Search Results for: "muzika iq"
Kaip melancholišką, ašaras spaudžiančią muziką kuriantys atlikėjai surenka savo klausytojų auditorijas? Kodėl kas nors norėtų klausytis to, kas juos nuliūdina? Dar keisčiau, kodėl žmonės mėgsta liūdnas dainas pasileisti tuomet, kai jiems ir taip liūdna? Argi tai ne tam tikras emocinis mazochizmas? Tokijo universiteto mokslininkai teigia, jog viskas yra kitaip.
Šiam šventiniam savaitgaliui įkvėpimo ir muzikinio fono poilsiui semiamės iš gerai žinomos Lietuvos atlikėjos, šilkinio balso savininkės Girmantės Vaitkutės šulinio. Tikriausiai teko matyti ir girdėti ją ne viename amplua įvairių „tribute” projektų metu, kuriuose ji suskambo kaip Adelė, Beyonce ar Whitney Houston. Nenersime vardyti begalės jos esamų ir buvusių muzikinių veiklų (nes galime ilgai neišnerti), tarp jų – dainavimas savo veiklą šį sekmadienį baigiančioje grupėje „Bekešo vilkai“, acapella kolektyve „Voice Lab”, gospel chore „Sounds in G“, o šiuo metu atsidavusi asmeninei kūrybai, kaip „Girmantė“. Regis, kur bebūtų Girmantė, kartu su ja koja kojon žengia muzikos garsai.
Menų fabriko „Loftas“ ir „LRT Opus Gyvai“ renginių serija tęsiasi ir šiemet. Naujasis kasmėnesinių bendrų renginių sezonas prasideda su britų rokenrolo viltimi „Dirty Goods“ ir rimavimo čempionu Fernquest.
Vasarą muzikinis pasaulis ne toks aktyvus, koks jis bus rudenį, tačiau nereiškia, kad nėra vertų dėmesio muzikinių naujienų. Pasigarsinkite kolonėles, pradedame:
Netikėtai didelio dėmesio dėl ypatingo balso Eurovizijos atrankos konkurse sulaukęs atlikėjas Beissoul tvirtina, kad toks staigus šuolis populiarumo tramplynu jam buvo tik į naudą. „Manau, kad visus atlikėjus išgarsėjimas turėtų daryti tik dar darbštesniais. Turiu vis mažiau laiko, todėl nenoriu jo švaistyti galvodamas, koks esu geras, gražus arba kaip fantastiškai viskas klostosi – aš tiesiog dirbu ir judu į priekį.” – džiaugiasi jaunasis talentas ir priduria: „Manau, kad jei jau išlindai į dienos šviesą, tai, būk geras, nepamiršk iš kur atėjai, nes į pradinį tašką sugrįžti labai lengva”.
Turbūt ne vienam klausytojui kilo klausimas – o kodėl būtent Eurovizijoja? Artūras atsako labai paprastai: „tai vienas iš nedaugelio televizijos konkursų, kuriame dalyvauti gali būti naudinga ir įdomu muzikos kūrėjui.”. Atlikėjas sako, kad šis klausimas kyla tik Lietuvoje, nes kitos šalys dažniausiai turi daugybę įvairių konkursų, suteikiančių galimybę dalyvauti ir atskleisti savo talentus jauniems kūrėjams.
Tiesa, artimiausiuose koncertuose Beissoul žada pasirodyti jau nebe vienas, o kartu su visai neseniai susibūrusiu muzikiniu projektu „MuseIQ”. „Taip, tai naujas organizmas, tačiau ir mes vis dar esame nauji, jauni ir gražūs” – juokiasi atlikėjas, pristatydamas savo kolegas Einių ir Rolandą (dar žinomą slapyvardžiu Innomine). Ši muzikinė jungtis – kaip patys vaikinai yra pratę vadinti savo projektą – susibūrė praėjusių metų vasarą, kai Beissoul buvo pakviestas atlikti Rolando bei Einiaus kūrinius viename Kauno klube. „Nuo pat pirmųjų dienų pradėjome galvoti apie ateitį ir nusprendėme nebūti tik vienos nakties muzikiniu nuotykiu” – šypsosi vokalistas bei tęsia: „ir štai, dabar mes drąsiai žengiame didelį žingsnį pirmyn.”. Iš tiesų, dar visai neseniai koncertuoti pradėję vaikinai per muzikos pasaulį keliauja nemažais žingsniais ir jau ateinančią savaitę ruošiasi pasirodymams Londone.
Kuo „MuseIQ” išsiskiria iš kitų turbūt galėtų pasakyti kiekvienas bent kartą klausęs šios trijulės kūrinių. Paprašyti apibūdinti savo kūrybą vaikinai pirmiausiai pastebi jausmus, kuriuos ji sukelia: „Tai tikriausiai būtų sielos muzika. Tokia, kuri priverčia įsiklausyti, mąstyti ir suprasti…”. Grupės vokalistas Beissoul atskleidžia: „Stengiuosi rašyti kūrinius, kurie turėtų vertės ir minties galią, kad kūrinio metu kiekvienas klausytojas galėtų pabuvoti savo praeityje, dabartyje, prisiminti tai, kas, galbūt, ilgą laiką neduoda ramybės ir į viską galėtų pažvelgti kitomis akimis. Aš ją dažnai vadinu „mąstančia muzika.” – atvirauja vaikinas.
Taip pat sunku būtų įvardinti šios kompanijos muzikinį stilių – „MuseIQ” muzikoje yra dubstep, electo, experimental, soul, electro pop ir daug kitų elementų. Kaip sako patys vaikinai: „Tai – universali muzika. Mes stengiamės neapsiriboti kokio nors stiliaus rėmais”.
Dar vienas išskirtinis „MuseIQ” bruožas yra jų kuriami video klipai: visuomet charakteringi, kokybiškai pagaminti ir įtraukiantys. „Kurti klipus kiekvienam kūriniui mums jau tampa tradicija” – juokiasi vaikinai ir tęsia: „Visi video įrašai, kuriuos mes turime, yra tarsi trumpi muzikiniai etiudai, kurie padeda geriau patirti kūrinį”. Tiesa, grupė artimiausiu metu planuoja pristatyti dar vieną naują video klipą dainai „On the road” (liet. kelyje). „Tai daina apie žmogaus kelionę ir jos pabaigą. Kita vertus, galbūt kaip tik tada, kai ateina pabaiga iš tiesų tik prasideda tikroji kelionė?” – apie naujausią kūrinį užsimena Artūras. Pasak vaikino, šis video klipas bus tarsi metaforų ir simbolių rinkinys, kuris vieniems gali priminti svarbius dalykus, o kitiems nereikšti nieko asmeniško. Vienaip ar kitaip, planuojama, kad jis išlaikys „MuseIQ” būdingą stilių: „Video vizualizacija nebūtinai turi pataikauti dainai ir priešingai. Todėl visada stengiamės galvoti paprastai, bet tiksliai.” – sako Artūras.
Tiesa, naują klipą pristatę vaikinai ir artimiausiu metu neplanuoja sustoti bei ruošiasi pirmiesiems oficialiems savo pasirodymams Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip sako patys atlikėjai, kiekvienam koncertui skiriamas atskiras dėmesys, tad abu pasirodymai bus kokybiško garso ir vaizdų sintezės, sukurtos specialiai šiems pasirodymams. „Tikimės, kad pasirodymai Vilniuje ir Klaipėdoje bus sėkmingi, žiūrovams patiks mūsų ruošiamos staigmenos ” – pokalbį baigia grupės vadybininkas R. Michailovskis.
Albumais, renginiais, išvykomis ir kitais įvykiais žongliruojanti „Silence“ kūrėjų ir atlikėjų komanda pristato dar vieną netradicinį muzikinį projektą. Pietų Lenkijoje įsikūrusio šeimyninio dizaino viešbučio „Poziom 511 Hotel & Spa“ kvietimu Vidmantas „Vidis“ Čepkauskas surinko savo suburtos „Silence“ šeimos kūrybą, viso to rezultatas jau išleistas ribotu tiražu kaip specialaus dizaino CD.
Lietuviškos bendradarbiavimo su žinomomis kompanijomis ir prekių ženklais patirties „Silence“ turi nemažai – tai „Sobieski Uogos“ DVD, restoranams „Pizza Jazz“ skirtas „Taste“, „Kalnapilio“ aludarių Kalėdoms dovanotas „Snow & Silence“. Unikalaus viešbučio atstovų laiškas, pasiekęs „Silence“ būstinę – pirmasis tokio pobūdžio kreipimasis iš užsienio.
„Mūsų viešbučio koncepcija grindžiama tuo, kad kokybiškas poilsis netūrėtų būti atsietas nuo kultūrinių atradimų, – pasakoja vos 42 kambarius į vaizdingą kalnuotą vietovę atvykstantiems svečiams siūlančio „Poziom 511 Hotel & Spa“ meno vadovė Aneta Ogonowska, – nuolat bendradarbiaujame su jaunais Lenkijos menininkais, darbuotojus rengiame originaliomis dizainerių kurtomis uniformomis, netrukus atidarysime ir meno bei dizaino leidinių knygyną“.
Anot A. Ogonowskos, muzikiniam viešbučio projektui „Silence“ pasirinkti todėl, kad „Poziom 511 Hotel & Spa“ šeimininkams patiems labai patinka lietuvių muzika, taip pat komandos požiūris į darbą. Specialus muzikinis rinkinys bus siunčiamas viešbučio partneriams ir klientams bei pardavinėjamas „boutique“ tipo parduotuvėse ir restoranuose, kurių ideologija artima „511“. Beje, „Silence“ suruošė ir specialią muzikos selekciją, kuri nuolat skambės pačiame viešbutyje.
Išskirtinius lietuviškus linkėjimus viešbučiui ir jo gyventojams Vidis sumiksavo iš Lietuvoje ir už jos ribų puikiai žinomų „Silence“ atlikėjų kūrinių („I‘ll Be Gone“, „In My System“, „Who‘s Shot The Silence?!“) bei dar neišleistų ar plačiau neviešintų jų darbų – pavyzdžiui, Jazzu & Leon Somov „A Night To Remember“, Monikos Liu „What If“ ar Leon Somov ir 1000V „Brahma“. Vizualiniu rinkinio apipavidalinimu pasirūpino ištikimas „Silence“ bendražygis grafikos dizaineris Denis Kuchta.
Kompaktinį diską įsigyti galės ir didžiausi „Silence“ gerbėjai Lietuvoje. Jau sutarta, kad labai ribotas rinkinio kopijų kiekis, tik 50 vnt., netrukus bus pristatytas „Coffee Inn“ kavinėse Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Girdėti iš kavinės „Balti drambliai“ sklindančią gyvą muziką – įprastas dalykas. Tačiau taip linksmai ir energingai dar neteko. Beje, koncertas nemokamas. Tą vakarą grojusios grupės iš Estijos UEBANDA vokalistė tualete lyg tarp kitko užsiminė: „Gaila, kad žmonės nešoko.“
Klausydami savo mėgstamos muzikos, dažnai nesusimąstome apie jos dainų tekstus, o apie muzikantų gyvenimą taip pat dažnai nežinome įvairių subtilybių. Ir nors dažnai muzikos kūrimas daugeliui atrodo pramoga, nereikalaujanti labai aukšto IQ (visgi, tai ne tikslieji mokslai), labai intelektualių muzikantų yra tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Mūsų muzikos apžvalgininkas Mindaugas Peleckis pradeda paieškas…
Intelektualiausieji… kaip atsirinkti?
Kandidatų į protingiausio muzikanto sostą – išties daug. Todėl pavardinsiu bent kelis variantus (galbūt skaitytojai su manimi nesutiks, gal turės kitų favoritų).
Užsieniečiai muzikos mėgėjų tinklaraščiuose yra balsavę, kas intelektualiausias. Daugiausia pagyrų sulaukė: Jimas Morrisonas („The Doors“), Janis Joplin, Jimis Hendrixas, Davidas Bowie, Brianas May‘us („Queen“), Marilyn Mansonas, Rory‘s Gallagheris, Nickas Drake‘as, Nickas Cave‘as, Blixa Bargeldas („Einsturzende Neubauten“), Z‘EV (Stefanas Weisseris), Davidas Tibetas („Current 93“), Tony‘s Wakefordas („Sol Invictus“), Kurtas Cobainas, Frankas Zappa, Robertas Frippas („King Crimson“), Alice Cooperis, Gene‘as Simmonsas („Kiss“), Johnas Lennonas, George‘as Harrisonas (abu – „The Beatles“), Bobas Dylanas, Leonardas Cohenas, Bono („U2“), Stevenas Wilsonas („Porcupine Tree“), Jordanas Rudessas („Dream Theatre“), Borisas Grebenščikovas, Viktoras Cojus…
Tiesą sakant, šį sąrašą galima tęsti dar ilgai. Intelektualusis art rokas, prog (progresyvusis) rokas ir metalas, dainuojamoji poezija (bardai, singer-songwriter), įvairių atmainų eksperimentinė muzika – tai intelektualiausieji muzikos stiliai. Vienas jų net vadinasi IDM (intelligent dance music) – intelektualioji šokių muzika (Lietuvoje tai būtų „Pieno Lazeriai“, „BrassBastardz“, „Happyendless“, IJO, Leonas Somovas ir Jazzu, Mario Basanovas ir kt.). Tarp Lietuvos eksperimentininkų taip pat daug intelektualų: pradėkime nuo Maestro Giedriaus Kuprevičiaus, unikalaus kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, genialaus kūrėjo Viačeslavo Ganelino bei jo kolegų trio „GTČ“ – Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino. Tai intelektualiausias Lietuvos džiazas, pripažintas visame pasaulyje. Be abejo, yra daug džiazo kūrėjų, kurie nenusileidžia intelektualumu ir dabar: tai Petras Vyšniauskas, Liudas Mockūnas, Vytautas Labutis, Vytis Nivinskas, Dainius Pulauskas ir begalė kitų. Turime itin intelektualių klasikos atlikėjų: prestižinį Julliardą baigęs pianistas ir muzikos mokslų daktaras Edvinas Minkštimas, Petras ir Lukas Geniušai, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika ir begalė kitų. Liaudies ir kantri muzikos žinovas Algirdas Klova, kantri legenda Virgis Stakėnas, šviesaus atminimo bardas ir rokeris Vytautas Kernagis… Taip pat negalime pamiršti Veronikos Povilionienės, Aistės Smilgevičiūtės („Skylė“), Alinos Orlovos, Algirdo Kaušpėdo („Antis“), Sauliaus Urbonavičiaus („Bix“) ir, be abejo, Andriaus Mamontovo. O jei dar negana – Igorio Kofo („Lemon Joy“), „Spički“, Makso Melmano ir „Biplan“, grupių „Siela“, „Avaspo“, „Donis“, „Liberte“, „The Earth Confession“ kuriama muzika taip pat yra intelektuali.
Žmonės-mįslės
Šie žmonės ir dar daug, kurių visų čia nesuminėsiu dėl vietos stokos, kuria ir kūrė itin kokybišką muziką, kuri ne tik pripildyta gyvybinės energijos, bet ir „maitina“ smegenis. Ar kam nors galėtų šauti į galvą, kad genialiojo Freddy Mercury „kolega“ – „Queen“ gitaristas“ Brianas May‘us – yra astrofizikas, mokslų daktaras, garsios mėnesinės dokumentinės BBC televizijos programos „The Sky at Night“ bendraautoris. Tai ilgiausiai transliuojama televizijos laida (nuo 1957 m. balandžio 24 d. į eterį išėjo jau 700 laidų!) pasaulyje. B. May‘us garsėja ir tuo, kad, kaip ir mūsų pirmieji bigbito ansambliai, pats susikonstravo gitarą (ji iki šiol veikia). Šis muzikantas, skirtingai nei daugelis, kuriuos įtraukė priklausomybių liūnas, niekada nerūkė, negėrė ir nevartojo narkotikų (skirtingai nei kiti „Queen“ nariai). Sudėtingą jo sukurtą „Queen“ dainą „The Prophet‘s Song“ jis susapnavo. Tai ilgiausia „Queen“ daina (trunka aštuonias minutes). B. May‘aus sapne buvo Didysis Tvanas, Biblija ir Nojaus arka. B. May‘aus vardu pavadintas asteroidas, kurį 1998 m. atrado čekų astronomai. Tai – „52665 Brianmay“.
Ne mažiau paslaptingas – ir Davidas Bowie, pramintas roko chameleonu. Tarp keliasdešimties jo albumų – ir svajinga hipiška dainuojamoji poezija, ir glam rokas, ir roko eksperimentai, ir popmuzika ir elektroninė muzika, ir dar daug visko D. Bowie apibūdinti galėtų jo paties dainos pavadinimas: „Hello, spaceboy…“
„Tje Doors“ lyderis Jimas Morrisonas rašė puikią poeziją, deja, jo gyvenimas nutrūko 27-erių. Lietuviškai išleista jo poezijos knygelė, tačiau vertimas – gana prastas… Menininkas save vadino Karaliumi Driežu (The Lizard King), Mr. Mojo Risin‘ (tai „Jim Morrison“ vardo anagrama). Štai vienas iš J. Morrisono poezijos šedevrų:
Vidinės laisvės akimirka
Kai protas atsivėręs ir
Atsiskleidusi vidinė visata
O siela klajonėms palikta
Sumišusi, be vietos, ieškanti
Draugų ir mokytojų – ir ten, ir čia
Vienas nesuprantamiausių muzikantų ir poetų yra Borisas Grebenščikovas. Tai eruditas, besidomintis daug kuo, tačiau tuo pačiu kyla įtarimas, kad jis tik žaidžia žodžiais ir prasmėmis, tarsi įvaro klausytoją į labirintą (panašų į D.Bowie, kurį kažkada jis mėgdžiojo) ir liepia paklusti psichodelinės poezijos taisyklėms. Iš daugybės B. Grebenščikovo (arba tiesiog BG) tekstų pasirinkau šmaikštų „Pasakėčia nr. 2“, kur rašoma Ezopo stiliumi:
Viena lapė beržely gyveno
Atėjo meška ir pradėjo į ją spoksot
Tada atėjo šalčiai
Viskas užšalo
Lapė nuėjo į kreditą
Meška prišalo prie medžio
Ir vis dar spokso
Pamoka čia paprasta:
Nebūk kaip ta meška –
Atėjai, ir nėra čia ko žiūrėt
Šia linksma nata ir norėčiau baigti trumpus patyrinėjimus apie intelektualius muzikantus. Išties tai didžiulio straipsnio tema, tačiau išvadą galima padaryti ir iš šio, nediduko: protingų muzikantų yra daug, o ir intelekto sąvoka ne taip paprastai apibrėši. Vieniems tai IQ skaičiukai, kitiems – gilesnė nei paprastai muzika ir dainų žodžiai, kuriuos kuria neeiliniai žmonės.
Mindaugas Peleckis
Šiemet antrą kartą iš eilės muzikos ir menų festivalyje „Loftas Fest“, kuris šįkart vyks rugsėjo 8-9 d., išdygs vieno reikšmingiausių Prancūzijos muzikos festivalio ir to paties pavadinimo tarptautinio muzikos mainų projekto „Europavox“ scena. Joje pasirodys dešimt grupių iš aštuonių šalių: nuo Lietuvos iki Islandijos.
Jei reikėtų išskirti vieną objektą, kuris labiausiai simbolizuoja sukauptą turtą bei prabangą, tai ko gero būtų baseinas ant stogo. Nedaugelis gali leisti sau tokią prabangą – įsikurti jį ant savo namų stogo. Tačiau niekas nedraudžia aplankyti žymiausių pasaulio viešbučių, ant kurių stogų įrengti prabangūs ir patys gražiausi baseinai. Šiandein paminėsime net keturis įspūdingiausius.