Search Results for: "nesveikas maistas"
Greitėjantis gyvenimo tempas, deja – nori nenori – verčia rinktis greitą maistą. Tačiau „greitas maistas“ ir „nesveikas maistas“ daugeliui yra tapačios sąvokos. Tad ne vienam atrodo įtartini net ir išgirtieji avižų dribsniai, kurie yra vienas greičiausiai paruošiamų produktų. Ekspertai atkreipia dėmesį į keletą šių dribsnių savybių ir mitų.
Ne tik dailiosios lyties atstovės jaudinasi dėl antsvorio ir netobulos kūno formos. 22 metų Omaras taip pat susirūpino savo išvaizda, nes kartą, pažvelgęs į veidrodį, suprato, jog nesveikas maistas bei fizinės veiklos trūkumas jį padarė aptukusį ir nekokios formos. Norėdamas pasikeisti, vaikinas radikaliai pakeitė savo mitybą, kurios pagrindą dabar sudaro liesa mėsa, žuvis, vaisiai, daržovės, taip pat pradėjo itin intensyvias treniruotes sporto salėje. Pastangos nenuėjo veltui – jau po dvylikos savaičių Omaras buvo atsikratęs 13 kilogramų, o riebalų procentas jo kūne sumažėjo nuo 24.5 % iki 12.5 %.
Šiltomis vasaros dienomis, ypač jei prasideda atostogos, daug laiko praleidžiama gamtoje. Atrodo, kad šiuo metų laiku suvalgoma įvairių daržovių ir vaisių, tačiau realybė rodo, kad šiuo metų laiku žmonės (ypač didmiesčiuose) nelinkę namuose gaminti maisto, tad pradeda vyrauti greitas ir nesveikas maistas iš užkandinių – o šis neturi jokios mitybinės reikšmės.
„Junk food” taip angliškai vadinamas nesveikas maistas, lietuviškai – „šlamštmaistis” arba „mėšlainis”.
Dažnai tokiais žodžiais pavadinamas restorano „McDonald’s” maistas. Tačiau šio restorano atlikta apklausa rodo, kad 70proc. lankytojų nežino iš ko gaminami mėsainiai. Lapkričio 6-7d. „MacDonald’s” skeptikai gali apsilankyti restorano virtuvėje, kur galės užduoti įvairius klausimus, patvirtindami arba paneigdami susikurtus mitus apie maisto kokybę.
Per didelė šeimininkų meilė savo augintiniams gali būti ir pražūtinga. Didžiulį antsvorį turintiems naminiams gyvūnams toks gyvenimo būdas ne tik sudėtingas, bet ir labai nesveikas. Šunims ir katėms fizinis aktyvumas yra būtinas, o turint itin didelį svorį tai daryti jiems per daug sudėtinga.
Turbūt nereikia nė sakyti, kad visi mėgstame skaniai pavalgyti. Deja, bet ne vienas mėgstame ir nesveiką maistą. Tuomet, bandydami pataisyti organizmui daromą žalą mes prisivalgome tokių patiekalų, kurie, kaip teigiama, yra sveiki. Šiame sąraše aptarsime keletą tokių ingredientų ir patiekalų, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sveiki ar bent jau nežalingi.
Visi sutinkame, kad šunys – geriausi žmonių draugai ir visi jais rūpinasi skirtingai. Ir kol vieni keturkojai badauja gatvėse, kiti tunka nuo gero maisto ir tikrai nepersistengia daug judėdami.
Šunų nutukimas – didelė problema Didžiojoje Britanijoje, kurioje, kaip paskaičiavo draudimo bendrovė „More Than“, daugiau nei pusė šunų 2022 metais turės ansvorį.
Šunų nutukimas – ne vien šunų problema, nes keturkojų šeimininkai savo pernelyg didele meile kankina gyvūnus, kurie nuo svorio pertekliaus netgi sunkiai nulipa ar užlipa namuose esančiais laiptais. Tuomet prasideda traumos, kurios kainuoja tiek šeimininkams, tiek draudimo bendrovėms.
Tad jau minėtoji draudimo bendrovė „More Than“ ruošiasi tokiam šunų nutukimo vajui ir pagamino apie 20 tūkst. Lt (5000 svarų sterlingų) kainuojančius šunų liftus „Stair of the Dog 2022“. Tam, kad apdraustieji gyvūnai nesusilaužytų kaulų belipdami stačiais laiptais.
Liftai sukonstruoti taip, kad šuo pats sugebėtų paspausti paleidimo mygtuką laiptų viršuje. Iškviestas liftas saugiau nuleidžia šunį iki laiptų apačios.
Šokituojantys faktai apie šunų nutukimą Didžiojoje Britanijoje:
Didžiojoje Britanijoje yra apie 8,3 mln. šunų ir apie 12 mln kačių. Apytiksliai 37 proc. kačių ir 35 proc. šunų turi antsvorį.
Nutukusių šunų skaičius tarp 2006 ir 2011-ųjų metų pakilo 37 proc.
Jei toks šunų tukimo skaičius ir toliau didės, per ateinančius penkerius metus Didžioje Britanijoje bus apie 3,8 mln. nutukusių šunų, t.y. beveik pusė visų šalyje gyvenančių šunų.
Keturkojų nutukimas – tai rezultatas to, kad šunts maitinami ne pagal rėžimą, bet labai dažnai, taip pat dėl žmonių užimtumo gyvūnai mažiau vedami pasivaikščioti ar pabėgioti. Teigiama, kad apie 12 mln. naminiųb gyvūnėlių yra reguliariai maitinami šokoladu, bulviniais traškučiais, sūriu ir netgi pyragais.
Bulvių traškučiai – dažniausiai naminiams gyvūnams šeriamas žmonių maistas. Ir net 45 proc. anglų prisipažino, kad savo gyvūnėlius jie šeria maistu nuo stalo.
Vienas iš keturių gyvūnų šeimininkų prisipažįsta, kad jie šeria šunis ar kates nesveiku maistu, nes tiesiog negali atsispirti jų prašymams. 41 proc. gyvūnų savininkų teigia, kad nežinoję, jog toks maistas nesveikas ne tik žmonėms, bet ir jų augintiniams.
Tad kitą kartą prieš duodame savo keturkojui skanų traškutį ar gabalėlį pyrago, pagalvokime, ar išties jiems to reikia, nes galimybę nusipirkti brangiai kainuojančius šunų liftus turi ne visi.
Šalies ledų gamintojai pastebi išaugusią šio skanėsto vartojimo rinką. Pardavimai liudija, kad lietuviai mėgsta tradicinius ledus ir kartais per dieną suvalgo ne vieną porciją. Tačiau dietologai ragina šia atgaiva nepiktnaudžiauti ir nepamiršti, kad ledai yra desertas, kuriuo, kaip ir visais kitais saldumynais, reikia mėgautis saikingai.
„Ledinininkai” sako išgyvenantys sėkmingus laikus. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais buvo pagaminta per 21 mln., 2010 m. – beveik 24,5 mln. litrų ledų. 2009-aisiais ledų buvo parduota beveik už 102, o pernai – 105 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų.
Per šešis šių metų mėnesius pagaminta 11,2 mln. litrų ledų, pernai per tą patį laiką šis rodiklis siekė 11,9 mln. litrų. Šiais metais buvo parduota 9,8 mln. litrų ledų, iš kurių 5,1 mln. litrų Lietuvoje. Lietuvos rinkoje dešimt gamintojų gamina apie 600 ledų rūšių.
UAB „Ingman ledai” generalinis direktorius Virginijus Radvilas išaugusius pardavimus sieja su gerais orais. Anot jo, ledai paklausiausi vasarą, karštą vasaros dieną jų parduodama 2-3 kartus daugiau negu esant apniukusiam orui.
UAB „Ingman ledai” pirmojo šių metų pusmečio rezultatai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra 15 proc. geresni.
Panašius rodiklius skaičiuoja ir UAB „Vikeda”. Fabriko direktorės Jurgitos Radzevičės teigimu, „Vikedos” pardavimai šiais metais augo 20 proc. Tiesa, jos vertinimu, pardavimus dar lemia ir aukšta gaminių kokybė bei pirkėjams siūlomos naujovės.
„Ledas atlaiko konkurencinę kovą, suvartojimo mažėjimą, nes žmonės galbūt suvartoja mažiau, bet jie tada renkasi laiko patikrintą produktą”, – Eltai sakė J. Radzevičė.
Ledų gamintojai neigia kalbas, jog lietuviški ledai yra nesveikas maisto produktas, esą jame yra sintetinių priedų. Jų teigimu, ledai gaminami iš lietuviškų pieno žaliavų: šviežios grietinėlės, pieno, pieno miltelių, natūraliu pagrindu gautų emulsiklių, kvapniųjų medžiagų. Leduose yra vitaminų A, B, D, P, E ir mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, kalio, magnio, fosforo, natrio. Valgant ledus, gaunama nemažai amino rūgšties tiptofano, tuo stimuliuojant serotonino gamybą, kuris gali apsaugoti nuo stresų ir kelti nuotaiką.
Anot jų, per metus 30-80 proc. išaugusios natūralių žaliavų kainos, priešingai nei įvežtiniuose pigesniuose leduose vartojamų sintetinių, lėmė padidėjusią produkto kainą. Vis dėlto Lietuvoje ledai, palyginti su Latvija ar Estija, dar yra brangiausi.
Kalbėdami apie tautiečių skonį, ledų gamintojai sako, kad jau keletą dešimtmečių paklausiausi yra tradicinio – vanilinio – skonio ledai.
„Be abejo, daugiausiai yra parduodama vanilinių ledų. Balti ledai vyrauja tiek mūsų asortimente, tiek Lietuvos rinkoje. Manyčiau, kad apie 70 proc. yra vanilinio skonio arba baltos spalvos ledų be dažiklių”, – apie lietuvių skonio ypatumus kalbėjo V. Radvilas.
Pasak jo, 1995-1996 metais buvo populiarūs egzotinio skonio ledai – bananiniai, apelsininiai, o pastarąjį penkmetį vyrauja tradiciniai vaniliniai, šokoladiniai, braškiniai skoniai.
„Lietuviai – įdomi tauta. Jiems reikia naujovių, bet tuo pačiu jie išlieka ir konservatyvūs. Jau daug metų parduodame plombyrą, kuris yra kas penkti mūsų parduodami ledai Lietuvoje”, – antrino UAB „Vikeda” vadovė.
Dietologė Jūratė Dobrovolskienė ledus įvardina kaip vienus iš sveikesnių desertų, bet pabrėžia, kad tai turėtų būti ne kasdienis maisto produktas.
„Ledus reikėtų vartoti riebesnius, kadangi grietinėlė, sviestas, iš ko gaminami ledai, yra natūralūs. Liesesni ledai dažniau dažomi, standinami. Įrodyta, kad maisto produktuose esantys dažikliai gali daryti įtaką mažų vaikų hiperaktyvumui”, – sakė J. Dobrovolskienė.
Mitybos specialistė patikslino, kad riebesni ledai yra sveikesni, nes riebalai patys savaime yra standūs, nereikia dėti papildomų tirštiklių. Tačiau medikė atkreipė dėmesį, kad sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, kepenų, kasos ligomis riebių ledų valgyti nerekomenduojama.
Dietologė nelygino lietuviškų ledų su įvežtiniais, tačiau sakė, kad pigesnis produktas visada būna pagamintas naudojant tam tikras medžiagas, kurios pakeičia brangiąsias, ir ragino žiūrėti į tai, ką valgome.
J. Dobrovolskienės teigimu, normalu per dieną suvalgyti vieną puodelį ledų po 200 ml. Ledai, kaip kalcio šaltinis, ypač naudingi moterims, vaikams, paaugliams. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą sveikos mitybos piramidę, per dieną rekomenduojama suvartoti 2-3 porcijas pieno ar jo produktų.
„Ledai yra desertas, tai nėra kasdienis maistas. Jie tinka po kasdienio maisto”, – apibendrino gydytoja.