Search Results for: "nia praktika"
NIA praktika savyje sujungia skirtingas judesio technikas – kovos menus, šokio ir gydymą. NIA suteikia galimybę judėti kiekvienam, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo lygio, amžiaus, lyties ar kūno sudėjimo. „Kiekvieno žmogaus kūnas yra sutvertas judėti ir per judesį mes galime atrasti džiaugsmą, gydantį mūsų kūną, protą ir dvasią,“ – teigia sertifikuota NIA praktikos trenerė Giedrė.
Paroda „Focus“ – tai siūlymas pažvelgti į kūrinius kitu kampu. Koncetruojamasi į žvilgsnio galią ir santykį tarp žiūrovo akies, fantazijos ir vaizduojamo objekto. Kiekvienas žiūrovas yra pakviečiamas truputį pabūti vojeristu ir pro mažą skylutę žvilgtelėti į kūrinius kaip į slaptus fetišus. Ši paroda tuo pačiu metu legitimuoja žiūrėjimą, fetišizmą, bet taip pat ugdo ir koreguoja žmogaus žiūrėjimo tradiciją.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, laimėjusi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) skelbtą konkursą ir praktiką atlikusi Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse, finansuojamoje iš LR biudžeto lėšų, yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius. „Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug“, – teigia G. Frišmantaitė.
Prieš ketverius metus jurbarkiečių šeimą it iš giedro dangaus sukrėtė žinia, kai jų paauglei dukrai buvo diagnozuota leukemija – ūmi kraujo vėžio forma. Ainės tėtis Gintaras pasiryžo dalintis patirtimi, nes ir pats, slaugydamas dukrą, skaitė pasveikusių pacientų sėkmės istorijas ir jas vadina vienu geriausių vaistų sielai. Anot jo, tokios istorijos sudėtingu gyvenimo laikotarpiu teikė daug vilties ir tikėjimo.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje mirgėjusios istorijos apie Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktorės nepagrįstą lietuvių kalbos mokytojo atleidimą iš einamų pareigų pagrindinis veikėjas Marius Janulevičius – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) absolventas. Mokytojo auklėtiniai, sužinoję, kad jų klasės auklėtojas atleistas, ėmė streikuoti ir reikalauti jį grąžinti į mokyklą. Aktyvus mokytojas sako, kad gyvenime niekas nenutinka atsitiktinai. Su M. Janulevičiumi kalbėjomės ne tik apie šį įvykį, bet ir apie mokyklą nuolatinės kaitos epochoje, mokytojo darbą ir kitus dalykus. Kviečiame skaityti!
Baigus statyti 2018 m. greta Vilniaus planuojamą atidaryti Vaikų onkologijos pagalbos centrą, Lietuva taps kol kas vienintele šalimi Europoje, kurioje bus siūloma nauja šeimos ūkio modeliu paremta onkologinių ligonių priežiūros ir reabilitacijos praktika. Tiesa, kol kas, pasak projekto iniciatoriaus labdaros ir paramos fondo „Mamų unija“ vadovės Eglės Mėlinauskienės, onkologinėmis ligomis sergančių vaikų šeimos yra priverstos kovoti tiek su finansinėmis, tiek su socialinėmis problemomis, kurioms vieningo sprendimo šalyje šiandien nėra.
Viešbutis „Lijo“ Gargžduose, Svencelės gyvenvietės detalusis planas ir vandens aitvarų centras, gyvenamųjų namų kvartalas „Misionierių namai“ Vilniuje, sostinės „Porsche“ automobilių centras – tai vieni iš daugelio darbų, bylojančių apie „DO ARCHITECTS“ gyvavimą bei turimą milžinišką potencialą. Ignas Uogintas ir Gilma Gylytė, kartu su Andre Baldišiūte, Algimantu Neniškiu ir Sabina Daugeliene Senamiesčio širdyje atvėrę architektų biuro duris, neslepia – tam, kad atsidurtų ten, kur yra dabar, reikėjo įdėti galybę darbo. Smagiausia, kad, keletą metų sėmęsi vertingos patirties užsienyje, VGTU absolventai niekada neabejojo – savo žinias panaudos kurdami gražesnį Lietuvos rytojų.
Kas sakė, kad praktikantais darbuotis gali tik studentai? Naujojoje režisierės Nancy Meyers komedijoje „Naujokas“ (angl. „Intern“) Holivudo žvaigždė Robertas De Niro įrodys, jog senjorų per anksti nurašyti nevalia – jie gali pasidalinti išmintimi, nustebinti humoru ir ištiesti pagalbos ranką, kai, atrodo, visas pasaulis griūva.
Greito gyvenimo ritmo laikais dažnai kalbame apie vienos nakties nuotykius, o ilgalaikiai santykiai ir meilė lovoje nustumiami į antrą planą. Pakeiskime šitai ir pasimokykime tikro mylėjimosi meno, tantrinio sekso.
Maistas – mūsų gyvybės šaltinis. Tačiau šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje dažniausiai mes jam skiriame labai mažai dėmesio, arba neskiriame visai. Valgome bet kada – kai turime laiko, kai peralkstame arba atvirkščiai, ryjame tiesiog iš nuobodulio. Valgome bet ką – kas papuolė po ranka, greitą maistą, tai, kas siūloma kavinėje dienos pietums, ar ką paskubomis įsidėjome į pirkinių krepšelį prekybos centre. Per daug nesigiliname, ar tai naudinga mūsų kūnui, ar ne.