Search Results for: "nardymas"
Pietvakarinėje Estijos dalyje, šalia Saremos ir Vilsandžio salų, gyventojai gali išbandyti neįprastą laisvalaikio pramogą – nardymą su ruoniais. Nors sausumoje ruoniai yra vangūs ir nerangūs, tačiau vandenyje greičio ir vikrumo jiems galėtų pavydėti net gazelės. Tad nardymas su šiais gražuoliais žada nutrūktgalviškus nuotykius.
Nardymo pradžia datuojama dar 2500 m. prieš mūsų erą. Visa neseniai Bbc.co.uk išpublikavo nuotraukas, vaizduojančias XX a. vid. nardytojus, kuriems dažniausiai tai buvo pavojinga profesija.
Laisvasis nardymas (angl. freediving) – tai netradicinė sporto šaka, kuria užsiimti gali ne kiekvienas.
Kasmet įvairiuose pasaulio šalyse organizuojamos varžybos, čempionatai, pasiekiama vis naujų rekordų, kurie praplečia žmogaus galimybių ribų suvokimą.
Lietuvoje šis užsiėmimas nėra populiarus, tačiau besidominčiųjų skaičius kiekvienais metais auga. Laisvuoju nardymu patariama užsiimti maždaug nuo 27 metų amžiaus, kada sugebama lengviau atsipalaiduoti, pamiršti kasdienius rūpesčius, darbe patiriamą stresą.
Išskirtinis užsiėmimas
Didžiausias laisvojo nardymo aistruolis Lietuvoje yra Laisvojo nardymo ir povandeninės žūklės asociacijos „Vienu įkvėpimu“ prezidentas Gytis Žilinskas, kuris laisvojo nardymo nelaiko sporto šaka.
„Labiau tai yra joga po vandeniu, plaukimas ramybės būsenoje. Svarbiausia čia gerinti panėrimo techniką, nuraminti save ir naudoti kuo mažiau deguonies. Šie dalykai lemia vis gerėjančius rezultatus. Šiuolaikiniam žmogui tokią būseną sunku pasiekti – gyvenimo ritmas labai greitas. Žmonės nesugeba tinkamai atsipalaiduoti, kad galėtų tinkamai nugrimzti į vandenį“, – teigė G. Žilinskas.
Laurus skinti nelengva
Norint ilgai išbūti vandenyje, reikia siekti malonios meditacinės būsenos. Jei tau pavyko, gali tikėtis įspūdingų rezultatų. G. Žilinskas vienu įkvėpimu vandenyje gali išbūti virš 5 minučių, nerti į 43 metrų gylį arba po vandeniu plaukti į tolį net 164 metrus! Tai dar ne riba.
„Viską reikia atlikti švelniai, neprievartauti savęs. Reikia ypatingo psichologinio pasiruošimo. Būtina išmokti save pažinti“, – teigia pašnekovas.
Streso būsenoje gerų rezultatų tikrai nepasieksi. Tuo metu kai esi įsitempęs, kūnas sunaudoja labai daug deguonies. Reikia pasistengti nusiraminti ne tik fiziškai, bet ir emociškai, aistruolių kalba šnekant – „dekoncentruotis“. Ne mažiau reikia padirbėti ir su plaučiais. Juos reikia vystyti: mokytis teisingai kvėpuoti, lavinti diafragmą – pagrindinį kvėpavimo raumenį.
Pirmieji žingsniai
Klubas „Vienu įkvėpimu“ buvo įsteigtas 2008-ųjų kovą, tačiau veikla prasidėjo gerokai anksčiau. Pirmasis G. Žilinsko startas buvo 2006 metais Latvijoje vykusios laisvojo nardymo varžybos.
„Pati pradžia buvo dar anksčiau. Jau seniai žavėjausi nardymu, atsipalaidavimu, polineziečių ir amų sugebėjimu giliai panerti be jokių nardymui skirtų prietaisų. Latvijoje vykstančios varžybos man patinka tuo, kad sportininkus prižiūri profesionalūs gelbėtojai. Tenai būdamas gali išbandyti savo galimybių ribas, pasiekti savo geriausią rezultatą. Jeigu kas nutiktų – gelbėtojai visada šalia. Reikiamu metu jie iškels tave iš vandens, padės grįžti prie normalaus kvėpavimo ritmo. Patyrę gelbėtojai pagal žmogaus koordinaciją, plaukimą pastebi gresiančią nelaimę ir imasi reikiamų veiksmų“, – apie laisvąjį nardymą kaimyninėje šalyje pasakojo klubo prezidentas.
Būtini kursai ir treniruotės
Pasak klubo prezidento, internete gausu neprofesionalių patarimų. Jais remdamasis žmogus gali sau tik pakenkti. Kvalifikuotą pagalbą gali suteikti tik pripažinti visame pasaulyje treneriai, kurie kiekvienais metais organizuoja kursus, pratybas.
Entuziastai dar ir dabar savęs nevadina profesionalais, nors baseine jau „beveik gyvena“. Rimtai po vandeniu jie treniruojasi 2-3 kartus per savaitę, neskaitant tempimo pratimų ir jogos užsiėmimų.
„Pats dalyvavau kursuose Dachabe prie Raudonosios jūros (Egiptas), taip pat Maskvoje (Rusija) – pas šios sporto šakos pasaulio čempionus N. Molčanovą ir N. Avsejenko. Jų padedamas susidariau nuomonę apie savo galimybes ir pagerinau treniruočių sistemą. Literatūroje aprašomos treniruočių sistemos tinka ne kiekvienam, o individualiai sudarytos treniruočių programos yra skirtos tik konkrečiam sportininkui. Svarbiausias patarimas – surasti sau autoritetą, tikėti jo skiriamomis treniruočių programomis bei mokytis su jo pagalba. Tik tuomet perprasite savo sugebėjimus, – teigė G.Žilinskas, pridurdamas, – Nors mažai aistruolių turime, tačiau visuomet reikia nepamiršti saugumo – treniruotis privaloma mažiausia dviese, vienas kita pasaugant, esant reikalui pagelbėjant. Vienam treniruotis griežtai draudžiama“.
Neseniai vienam aistruoliui Belgijoje treniruotė baseine baigėsi tragiškai.
„Šių metų birželio 30 dieną Didieras Huldersas nuskendo 33 metrų gylio baseine NEMO33 Belgijoje. Prieš uždarant baseiną vandenyje jis liko vienas, ir tik po pusvalandžio buvo rastas jau be gyvybės ženklų baseino dugne. Aplinkybės taip ir liko neaiškios, nors išeinantys lankytojai per specialiuosius iliuminatorius pastebėjo vandenyje narą su sutrikusia judėjimo koordinacija ir įtardami blogą pranešė personalui“, – apie nelaimę pasakojo pašnekovas.
Populiarinti nebūtina
Asociacija „Vienu įkvėpimu“ vienija nemažai entuziastų, iš kurių tik 6 yra aktyvūs „fridaiveriai“, t.y. pastoviai treniruojasi ir dalyvauja varžybose.
„Kartais siūlome bandomuosius užsiėmimus baseine, kad žmonės šiek tiek apsiprastų vandenyje. Giliai nerti ar siekti rekordų neleidžiame saugumo sumetimais. Besidomintiems dažniausiai suteikiame fiziologinio pobūdžio informaciją“, – teigė klubo prezidentas.
„Internete per daug nesiskelbiame. Mūsų internetinio puslapio adresas www.freedive.lt arba www.vienuikvepimu.lt, kuriame yra pateikiama įdomi informacija apie šį užsiėmimą bei kontaktiniai duomenys. Internetas nepadeda pritraukti naujokų – šiam reikalui reikia subręsti. Juk tai ne krepšinis, tad viešinimas daug besidominčių entuziastų nepritrauks. Be to, informacija yra specifinė, tad ne kiekvienas ją supras teisingai. Kaimyninėje Latvijoje yra vos 5 aktyvūs laisvojo nardymo propaguotojai, Estijoje iš buvusių 8 liko tik 2“, – tikino G.Žilinskas.
„Lietuva taip pat maža šalis. Narų mažai, nardymo reikmenų parduotuvių dar mažiau, o vienintelė parduotuvė, asortimente turinti specializuotas „fridaivingui“ skirtas prekes – tai Diver.lt Vilniuje. Jei užsuksite į bet kurią nardymo reikmenų parduotuvę ir pasidomėsite, kas užsiima laisvuoju nardymu, greičiausiai gausite mūsų kontaktinius duomenis. Taip informacija keliauja iš lūpų į lūpas. Visai neseniai mane suradęs vienas vaikinas sakė, kad apėjo visas žinomas nardymo reikmenų parduotuves ir baseinus domėdamasis, kur galėtų rasti laisvojo nardymo bendraminčių. Jis visur gaudavo lapelius su mano vardu ir mano telefono numeriu“, – juokėsi pašnekovas.
Jėgų išbandymas
„Kasmet dalyvaujame „Riga Freediving Cup“ varžybose, kuriose renkasi dalyviai iš viso Pabaltijo regiono, Rusijos, Ukrainos, Švedijos ir Vokietijos. Varžybos vyksta baseine. Pernai mūsų komanda užėmė pirmąją vietą“, – aiškino prezidentas.
Kokios gi rungtys tokiose varžybose? Jų yra trys – panėrimas į tolį su plaukmenimis, panėrimas į tolį be plaukmenų ir vadinama „statika“ – gulėjimas vandenyje panardinus galvą ir sulaikius kvėpavimą.
Vasarą kartą į savaitę klubo nariai nardo ežere Trakų rajone. Tuomet palei virvę leidžiamasi į 20 metrų gylį. Nuo 15 m ežere įsivyrauja visiška tamsa, nieko nesimato, tad jiems tenka pasišviesti prožektoriumi, o vėliau prisipratinus galima apsieiti be jo.
„Tokia psichologinė būsena daug ką slegia, bet galima prie jos priprasti. Reikia peržengti baimės ribą, suprasti, kad baimė kyla iš paties tavęs, iš tavo minčių. O kai nurimsti ir supranti, kad aplinkui tamsa ir daugiau nieko – jokių „pabaisų“, tuomet jau gali nerti vis giliau. Esu pasiekęs 43 metrų gylį skaidriame Raudonosios jūros vandenyje, tačiau ten nereikia įveikti tamsos baimės, daugiau dėmesio galima skirti slėgio sulyginimui ausyse, siekiant išvengti ausų ar plaučių barotraumų veikiant dideliam slėgiui, – pasakojo klubo prezidentas.
Ne tik nardo
Klubas dalyvauja ir visuomeninėje veikloje. Šiemet švarinimo akcijoje „Darom“ kartu su vietos moksleiviais klubo nariai Kretingoje nuo šiukšlių valė Akmenos upės vagą. Kasmet klubas dalyvauja ir žuvinimo akcijose.
„Tikrieji laisvojo nardymo entuziastai iš tiesų niekada nėra rankose laikę povandeninio šautuvo. Užsikrėtę laisvuoju nardymu apie jį jau niekada pamiršta. Šioje veikloje nerasite žūklės elementų. Svarbiausia juk pasiekti vidinę harmoniją ir laisvąjį „skrydį“ vandenyje“, – tikina asociacijos prezidentas.
Laikas.lt
Lobių ieškojimas negyvenamoje saloje, nardymas iš valties į jūrą, dienų skaičiavimas kalėjime – tokius potyrius kūrybingi tėvai dovanojo savo mažyliui. Amerikiečių fotografų Elftimie pora pradėjo įamžinti savo sūnelį Serbaną, kai jis šiame pasaulyje tebuvo penkias dienas. Kažkuriam iš sutuoktinių toptelėjo mintis savo pirmagimį fotografuoti paguldžius ant mokyklinės lentos – taip prasidėjo nepakartojami mažylio nuotykiai.
Sportas – sveikata! Turbūt šiuos žodžius kiekvienas (bent jau dauguma) girdėjo dar mokyklos laikais per kūno kultūros pamokas. Sakoma, jog sportas prailgina gyvenimą, juk sveikame kūne ir siela sveika…
Tačiau ar iš tikrųjų sportas visada užtikrina puikią sveikatą? O ir sporto šakų daugybė, ką geriausiai pasirinkti, kas būtų naudingiausia ir saugiausia? Žinoma, reikia sutikti, jog bet kurioje sporto šakoje galimos įvairios traumos, susižalojimai… Netgi nekaltai atrodantus šaškių žaidimas gali pakenkti sveikatai…
Bet kuriuo atveju, kiekvienais metais renkamos dešimt pavojingiausių pasaulyje sporto šakų. Dešimtukai kasmet nelabai keičiasi arba pasikeičia nežymiai. Tarp pavojingiausių sporto šakų daugiausia tų, kuriomis užsiima vyrai ir moterys.
Pavojingiausia moterims – palaikymo komados šokėja
Amerikoje, kur labai populiarus šis sportas, per metus suskaičiuojama apie 20000 rimtų traumų, kurias patiria komandų palaikymo šokėjos. Teigiama, jog yra didesnė tikimybė, jog per varžybas susižeis šokėja, o ne, pvz., krepšinio žaidėjas. Lūžusios kojos ar stuburo traumos – ne retenybė. Geras pasirodymas reikalauja aukų?
Regbis
Taip pat labai populiari sporto šaka Amerikoje, tačiau propaguojama ir kitose šalyse (taip pat ir Lietuvoje). Tai turbūt vienas žiauriausių kontaktinių žaidimų. Čia traumos tris kartus dažnesnės nei kariniuose susirėmimuose (!).
Plyšę raumenys, smegenų sukrėtimai, lūžę kaulai – tie žaidėjai sustoja tik tada, kai jau fiziškai nebegali toliau žaisti. Žinoma, tokiame sporte neapsieisi be kūno apsaugų, tačiau ir jos ne visada apsaugo.
Futbolas
Tai sporto šaka, kurioje dažniausiai patiriami smegenų sukrėtimai. Taip pat palyginti ne retai pasitaiko staigių mirčių. Futbolas yra viena iš sporto rūšių, kuriose įtraukiama ir galva, žaidžiama galva (ir čia kalbama tikrai ne apie mąstymą…).
Automobilių/motociklų lenktynės
Čia mirtys dažnos ir neišvengiamos, nes lenktynės neapsieina be didžiulio greičio (juk kitaip ir nebūtų lenktynės). Motociklininkai turi išlaikyti pusiausvyrą, važiuodami įvairiais keliais, posūkiais ir visa tai lydi beprotiškas greitis. O esant tokiam greičiui šalmas ar kitos apsaugos ne visada padeda.
Jojimas ant buliaus
Lipti ant nugaros toną sveriančiam įsiutintam gyvūnui turbūt tikrai labai drąsus žingsnis. Drąsus arba beprotiškas. Galbūt todėl Lietuvoje ši sporto šaka neprigijo. Kai kuriems šis žingsnis gali būti ir paskutinis.
Būti numestam keletą metrų – beveik būtinybė. Nors tereikia ant buliaus išsėdėti „tik“ (mažiausiai) aštuonias sekundes, tačiau įsiutęs gyvūnas visą tą laiką iš visų jėgų stengiasi numesti nepageidaujamą „svorį“. Tikriausiai tai pavojingiausios aštuonios sekundės pasaulyje.
Žirgų lenktynės
Žirgas – ne bulius ir jis nesistengia numesti raitelio, tačiau tai irgi viena pavojingiausių sporto šakų pasaulyje. Amerikoje iš 100000 dalyvių užfiksuotos 128 mirtys (žinoma, žirgų mirtys čia neįtraukiamos…).
Galbūt galima sakyti, jog tai nėra jau toks didelis skaičius, tačiau jei palyginsime šį sportą su kita taip pat pavojinga šaka – boksu, gali tekti pakeisti savo nuomonę. Idomu, jei žirgų sporte mirčių skaičius viršija šimtą, tai bokse iš 100000 dalyvių miršta 1-2.
Nardymas povandeniniuose urvuose
Dar viena šaka, priskiriama prie pavojingiausių pasaulyje. Didžiulis gylis, ledinis vanduo, neištirti požeminiai urvai, hipotermija, atsiskyrimas nuo nardymo komandos, menkas matomumas, oro trūkumas – tai tik keletas iš pavojų, tykančių vandenynų gelmėse. Nors nardytojai ir būna puikiai pasiruošę, apmokyti, tačiau ir jie neapsaugoti nuo šių grėsmių.
Dekompresija (slėgio sumažėjimas) gali sukelti problemų su stuburo smegenims, plaučiais, smegenims. Sakoma, jog pasisekę nardymai yra tie, iš kurių grįžtama.
Kopimas į kalnus/alpinizmas
Yra įvairių alpinizmo rūšių. Tai gali būti lipimas į uolas, snieguotais kalnais, taip pat kopimas, nešantis su savimi bagažą arba be jo ir pan. Galima ne tik paslysti, bet pavojų sukelti gali ir pasikeitusios oro sąlygos.
Būnant tokiame aukštyje, pagalbos gali tekti ir ilgiau palaukti, juk, pvz., medikų sraigtasparniui nusileisti ant uolos būtų sudėtinga. Hipoksija (deguonies trūkumas), hipotermija, nušalimai, pneumonija (plaučių uždegimas) – tai dažniausios alpinistų nelaimės. Net 179 alpinistai (iš 1300) žuvo, norėdami įkopti į garsųjį Everestą.
Ledo ritulys, golfas, slidinėjimas…
Čia tik gali sužeisti lazda, ar pastumti, bet gali trenkti žaidėją ir į apsauginę sienelę. Galbūt truputį keista, tačiau prie pavojingų šakų priskiriamas ir golfas. Nors atrodytų, jog nėra kontakto su kitu žaidėju, taigi ir traumų būtų galima išvengti.
Amerikoje per metus įvyksta apie 4000 mirčių golfo lauke. 5% dėl blogo oro (dėl žaibų!). Pavojingas yra ir banglenčių sportas (ne visada pasiseka „suvaldyti“, pvz., 6m. aukščio bangą), ir slidinėjimas, ir… tikriausiai visos sporto šakos.
Netgi begalinis noras turėti gražias kūno formas gali būti pavojingas, ne tik dėl galimų traumų, pvz., treniruoklių salėje, jei neteisingai atlieki pratimus, tačiau ir dėl per didelio noro pasiekti tobulybę. Juk kas per daug, tas irgi nesveika…
Taigi sportas ne visada suteikia sveikatos, kartais jis gali būti netgi labai pavojingas sveikatai. Net ir pati paprasčiausia ir nesudėtingiausiai atrodanti sporto šaka gali sukelti pavojų (dėl daugybės, galbūt kartais sunkiai paaiškinamų priežasčių). Tačiau, jeigu jau pasirenkate kažkokią sporto šaką, tuomet žinokite, „į kokią galerą jus velnias neša“ ir būkite atsargūs! Gerų rezultatų!
Jau ne vienus metus Lietuvos turizmo sektoriuje justi aktyvių atostogų poreikis. Kelionių ekspertai išskiria paklausiausias atostogų kryptis, kuriomis aktyvių pramogų gali tikėtis ir pradedantieji, ir jau patyrę sporto entuziastai, ir draugų kompanijos, ir šeimos su vaikais.
Didžiausias Tailando kurortas Pataja – rojus žemėje tiems, kas per atostogas nori suderinti paplūdimius, aktyvias pramogas ir pažintines ekskursijas bei ryškias naktinio gyvenimo šviesas. Parankiausias laikas atostogauti Siamo įlankoje, kuri dar vadinama Tailando Rivjera, prasideda jau dabar, kai sulig lapkričiu šalyje baigiasi lietingasis periodas ir įsivyrauja švelnus bei saulėtas klimatas, kuris idealiai tinka ir paplūdimio malonumams, ir pažinimui. Tad kaip dėlioti atostogų scenarijų, jei jūsų lėktuvo bilietas žada, kad skrendate į Patają Tailande?
Jau šiemet Lietuvos poilsiautojai gali rinktis iš dar daugiau žiemos krypčių. Nuo vėlyvo rudens tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ organizuoja užsakomuosius skrydžius į Ispanijai priklausančią vėjų nugairintą Fuerteventūrą. Abejingų ši Kanarų sala nepalieka, tarp jų – ir Rimvydas Širvinskas-Makalius, „Makalius.lt“ vadovas: „Ne veltui sakoma, kad Fuerteventūra – tai Europos Karibai“!
Nors Kipras tėra nedidelė sala, tačiau ji – viena universaliausių atostogų krypčių. Kipre sau tinkamą poilsį ras kiekvienas: ir ieškantis gamtos ar pažintinių ekskursijų, ir besirūpinantis aktyviomis pramogomis ar tiesiog svajojantis ramiai pailsėti paplūdimyje. Vienas populiariausių atostogų scenarijų Kipre – linksmybės 24 val. per parą, kurių ieškoti į salą suplūsta minios jaunimo iš viso pasaulio. Nes kelionė į pietus ir smagūs vakarėliai, ir jūra laisvo laiko su draugais – geriausia reabilitacija ir po mokslų, ir po darbų.
Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ pristatė vieną laukiamiausių kino renginių Lietuvoje. Kovo 20–balandžio 3 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksiantis festivalis šiemet žiūrovams parengė įspūdingą programą, kurioje kino mylėtojai ras žymiausių užsienio kūrėjų naujausius darbus, garsiausius metų debiutus bei lietuviško kino naujienas.