Search Results for: "nėštumo nutraukimas"
Priverstinis nėštumo nutraukimas pirmojo naujagimio besilaukiančiai moteriai yra ypatingai žalingas tiek fizine, tiek ir dvasine prasme bei gali sukelti negrįžtamus padarinius visam gyvenimui. Tačiau Didžiojoje Britanijoje siekiama leisti moteriai pačiai nutraukti nėštumą tarp namų sienų, skelbia „Daily Mail“.
Šios šalies moterys galėtų pačios savo namuose pasidaryti abortą, jei jau po kelių mėnesių būtų priimta prieštaringai vertinamo įstatymo pataisa. Tokiu atveju bus galima įsigyti specialių vaistų nėštumo nutraukimui ne ligoninėje arba klinikoje, o įprastoje namų aplinkoje. Daugiausiai abortų šalyje atliekanti įstaiga ketina kreiptis į Civilinių bylų teismą, pabandydama pakeisti esamas taisykles, nurodančias, kad nėštumo nutraukimui reikalingas tabletes galima vartoti tik su gydytojo arba medicinos slaugytojo priežiūra. Į teismą numatyta kreiptis sausio 28-ąją ir taip pakeisti 1967 metų teisės aktu nustatytą nėštumo nutraukimo tvarką šalyje.
pabaigą einantis Vilniaus dokumentinių filmų šiandien pasitinka paskutinį savo svečią – iš Norvegijos atvykstantis režisierius David Kinsella penktadienio vakarą pristatys jautrią dokumentinę juostą „Žudančios merginos“ („Klling girls“). Apie vėlyvų abortų kliniką paauglėms Sankt Peterburge pasakojantis filmas atskleidžia šokiruojančius faktus –abortus Rusijoje patyrė per 80 proc. moterų.
„Norėjau parodyti absoliutaus seksualinio švietimo trūkumo Rusijoje vaisius. Aš manau visi sutiks, kad vėlyvas nėštumo nutraukimas yra negerai, ir kad pasitelkus mokymo programas daugumos filme rodytų atvejų buvo galima išvengti. Manau filmas priverčia susimąstyti, apie tai, kas gali nutikti, kai nesiimama atsargos priemonių“, – pasakė filmo režisierius.
Filmo anonsas
Pristatant filmą dalyvaus ir Vadimas Grebinskis, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovas, kuris plačiau papasakos apie abortų situaciją Lietuvoje. Pasak jo, daugeliui gali atrodyti neįtikima, tačiau Lietuvoje atliekamų abortų statistika nedaug skiriasi. „Lietuvoje, skirtingai nuo Rusijos, yra mažesnis abortus atliekančių moterų mirčių skaičius, ir nors oficialiai teigiama, kad kriminalinių abortų Lietuvoje nėra, tačiau jie egzistuoja. Todėl labai svarbu yra stiprinti lytinį paauglių švietimą“, – įsitikinęs V. Grebinskis.
Tuo tarpu šeštadienio vakarą VDFF kviečia žiūrovus į dar vieną lietuvišką premjerą – festivalį uždarys naujausia režisieriaus Audriaus Stonio dokumentinė juosta „Aš perėjau ugnį”. Filmas pasakoja apie jauną daugiavaikę šeimą, kurios namas sudegė vieną šaltą rudens naktį. Kuriam laikui tuščiame kaimyno name prisiglaudusi šeima verčia pasvarstyti, kaip gyventi, kai netenkama namų, ir kaip rasti jėgų viską pradėti nuo pradžių.
Lietuvos kino pasaulyje gerai žinomas režisierius Audrius Stonys jau yra įvertintas ne vienu pripažintų festivalių prizu. 10 dokumentinių ir vieną vaidybinį kino filmą sukūręs menininkas už geriausią metų dokumentinį filmą „Neregių žemė“ 1992 m. pelnė garsiausią Europos kino apdovanojimą – Europos kino akademijos prizą „Felix“. Jo filmų retrospektyvos ir kino vakarai rengti Šveicarijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Izraelyje, Čekijoje ir kituose šalyse.
„Lietuvoje sukuriamus filmus galima skaičiuoti ant rankos pirštų, todėl labai džiaugiuosi, kad šiemet festivalyje – net dvi lietuvių dokumentinio kino premjeros. Festivalį pradėjome Rimanto ir Julijos Gruodžių filmu „Lieknas“, o uždarome naujausiu A. Stonio filmu. Abiejų filmų režisieriai jau ne kartą buvo pastebėti ir aukštai įvertinti“, – sakė Vilma Levickaitė, „Skalvijos“ kino centro vadovė.
Šeštadienį per festivalio uždarymą tarptautinė žiuri taip pat paskelbs 3 geriausius VDFF konkursinės programos filmus, kurie bus apdovanoti Kazickų šeimos fondo įsteigtomis piniginėmis premijomis. Konkursinėje programoje šiemet varžosi po 4 Estijos, Latvijos bei Lietuvos juostas.
Medicinos sesuo pasidarė abortą, nes jautė šeimos spaudimą nesusigadinti karjeros. Mažame miestelyje gyvenančiai moteriai, anot jos pačios, aptemo protas, kai ėmė lauktis trečio vaiko ir nė vienas artimasis nepasisiūlė būti šalia. Mergina išsigando, kad yra nepilnametė, nepasiruošusi tapti mama, vaikinas davė pinigų ir liepė „susitvarkyti“. Tai tik kelios istorijos, kurias patyrusios abortą moterys pasakoja prieš keletą mėnesių įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ darbuotojams. Kol parlamentarai pliekiasi „už“ ir „prieš“ abortus, jie atsako į aklavietėje atsidūrusių moterų laiškus, lydi jas pas ginekologus, renka naujagimių kraitelius, poliklinikose dalija lankstinukus ir aiškina, kad valstybė turėtų labiau prisidėti, jeigu jai iš tikrųjų rūpi krizinėse situacijose atsidūrusių moterų likimai. Moralizavimas čia netinka – daug veiksmingesnis būtų gydytojo išrašytas siuntimas psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijai ir tęstinės pagalbos pasiūlymas bei artimųjų, visuomenės palaikymas.
Nuaidėjus karštoms diskusijoms apie netrukus rinkoje galinčias pasirodyti aborto piliules, klausiame: ką iš tiesų abortas reiškia moteriai, vyrui ir kokios gali būti to pasekmės?