Search Results for: "nelaimė"
Daugeliui vaizdas, kai šuo pririštas prie būdos, kelia liūdesį ir graudulį. O, sakykite, kokius jausmus sukeltų vaizdas kalytės, kuri visą savo gyvenimą (maždaug du metus) praleido plyname lauke? Nemylima, nereikalinga, pririšta, be menkiausio lopinėlio pavėsio, be užuovėjos ar galimybės pasislėpti nuo lietaus ar sniego? Mes tokią sutikome kartu su dviem jos vaikiukais. Šuniukais pasirūpinome, padovanojome juos į geras rankas, o dabar labai norime padėti mamai, nes visi žinome, kad šilti namai reikalingi kiekvienam.
Būtų sunku surasti žmogų, kuris nesinaudoja socialiniais tinklais, tačiau specialistai teigia, kad tą daryti reikėtų atsargiau – nuolatinis savo gyvenimo viešinimas gali ne tik suteikti taip trokštamo dėmesio, bet ir pritraukti bėdų.
Visiems pasitaiko dienų, kai atrodo, jog iš lovos išlipome ne ta koja. Be abejo, vieniems neįtikėtinos nesėkmės pasitaiko rečiau, kitiems – dažniau, visgi yra ir tokių, kuriuos galima vadinti vaikščiojančia nelaime. Šiandien pateikiame linksmą nuotraukų galeriją, kurioje – žmonės, išgyvenantys blogą dieną, arba įrodymai, kad kažkas tikrai „šiek tiek“ susimovė. Jei nepiktai, juk galime pasijuokti iš kitų nesėkmių, tiesa? Taip pat kviečiame peržvelgti ir pirmąją dalį.
Visiems pasitaiko dienų, kai atrodo, jog iš lovos išlipome ne ta koja. Be abejo, vieniems neįtikėtinos nesėkmės pasitaiko rečiau, kitiems – dažniau, visgi yra ir tokių, kuriuos galima vadinti vaikščiojančia nelaime. Šiandien pateikiame linksmą nuotraukų galeriją, kurioje – žmonės, išgyvenantys blogą dieną, arba tie, kurie tikrai „šiek tiek“ susimovė. Jei nepiktai, juk galime pasijuokti iš kitų nesėkmių, tiesa?
Vienoje Monrealio gatvių rastą veislinį šunį jo gelbėtojai iš pradžių palaikė atliekų krūva – toks purvinas ir apleistas buvo šis gyvūnas.
Šiandien sulaukėme išties išskirtinio laiško. Vaikinas, nepanoręs atskleisti savo vardo, jame papasakojo savo metus laiko trukusius išgyvenimus. Kodėl jais dalijamės? Beprotišku greičiu lekiančiame pasaulyje mūsų vertybės išsibarsto, daug dirbame, linksminamės, dalijame save į visas puses, kol ima kankinti spengianti tuštuma. Dvasinė ramybė, vidinė harmonija tampa svetima ir nepasiekiama. Pažįstama, tiesa? Šis mūsų skaitytojas buvo priverstas sustoti, įsiklausyti į tą spengsmą ir atrasti jėgų jį nugalėti.
Pasaulyje yra tikrai nemažai mokyklų, kuriose vykdomas eksperimentas: kas būtų, jei užmirštume popierines knygas, o mokiniams duotume naudotis planšetiniais kompiuteriais? Vienai Airijos mokyklai toks bandymas baigėsi gana liūdnai.
Atšalus orams, gatvėse tikrai tapo pavojinga – tą pastebi ne tik automobilių vairuotojai, bet ir pėstieji, kuriems tenka slidinėti plonu ledu padengtais šaligatviais. Taip, traumatologiniuose punktuose tuoj prasidės pats darbymėtis… Ir žinote, į juos keliauja ne tik žmonės, bet ir… įvairūs gyvūnai! Katės, šunys, papūgos, šinšilai, jūrų kiaulytės ir net ruoniai ar stirnos. Netikite? Tuomet pažiūrėkite šių mielų vargšelių fotografijas, kuriem bent mėnesį teks „sėdėti gipse“.
Jau rašėme apie Amazonės džiunglėse savo likimą sutikusią Laikas.lt skaitytoją Živilę. Šį kartą siūlome paskaityti Lauros pasakojimą apie spalvotą ir pilną besišypsančių žmonių Tailandą.
Viza per 30 minučių
Su draugu pasirinkome Tailandą, nes norėjosi ištrūkti už Europos ribų. Nebuvome labai pavargę, kad visas atostogas praleistume paplūdimį. Tad Tailandas puikiai tiko ne itin aktyviam, ir ne itin pasyviam poilsiui. Nusprendėme aplankyti miestą Phuket ir salą Phi Phi.
Po 14 valandų skrydžio, išlipus persėsti į kitą lėktuvą Bankoke, paaiškėjo, kad man reikia vizos. Eilė prie migracjos skyriaus buvo nusidriekusi kokius 300 metrų. Joje buvau vienintelė baltaodė. Oro uosto darbuotojai atsižvelgė į tai ir man pirmajai sutvarkė vizą. Jei būtume stovėję eilėje, tikrai būtume pavėlavę į lėktuvą.
Phuket – pigios ir kokybiškos paslaugos
Pirmas 3 dienas praleidome mieste Phuket. Išlipus iš lėktuvo mus pasitiko oro drėgmė, karštis ir taksi vairuotojas. Jau lėktuve skaitėme žurnalą, kur buvo rašoma, kad Tailande turistams kainos pateikiamos penkis kartus didesnės nei vietiniams. Tad kelionės taksi kainą pavyko nusiderėti nuo 1 100 batų iki 500 (apie 45 litus).
Phuket mane nustebino didžiuliu žmonių šurmuliu, vietinių vargingumu ir turistų maišalyne. Į šį miestą didelė dalis turistų plūsta suvilioti pigaus sekso turizmo, gražių jaunų tailandiečių…
Per čia praleistą laiką pamatėme beveik visas lankytinas vietas. Tai padarėme išsinuomoję motorolerį. Nuomos kaina tikrai stulbinanti – 24 val. tik 300 batų (apie 25 litai), o benzinas, kurio užtenka visai dienai – 120 batų (apie 10 litų).
Turizmas Phuket išvystytas pasakiškai. Gali gauti visko, ko paprašysi. Ir labai greitai bei kokybiškai. Pavyzdžiui, mažame paplūdimio restoranėlyje gali rasti milžinišką pasirinkimą maisto ir gėrimų. Jų kainos taip pat nesikandžioja.
Sala Phi Phi – šiukšlės ir egzotiški kraštovaizdžiai
Nustebino kelto Phuket–Phi Phi darbuotojų paslaugumas. Jie pasiruošę padėti kiekvieną akimirką, tampo lagaminus ir pan., tačiau už tai neprašo jokio atlygio. Kitose šalyse įprasta, kad už menkiausią paslaugėlę žmonės laukia arbatpinigių.
Išlipus saloje reikia susimokėti 20 batų (apie 1,5 lito) už tvarkos saloje palaikymą. Tačiau negaliu pasakyti, kad čia paplūdimiai tvarkingi. Aišku, nereikia pamiršti, kad Phi Phi sala 2004 metais buvo nušluota Cunamio bangos. Joje iki šiol vykstą restauravimo ir tvarkymo darbai,
Nardydami jūroje ant jos dugno pastebėjome daug įvairiausių šiukšlių. Didžiausi šiukšlintojai – australai studentai, atvykstantys čia pramogauti. Jiems pasiekti Tailandą tas pats kaip mums Kaliningradą.
Apsistojome namelyje ant pastolių, vietinių vadinamu bungalow. Jis buvo ant aukščiausios salos kalvos, tad galėjome džiaugtis nuostabiais vaizdais, atsiveriančiais iš vienos pusės į jūrą, o iš kitos į salą.
Visiems kada nors planuojantiems vykti į salą Phi Phi patariu išsinuomoti kanoją ir su ja paplaukioti salos pakrantėmis. Įspūdis nerealus!
Nelaimė tailandiečiui ne priežastis liautis šypsotis
Keliaudami sutikome labai daug mielų draugiškų vietinių žmonių. Paklausti apie Cunamio katastrofą, jie baisiausius nutikimus pasakojo su šypsenomis. Apskritai Tailande žmonės labai daug šypsosi. Pamenu viena moteris su plačia šypsena pasakojo, kaip po potvynio ji prarado sesę ir broli. Vaikinas, kuris plukdė mus aplink salą laiveliu, pasidalijo prisiminimais, kaip atslinkus Cunamio bangai jis kaip tik buvo pajūryje ir tris valandas praleido apsikabinęs palmę. Potvyniui nurimus, jis pamatė, kad Phi Phi sala visiškai sunaikinta. Žinoma, visą tai jis papasakojo nuotaikingai, o ne verkšlendamas.
Masažai – už juokingą kainą dozė malonumo
Prisiklausėme labai daug apie tailandietiškus masažus, atliekamus vietinių specialisčių. Tad negalėjome nepabandyti. Po to pabandymo eidavome kiekvieną dieną masažuosit – rankų, kojų, pėdų, veido, kaklo, viso kūno. Neįtikėtina, bet kai kur moterys dirba nuo 10 ryto iki 22 vakaro. Tai itin varginantis darbas, reikalaujantis daug fizinės jėgos. Už masažą mokėdavome dvigubai daugiau nei prašydavo, nes man gėda būdavo palikti už viso kūno masažą tik 30 litų.
10 dienų Tailande – lašas jūroje
Negalime sakyti, kad per 10 dienų pamatėme labai daug, nes Tailandas toks didelis ir įvairus… Labai įstrigo šalia Phi Phi esanti sala Maya Bay sala. Ji garsi ne tik savo grožiu, spalvomis, žaluma, bet ir tuo, kad čia buvo filmuojamas savo vaizdais užbūręs filmas su Leonardo di Caprio – „Paplūdimys“ (the „Beach“).
Tailandas ir visos kitos tolimos šalys tikrai savo gyvenimu skiriasi nuo Europos. Tačiau, manau, kad gamtos gražumu mes, europiečiai, joms nei kiek nenusileidžiame. Ypač mano dievinama Sardinija. Kartais net nereikia 14 valandų skrydžio, kad turėtume nuostabias atostogas.
Gerų ateinančių atostogų !
Laura
Kol pasaulio žiniasklaida vis dar kelia sumaišties debesis dėl Japoniją ištikusios nelaimės, Laikas.lt ėmė ir pakalbino Juliją Karavajevą, prieš gerą pusmetį iš ten parvykusią ir be jokios baimės labai greitai besiruošiančią sugrįžti atgal.