Search Results for: "muziejai"
Šią savaitę dvylikoje Lietuvos miestų bus pradėta eksponuoti senųjų lietuviškų reklaminių plakatų kolekcija. Projekto „Outdoor museum“ organizatoriai suteiks galimybę tūkstančiams skirtingų miestų gyventojų susipažinti su geriausiais 1900-1940 m. reklaminių plakatų pavyzdžiais.
„Įgyvendindami šį projektą, norime suteikti žmonėms išskirtinę galimybę susipažinti su įdomia, bet iki šiol mažai žinoma Lietuvos istorijos dalimi“, – sako projekto iniciatorės ir pagrindinės įgyvendintojos, lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova.
Rinktiniuose „Outdoor museum“ reklaminiuose plakatuose dominuoja patriotinės ir socialinės reklamos temos – tautiškumo puoselėjimas, aplinkos priežiūra ir tvarkymas, atsakingas alkoholio vartojimas, ūkininkavimas ir net kova su krize.
„Matydami senuosius reklaminius plakatus, žmonės galės savotiškai nukeliauti laiku į praeitį ir pamatyti, kas buvo svarbu jų tėvams, seneliams ir proseneliams. Nors kai kuriems demonstruojamiems plakatams yra daugiau nei 100 metų, tačiau juose perteikiamos idėjos yra aktualios ir mūsų laikais“, – teigia Ž. Fomova.
Pasak Ž. Fomovos, tęstinis senųjų lietuviškųjų reklaminių plakatų eksponavimas lauko reklamos plotuose yra analogų Lietuvoje neturintis projektas. „JCDecaux Lietuva“ vadovės teigimu, lauko reklamos stendai taps savotiškais reklamos muziejais po atviru dangumi, kuriuose bus eksponuojami dešimtys istorinių reklaminių plakatų.
Reklaminiai plakatai bus eksponuojami bendradarbiaujant su Šiaulių „Aušros“ ir Kauno Nacionaliniu M. K. Čiurlinio dailės muziejais – bus demonstruojamos būtent šių muziejų rinktinių senųjų reklaminių plakatų skaitmeninės nuotraukos. Pasak Ž. Fomovos, artimiausiu metu „JCDecaux Lietuva“ ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartis ir su kitais šalies muziejais.
Senieji reklaminiai plakatai iki šių metų pabaigos bus eksponuojami Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Utenos, Alytaus, Kėdainių, Mažeikių, Tauragės, Kretingos ir Jonavos miestuose esančiuose „JCDecaux Lietuva“ reklamos stenduose. Ekspozicijos bus atnaujinamos kas savaitę.
Senųjų reklaminių plakatų kolekcijos su peržiūros ir komentavimo galimybėmis bus eksponuojamos ir specialiai šiam projektui sukurtoje internetinėje svetainėje www.outdoormuseum.lt.
Trakų istorijos muziejus, bendradarbiaudamas su Olštyno Varmijos ir Mozūrų muziejumi Lenkijoje, š. m. spalio 4 d. atidarys parodą „Žalgirio mūšio laikmečio monetos“, kurioje – per 1500 eksponatų, datuojamų XIII–XV a. Paroda, vykstanti jubiliejiniais Žalgirio mūšio metais, pristatoma kaip metinis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos renginys.
„Pirmą kartą visuomenei pristatysime tokią didelę ir vertingą monetų kolekciją, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Lankytojai pamatys Lietuvoje dar neeksponuotą unikalų XIII–XIV a. lietuviškų sidabrinių lydinių Ešerinės lobį.“
Anot V. Poviliūno, ekspozicijoje bus rodomos Lenkijos valdovų monetos, tarp jų ir vienos seniausių – Kazimiero Didžiojo pusgrašis bei karalienės Jadvygos denarai. Lankytojai galės susipažinti su LDK sidabro monetėlėmis, prūsų, Lietuvos, Rusios, Naugarduko, Kijevo sidabriniais lydiniais, grivinomis ir totoriškais somais, apžiūrėti Vytauto Didžiojo 17 denarų lobį, 1956 m. rastą Trakų salos pilyje.
Didelę parodos dalį sudaro Kryžiuočių ordino monetos, kaldintos Torūnės, Elblongo, Gdansko, Malborko kalyklose, ir keturių XIV–XV a. lobių – Sušo, Domkovo, Dorotovo bei Penenžno –šilingai. Parodos lankytojai išvys ir daugelio kitų Europos valstybių monetas, tarp jų vertingiausias – aukso florinų lobis, rastas Lenkijoje, Zaleve. Atskirai eksponuojamos monetos, kurias Žalgirio mūšio laukuose paliko ten lankęsi piligrimai.
Be monetų, parodoje bus eksponuojami medaliai, medalionai bei skirtingoms Žalgirio mūšio metinėms sukurtos plaketės.
Šių metų birželį paroda buvo pristatyta Olštyno muziejuje. Eksponatus parodai paskolino Varšuvos nacionalinis, Torūnės apskrities, Bydgoščiaus apskrities Leono Vyčolkovskio, Chožuvo muziejai, Malborko pilis-muziejus ir kolekcininkas Stasys Žukauskas.
Projektas-paroda „Žalgirio mūšio laikmečio monetos“ vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą, skirtą skatinti tvarų Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).
„Trakų ir Olštyno muziejų projektas – vienas sėkmingiausių bendradarbiavimo pavyzdžių kultūros srityje, – sako Ieva Junevičienė, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos atstovė ryšiams su visuomene. – Minint Žalgirio mūšio jubiliejų, pagrindinė projekto idėja aktuali abiem šalims.“
I. Junevičienės teigimu, kultūros projektai kol kas sudaro labai nedidelę dalį visų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną projektų. Smulkiesiems bendradarbiavimo projektams gali būti skiriama ES parama nuo 5 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
Nuo 2008 m. 31 d. atvirojo kvietimo projektui skirta apie 52 mln. eurų ERPF paramos siekiant spręsti Lietuvos ir Lenkijos teritorijų problemas bei prisidėti prie viso regiono plėtros.
Trakų istorijos muziejus jau 13 metų bendradarbiauja su Varmijos ir Mozūrų muziejumi Olštyne. Tarp kitų muziejaus bendradarbių Lenkijoje – Bialystoko Palenkės istorijos muziejus, Brodnicos muziejus ir Malborko pilis-muziejus.
Oficialus parodos atidarymas – š. m. spalio 4 d. 16 val.
Dar nesuplanavote vasaros kelionės? Turite laisvą savaitę ir norite ją praleisti turiningai, pasidairyti po nematytas vietas ir susipažinti su kitos šalies kultūra? Laikas krautis lagaminus ir keliauti į Vokietiją. Viena šalis ir skirtingose žemėse įsikūrę Frankfurto, Miuncheno ir Hamburgo miestai atskleidžia vis kitokią Vokietijos pusę.
Savaitgalio kaimyninės Lenkijos sostinėje gali ir nepakakti. Net ir tuo atveju, jei užsimanysite pasivaikščioti tik po senamiestį ir atsipūsti miesto parkuose bei skveruose.
Pristatome tik dalį to, kur jums siūlo apsilankyti Varšuvos turizmo biuras.
Šviečiančių ir muzikuojančių fontanų parkas (Multimedialny Park Fontann)
Pilies pašonėje, netoli senamiesčio, fontanas įkurtas tik šiemet, tačiau savo grožiu prilygsta garsiausiems pasaulio fontanams Barselonoje (Ispanija), Las Vegase (JAV) ir Osakoje (Japonija).
Pro 367 kiaurymes fontanas per 1 minutę iššauna 30 tūkstančių litrų vandens ir yra apšviestas 300 LED reflektorių. Šviesos lazerių spektaklius čia lydi klaiskinė ir pop muzika. Tarp jų – ir Frederiko Šopeno bei Lady Gaga kūriniai.
Dviejų parko fontanų „Vandens – šviesos – muzikos“ šou galite išvysti kiekvieną penktadienį ir šeštadienį šiltuoju metų periodu. Gegužės ir rugsėjo mėnesiais šou prasideda 21.00 val., o birželį, liepą ir rugpjūtį – 21.30 val.
Varšuvos Praga (Warszawska Praga)
Istorinė Varšuvos širdis – Praga – garsėja menu. 2006-aisiais šioje miesto dalyje išdygo amžinai grosianti tautiškos muzikos grupė. Penketas muzikantų miestelėnams ir turistams primena apie neatsiejamą miesto kiemelių komponentą – muziką. Prie paminklo esantys suoliukai tiesiog „prašosi“ prisėsti.
ageidaujate kokio seniai girdėto gabalo? O gal tarpukario muzikos? Bus! Tereikia iš vietinę SIM kortelę naudojančio mobiliojo telefono numeriu 7141 išsiųsti žinutę su tekstu KAPELA ir pageidaujamo kūrinio numeriu. Visas jų šimpukas išvardintas ant būgno.
Ir tai dar ne viskas Pragoje. Pramoniniai pastatai čia virto meno studijomis, teatrais ar pramogų klubais. Ząbkowska ir Lapkričio 11-osios (11 Listopada) gatvės džiugina ir dabar – net ir po pasaulinių karų joje išsaugotas praeities autentiškumas.
Frederiko Šopeno keliais (Miejsca związane z Fryderykiem Chopinem)
Lenkų pianistas ir kompozitorius yra bene garsiausias Varšuvos gyventojas. Šiame mieste jis praleido pirmuosius 20 savo gyvenimo metų. Per šį laikotarpį Fryderyk Franciszek Chopin studijavo muziką ir net spėjo išgarsėti.
Eidami Lenkijos sostinės gatvėmis pamatysite ne vieną pastatą, kuriame jis lankėsi ar buvo apsistojęs. Jei tingite bastytis, keliaukite tiesiai į muziejų, esantį Ostrogskių rūmuose (pałac Zamoyskich, Okólnik g. 1).
50 kilometrų į vakarus nuo sostinės yra F. Šopeno gimtinė – Żelazowa Wola kaimelis, kurioje jis praleido vos kelis mėnesius. Čia taip pat veikia muziejus (Dom Urodzenia Fryderyka Chopina, Żelazowa Wola 15).
Senamiestis (Stare Miasto)
Pasivaikščiojimas senamiesčio gatvelėmis leis jums pailsėti nuo miesto centro šurmulio. Siauri skersgatviai ir jaukių kavinių apsuptos aikštės leis pasinerti į amžių istoriją. Vasarą ir senamiestyje ir naujamiestyje nuolat girdisi muzika, vyksta teatro spektaklių pasirodymai, po atviru dangumi veikia meno galerijos.
Nepamirškite apsilankyti ar bent praeiti Karalių rūmų, Zigmanto Vazos kolonos, Sapiegų rūmų, Pacų rūmų, Graikų ortodoksų bažnyčios, Šv. Jono Krikštytojo Katedros, Račinskių rūmų, Šv. Martino, Jėzuitų, Šv. Dvasios, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Šv. Kazimiero, Šv. Inocento bažnyčių, Kanauninkų skvero, Senosios ir Naujojo miesto turgaus aikščių, paminklo Varšuvos simboliui Undinei, Istorijos muziejaus, paminklo Varšuvos sukilimui, Keturių vėjų rūmų, gynybinės sienos ir Barbakano, Aukščiausiojo teismo pastato, Krasinskių, Muodzejovskių, Branickių rūmų, Colegium Nobilium, Varšuvos arkyviskupijos namų, Krokuvos vyskupijos rūmų, 1794 m. Kosciuškos sukilimo herojaus Jano Kilińskio paminklo, Nobelio premijos laureatės Marijos Sklodovskos-Kiuri muziejaus, Mažojo kareivėlio statulos.
Taip pat atodangos buvusiame viduramžių laikų sąvartyne Góra Gnojna, kuriame dabar veikia skulptūrų parkas. Pasivaikščiojimas akmeniniais senamiesčio laiptais taip pat išliks atmintyje.
Vandens rūmai ir karališkasis parkas (Zespół pałacowo-ogrodowy Łazienki Królewskie)
Nuostabus parko ir rūmų kompleksas įvardijamas kaip vienas gražiausių Europoje. Pastatytus 17 amžiuje rūmus supa unikalus kraštovaizdis. Šis architektūros paminklas iškilo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio – paskutinio bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovo – dėka. Tuo metu rūmai tarnavo kaip vasaros rezidencija ir garsėjo kaip ketvirtadienio vakarienių vieta.
Povonzkų kapinės (Cmentarz Powązkowski)
Varšuvos senamiesčio Volios (Wola) rajone esančios kapinės užima 43 ha. Palyginkite su Vatikano miestu – 44 ha. Kapinėse laidota nuo 1792 metų. Čia ilsisi daugybė garsių asmenų, o jų paminklai – unikalūs mažosios architektūros šedevrai.
Vilanovo rūmai ir parkas (Zespół pałacowo-parkowy w Wilanowie)
Tuometinis Varšuvos priemiestis Vilanovas buvo Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jono III Sobieskio ir Augusto II bei aristokratijos vasaros rezidencija. Tai puikus Europos baroko pavyzdys. Rūmus supaitališko baroko stiliaus sodas ir angliško stiliaus parkas. Šiuo metu Vilanovas tarnauja kaip svarbių kultūros renginių ir koncertų vieta. Buvusiose arklidėse veikia Plakatų muziejus.
Kultūros ir mokslo rūmai (Pałac Kultury i Nauki)
pastatas iškilęs 1955 metais kaip „tarybinių žmonių dovana“. Tai socialistinio realizmo architektūros pavyzdys ir iki šiol aukščiausias pastatas Lenkijoje. Rūmuose įsikūrę teatrai, muziejai, kino ir koncertų salė. Iš 31-ojo pastato aukšto atsiveria nuostabi Lenkijos sostinės panorama.
Varšuvos sukilimo muziejus (Muzeum Powstania Warszawskiego)
Minint 60-ąsias Varšuvos sukilimo metines ir visiems kovojusiems ir žuvusiems už šalies nepriklausomybę atminti, 2004 m. atidarytas šiuos įvykius įamžinęs muziejus. Lankytojus buvusiame tramvajaus elektros stoties patalpose įrengti interaktyvūs ekranai, rodoma vaizdo ir grafinė medžiaga.
Nacionalinis muziejus (Muzeum Narodowe)
Šiame muziejuje sukaupta turtinga eksponatų kolekcija – nuo antikos iki moderniųjų laikų. Pastatas iškilo tarpukario laikotarpiu. Antrojo Pasaulinio karo metais čia slapta saugoti Karališkosios pilies lobiai. Šiuo metu muziejuje lankytojams pristatomos ne tik nuolatinės, bet ir kilnojamos parodos iš viso pasaulio. Muziejaus kieme pristatoma Lenkijos kariuomenės muziejaus paroda.
Koperniko mokslo centras (Centrum Nauki Kopernik)
Tai bene naujausias pramogų centras Varšuvoje, duris atvėręs vos praėjusių metų lapkritį. Centro misija – kelti lankytojų žingeidumą, padėti geriau pažinti pasaulį. Čia galima atlikti įvairius bandymus ir pagaliau suprasti, dėl kokių priežasčių kyla vienas ar kitas gamtos reiškinys. Lankytojų čia laukia šimtai atrakcijų, tarp kurių poemų kūrimo mašina, žemės drebėjimo simuliatorius, viesulas ir skraidantis kilimas. Mokslo centras įsikūręs Wybrzeże Kościuszkowskie g. 20.
Varšuvos zoologijos sodas (Warszawski Ogród Zoologiczny)
Įkurtas dar tarpukariu, 1928 metais. Dabar sode gyvena keli tūkstančiai gyvūnų. Norint pamatyti rudąsias meškas meškas, net nebūtina užsukti į patį Zoologijos sodą. Jis įkurdintos gerai praeiviams matomoje vietoje šalia Solidarumo alėjos. Zoologijos sodas yra Ratuszowa g. 1/3.
Varšuvos universiteto biblioteka (Biblioteka Uniwersytetu Warszawskiego)
Pastato fasadas kiek primena atverstą knygą ir yra vienas iš įdomiausių šiuolaikinės architektūros sprendimų Lenkijos sostinėje. Po ant pastato stogo įrengtą sodą galima pasivaikščioti bet kuriam.
Sunku išsirinkti?
Visada padės Varšuvos turizmo biuras, turintis specialių pasiūlymų vaikams, parkų ir gėlynų mylėtojams, norintiems pakeliauti Frederiko Šopeno maršrutu. Čia taip pat rasite įvairiausių renginių tvarkaraštį.
2016 metais Varšuva taps Europos kultūros sostine.
Parengė Nerijus Drochneris
Nuotraukos: WarsawTour.pl
Šiltųjų kraštų išsiilgusiems keliautojams paprastai siūlomos gana standartinės Karibų, Indonezijos kryptys. Tačiau rinktis yra ką ir ieškantiems autentiškos, išties egzotiškos patirties. Pigūs skrydžiai į Havaną, Kubos sostinę – tarsi kelionė laiku atgal, – teigia skrydžių bendrovės Avia.lt atstovai. Mieste laukiami visi, nuvarginti turistinių patogumų, perteklinio dėmesio ir norintys pasimėgauti kelių ryškių epochų keliama nostalgija.
Dar nesuplanuoti savaitgaliai ir daugumoje Europos miestų rudenį vis dar vyraujantys malonūs orai perša tik vieną mintį – nedvejodami galime leistis į kelių dienų nuotykius svetur. Štai didieji kaimyninių šalių miestai lietuviams – trumpai savaitgalio išvykai laiko ir piniginės atžvilgiu itin palankus pasirinkimas.
Mūsų praeitis nuolat naikinama. Tuo užsiima kraugeriški šventyklų vagys Indijoje, bažnyčių plėšikai Bolivijoje, šimtus narių vienijančios kapų grobstytojų gaujos Kinijoje. Senienų grobstymo mastą sunku apskaičiuoti. Tačiau palydovinės nuotraukos, poėmiai ir vietos liudininkų parodymai leidžia daryti prielaidą, kad prekyba vogtais radiniais klesti visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad Egipte didelės žalos padaryta ketvirtadaliui iš 1100 žinomų archeologinių radaviečių. Jei niokojimo tempas nesulėtės, iki 2040 m. Egipte bus rimtai pažeistos visos žinomos radavietės, – liūdnomis naujienomis dalinamasi žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio numeryje.
Iki spalio 8 dienos Vilniuje filmus rodantis Tarptautinis Kauno kino festivalis ir šiemet pažėrė saują perlų. Vienas jų nepaprastai intriguoja.
Vasara – atostogų metas. Atsakykite į testo klausimus ir sužinosite, kokį poilsį jums pasirinkti.
Elektroninei erdvei užimant vis svarbesnį vaidmenį mūsų gyvenimuose, pažangiosios technologijos veržiasi ir į muziejų pasaulį. Istorija alsuojantis Vatikano muziejus Italijoje ar žymusis Ermitažas Sankt Peterburge? O gal prancūziško meno simbolis – Luvro muziejus? Šiandien išmaniosios technologijos atveria galimybes apkeliauti garsiausius pasaulio muziejus, neiškeliant kojos iš savo namų.