir taisyklių) nei prie paties darbo. Keista, bet jau po savaitės jaučiausi pakankamai rami, nejaučiau baimės ar kompleksų, viskas kažkokiu būdu ir kažkodėl atrodė labai natūralu ir net įprasta. Kol kas visiems į šitą klausimą atsakau kad neskubu džiaugtis – išvadas daryti dar anksti, bet iš to, kiek jau patyriau – patinka, įdomu. Be to, keisčiau įsimaišyti į kolegų, kurie dar ne taip seniai buvo mano pačios mokytojai, būrį. Kaip kreiptis, kaip bendrauti… Manau, kad man sekasi neblogai ar bent šimtąkart geriau nei kada nors galėjau tikėtis.
Ar dirbdama skaitai knygas, liaujiesi knyginiais kanonais „koks turi būti mokytojas“ ir panašiai, ar turi savo sistemą? Jeigu taip – papasakok apie ją? Kokia mokytoja esi?
Konkrečiai knygų, aptarinėjančių mokytojo apibrėžimą skaityti (dar) neteko. Nelabai tikiu šitais apibrėžimais. Tikiu patirtimi ir asmeninių savybių pritaikymu. Kažkokios taisyklės, žinoma, yra ir turi būti, bet dažnai kai kurių iš jų sulaužymas duoda daugiau naudos nei besaikis paisymas. Be to, taisyklės gimsta iš gyvenimo, iš tam tikrų, konkrečių situacijų. Nemanau, kad pedagogikoje galioja universalios taisyklės.
Savo sistemos dar ieškau. Žinoma, kad seku ir paisau kurso programas, man svarbu jas išpildyti, tačiau tuo pat metu stengiuosi panaudoti vertingą savo, kaip šviežios mokinės ir studentės patirtį, o tai yra, stengiuosi galvoti apie mokinį, įlipti į jo kailį: kiek jam tai naudinga? Ką jam tai duoda? Kaip tą patį dalyką išdėstyti kuo gyviau, įdomiau? Stengiuosi paliesti mokiniams aktualias temas ir problemas ir dalyką dėstyti per jas. Daug diskutuojam, plepam ir iš to stengiamės išpešt kuo daugiau naudos. Kitaip tariant, man labai svarbu mokinio motyvacija. Be jos šis darbas gali būti labai bjaurus.
Ir savęs kaip mokytojos apibūdinti dar negaliu. Stengiuosi būt žmogiška, natūrali. Nenoriu jaustis aukščiau už savo mokinius, tačiau puikiai žinau, kaip lengva užsileisti juos ant galvos. Kol kas autoritetą jaučiuosi turinti, bet nepasididžiuoju ir pasišaipyt pati iš savęs, su mokiniais pasijuokt, pasidalint įspūdžiais. Kol kas to užtenka.
Kaip mokytojas turėtų bendrauti su vaikais?
Prieš rugsėjo pradžią daug svarsčiau, koks turi būti mokytojo ir mokinio bendravimas. Rėmiausi savo, kaip mokinės ir studentės patirtim: ką darė tie mokytojai, kuriuos mėgau? Ką jie darė kitaip negu tie, kurių nemėgau? Kokių mokytojų pamokose/paskaitose man buvo lengviau stengtis, kurios mane labiau sudomindavo ir panašiai? Kol kas šis principas pasitvirtino. Kita vertus, čia labai svarbu asmeninės savybės. Jei iš prigimties esi kuklus tylus padarėlis, nepakeliantis dėmesio, streso ir panašiai, neatsistosi priešais klasę ir staiga netapsi autoritetu trisdešimčiai paauglių. Manau, kad labai svarbu išlaikyt natūralumą, kad mokiniai jaustų, jog prieš juos stovi žmogus – ne robotas ir ne mašina. Iš savo asmeninės patirties žinau, kad jaunam žmogui svarbu ir tai, kad prie mokytojo galėtų jaustis pakankamai laisvai, nesukaustytai. Tačiau svarbu ir išlaikyti tą plonytę ribą tarp tavęs, kaip tiesiog jauno žmogaus, besistengiančio su mokiniais susidraugauti, ir to žmogaus, kuris visgi toje klasėje daro pagrindinius sprendimus. Čia gal ir yra svarbiausia formulė: būti draugu, turinčiu teisę kilstelėti balso toną, kai to reikia, ir be visa to, tuo balso kilstelėjimu kažką pakeisti. Ko gero, tai visgi vadinama autoritetu, kuris slypi genuose ir, žinoma, patirty.
Tavo nuomone, kiek nuo mokytojo priklauso paauglio vystymasis?
Mokytojas – labai svarbu paauglio vystimuisi, tačiau nereikia pamiršti, kad be tavęs yra dar keliolika mokytojų vien jau mokykloje, yra tėvai ir jų auklėjimas, jau sukaupta patirtis, televizija, internetas… Tuo noriu pasakyti, kad, mano manymu, nereikia įsijausti ir sureikšminti savęs kaip auklėtojo. Į mano klasę mokiniai ateina su jau suformuota ir gan stipria nuomone. Gali su jais diskutuoti, prašyti pagrįsti tą nuomonę, tuo būdu leisdamas jiems permąstyti, pasidalinti su draugais ir išgirsti draugų nuomonę, galbūt kažkiek ją pašlifuoti, pakeisti… Tačiau dideliems perauklėjimams nesijaučiu pajėgi. Pavyzdžiui, diskutuodamas apie Oskarą Vaildą, mokinys man pareiškia, kad jis jam bjaurus, nes buvo homoseksualistas, o homoseksualizmas, jo manymu, – liga. Ir viskas, ką galiu padaryti, tai klausti, prašyti pagrįsti tokią nuomonę, ir pritrūkus argumentų, parodyti, kad ji – pernelyg kategoriška. Tačiau tokie nusistatymai ateina iš šeimos, aplinkos, todėl nemanau, kad esu pajėgi juos kardinaliai keisti.
Ar nuo mokytojo priklauso vaiko susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni pažymiai, ar čia tik – vaiko reikalas ir pastangos?
O ar nuo mokytojo priklauso mokinio susidomėjimas konkrečiu dalyku, manau, yra net nediskutuotinas klausimas. Žinoma, kad taip! Tai, be abejo, nėra vien tik mokytojo atsakomybė, pavyzdžiui, kad ir kokius nuostabius matematikos mokytojus kada nors turėjau, man šis dalykas kaip buvo didžiausia pasaulio nuobodybė ir gyvenimo trauma, taip ir liko Tačiau mokytojo darbas ir yra tą dalyką peteikti taip, kad jis mokiniui būtų kuo priimtinesnis, įdomesnis. Juk per dieną jie į galvą prisigrūda tiek naudingos ir ne itin informacijos, jog negali tikėtis, kad jie išliks dėmesingi ir atidūs. Taikaisi prie situacijos: kartais jie ateina pikti, pavargę, suirzę, o kartais linksmi ir pasikrovę geros energijos. Pagal tai kiek tik įmanoma derini pamokos ar informacijos pateikimo tipą, būdą. Neteigiu, kad man tai visada pavyksta, čia veikiau tikslas – man dar oi, kiek patirties įgauti. Be to, ne visada gali taikytis prie jų, nereikia persistengti, nes labai lengva juos išlepinti, tačiau šitaip aš suvokiu sistemą ir mokytojo darbo esmę.
Kaip sekasi suderinti darbą su „Rythm Junkies“ veikla? Ar mokiniai jau žino apie tavo „popamokinę veiklą“?
Kol kas mokiniams apie „popamokinę veiklą“ nepasakoju, dar labai nedaug laiko praėjo, nenoriu, kad jie mane vertintų pagal kažkokius pašalinius kriterijus. Bet tikrai nesiruošiu slėpti. Kažkada prisiruošiu ir kažką suorganizuosiu, o kol kas tegu teka viskas sava vaga
Repeticijas ir koncertus suderinti nėra lengva, bet ne dėl mokytojos darbo, o dėl atstumo. Mano grupė Vilniuje, o aš kuriam laikui įstrigau Šiauliuose. Bet nieko nėra neįmanomo. Apsiprasim, susistyguosim ir repetuosim ir koncertuosim! Be to, ir be „Rhythm Junkies“ turiu papildomos muzikinės veiklos čia, Šiauliuose. Stengiuos lipdyti tam tikrus projektėlius, va, ir šukuoseną vieną kitą padarau, vis žadu prisiruošti pasidalinti džiazo šokio patirtimi – pravesti pamokų ar panašiai, nes čia žmogiukai, atrodo, domisi. Žodžiu, sukamės, nemiegam.
Man taip pat buvo įdomu sužinoti ir kitų jaunų mokytojų nuomonę:
Loreta Jeromina (Salininkų vidurinė mokykla) taip kalba apie tai, koks turėtų būti mokytojas: „Kas rašoma knygose, dažnai kertasi su realybe, mokytojas visada turi mokėti prisitaikyti, mokėti improvizuoti, kartais netgi tenka šiek tiek koreguoti numatytus pamokos planus. Mokytojas turi būti lankstus, atsižvelgti į mokinių norus ir poreikius, tačiau tuo pačiu ir griežtas. Stengiuosi mokinius motyvuoti darbui pamokoje: kadangi etikos dalykas nevertinamas pažymiu, o tik įskaita/nesįkaita, esu įvedusi pliusų/minusų sistemą. Net jei vaikai būna nedrausmingi, visuomet kartoju, kad jie geri. Jei mokiniai aktyviai dalyvauja pamokoje ir spėja atlikti pavestas užduotis, likusią pamokos dalį žaidžiame žaidimus.“
Loreta Jeromina su mokiniais
Ksenija Suvorova (Vaiko raidos centras, Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrius, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, „Tele Bim-Bam” darželis) pasakoja apie savo ryšį su vaikais: „Esu jiems ir draugė, ir mokytoja. Galiu ne tik papasakoti, parodyti, pamokyti, bet ir kartu pasijuokti, paišdykauti. Pažinimo procesą stengiuosi paversti natūralia gyvenimo dalimi, kuri kyla iš bendravimo ir teikia teigiamas emocijas.“
Ksenija Suvorova su vaikais
Parengė Goda Raibytė
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Video: „Rythm Junkies“ ir „The Carling Family Band“
Beveik trisdešimt robotų pradėjo mokyti anglų kalbos pradinukus Pietų Korėjoje. Engkey – toks roboto vardas – yra kiaušinio formos, apie vieno metro aukščio. Roboto viršuje įtaisytas televizijos ekranas mokytojo veidui. Jis buvo sukurtas Korėjos Technologijos Mokslų Institute ir pradėjo vesti anglų kalbos pamokas 21 pradinėje mokykloje Korėjos pietryčiuose esančiame mieste Daegu. Robotai važinėja po klasę kalbėdami su mokiniais, skaitydami jiems knygas ir šokdami pagal muziką, judina galvą ir rankas.
Bendrovė „Microsoft”, mokslo ir tyrimų institucija „Smithsonian” bei jaunimo organizacija „TakingITGlobal” šią savaitę pristatė naują trejus metus truksiančią programą „Shout” (angl. šūksnis). Per šį laiką mokytojai ir mokiniai visame pasaulyje internetu diskutuos apie opiausias aplinkos problemas ir ieškos jų sprendimo būdų.
Programa „Shout” pristatyta šeštajame Pasauliniame novatoriško švietimo forume, kuris pirmą kartą surengtas Afrikos žemyne, Pietų Afrikos Respublikoje. Forume tarp 500 geriausių pasaulio pedagogų, atrinktų iš beveik 200 tūkst. programos „Novatoriška mokykla” dalyvių, dalyvaus ir Lietuvos atstovai iš Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos.
Aplinkos tausojimo veiksmus kurs internete
Naujos programos „Shout” rengėjai skatins milijonus pasaulio mokytojų ir mokinių mažinti žemės, oro ir vandens taršą. Specialiai sukurta erdvė internete leis skirtingų šalių mokytojams ir mokiniams diskutuoti apie aplinkos problemas, įgyti svarbių bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir socialinės atsakomybės įgūdžių bei padės įveikti kultūrinius, kalbos barjerus. Per trejus metus „Microsoft” ir partneriai šiam projektui skirs beveik 2,5 mln. litų (1 mln. JAV dolerių).
„Siekiame, kad vaikai galėtų ir norėtų mokytis ne tik klasėje, bet už jos ribų, o mokytojai per pamokas juos paskatintų ir suteiktų užklasinei veiklai reikalingų žinių, – sakė Michael Furdykas, „TakingITGlobal” įkūrėjas. – Kai mokiniai dalyvauja tokiuose projektuose, bendrauja ir moko kitų klasių moksleivius, stengiasi pakeisti savo aplinką arba netgi įteikia peticiją valdžios atstovams, jie įgauna įgūdžių, kurie vėliau pasitarnauja vaiko asmeniniame gyvenime ir būsimame darbe.”
Programa „Shout” startuos lapkričio mėnesį. Tinklalapyje www.shoutlearning.org bus paskelbta pirmoji užduotis, kurią drauge spręsti turės visos dalyvaujančios mokyklos. Interneto transliacijos metu apie aplinkosaugą kalbės mokytojai ir instituto „Smithsonian” ekspertai, jie pateiks ir metodinę medžiagą. Bendradarbiaudami su kitų šalių bendraamžiais, mokiniai turės sukurti veiksmų planą, kaip jie tausos aplinką, ir jį įgyvendinti. Per pirmus programos metus dalyviai sieks sumažinti žemės taršą, o kitais metais imsis švarinti vandenį ir orą.
„Vaikams daug įdomiau gilintis į aplinkos problemas, kai gali jas aptarti su kitų šalių bendraamžiais. Su jais bendraudami Lietuvos mokiniai supras, kad pasaulinės problemos iš tiesų yra pasaulinės, nes pamatys, kad ir kitų šalių mokiniai su jomis susiduria, – sakė „Microsoft Lietuva” vadovas Mindaugas Glodas.
„Programos „Shout” metu įvairiausių šalių vaikams ir mokytojams bendradarbiavimą palengvins technologijos – jos padės įveikti valstybių sienas ir susikalbėti skirtingų kultūrų mokiniams. Bendradarbiaudami vaikai pajus, kad ir jie gali pakeisti savo aplinką, – sakė Claudine Brownas, „Smithsonian” instituto švietimo direktorius. – „Smithsonian” instituto darbuotojai pasitelks gausius tyrimų ir mokslo išteklius ir dalyviams internetu suteiks vertingų žinių apie klimato kaitą ir aplinkos taršą.”
Forume dėl apdovanojimų varžysis geriausi pasaulio mokytojai
Šią savaitę į Pasaulinį novatoriško švietimo forumą Pietų Afrikos Respublikoje Keiptaune atvyko 125 geriausi pedagogai iš daugiau nei 60 pasaulio šalių. Renginio svečiai buvo atrinkti iš 200 tūkst. programos „Novatoriška mokykla” dalyvių ir jo metu varžysis dėl 12 apdovanojimų, skiriamų už išskirtines pastangas ir pasiekimus mokyme. „Pasaulinis novatoriško švietimo forumas yra tarsi „Mokytojų pasaulio čempionatas”, kuriame susitinka įvairių šalių mokytojai, dalinasi patirtimi, pasiekimais moksle ir diskutuoja apie mokslo ir technologijų ateitį”, – sakė M. Glodas.
Forume Lietuvą atstovauja ir Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos mokytojai. „Novatoriškos mokyklos” programoje jau antrus metus dalyvaujanti gimnazija šiemet į renginį pakviesta išskirtinėmis mokyklos-patarėjos (angl. mentor school) teisėmis. Forumo metu ir po jo mokykla mokys ir patarinės pirmus metus programoje dalyvaujančioms mokykloms, kaip naudojant technologijas sudominti mokinius ir paprasčiau bei efektyviau vesti pamokas.
Pietų Afrikoje Respublikoje „Novatoriško švietimo” programa vykdoma nuo 2003 metų – pagal ją jau buvo apmokyti 25 tūkst. šios šalies mokytojų.
Apie pasaulinį pedagogų tinklą „Partneriai mokyme”
Programa „Partneriai mokyme” prasidėjo 2003 metais ir jau pasiekė 196 mln. mokytojų ir moksleivių iš 114 pasaulio šalių. Korporacija „Microsoft” yra įsipareigojusi padėti viso pasaulio mokiniams ir pedagogams vystyti geriausius gebėjimus, todėl į šią programą investavo beveik 500 mln. JAV dolerių.
Pamenate mokyklinius vasaros knygų sąrašus, kuomet mokytojai, prieš uždarant keliems mėnesiams duris, padiktuodavo, ką per atostogas reikės perskaityti? Vieni su malonumu tai įgyvendindavo, kartais net viršydami užduoties punktus, kiti – rugsėjį klausinėdavo apie ką tokioje ir tokioje knygoje rašoma.
Kilimėliais nuklota salė ant kurių erotiškai rangosi gausybė gražių moterų… na arba pabandykime iš kitos pusės – stilinga ir madinga šiuolaikinė grupinė mankšta su kitomis ne tokiomis gražiomis moterims, kurioms reikia numesti gerokai daugiau svorio…
Ar manai, kad viską žinai apie karjeros pasirinkimą? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kur kas paprasčiau, nei yra iš tiesų. Daugelis, pasidavę pasroviui vėliau atsiduria padėtyje, kada pasirinkta profesija nekelia pasitenkinimo, o priešingai – gyvenimo kasdienybė tampa vis pilkesnė ir teikia mažiau džiaugsmo.
Iš viso Lietuvoje yra apie tūkstantį istorinių parkų, daugiausia jų – buvusių dvarų teritorijose. Tarp tokių autentiškų erdvių – ir daugiau nei 100-metį menantis Ilzenbergo dvaro parkas, naujai apželdintas itin netikėtu būdu – pagal 10 skirtingų emocijų.
Gundytoja, paslaptingoji, skaistuolė… Kai kurie net ir labai skirtingi moterų tipai vilioja daugelį vyrų. Žinoma, kiekviena moteris gali priklausyti keliems tipams vienu metu. Sužinokite, keliems iš jų galite priskirti save.