Search Results for: "olialia"
TV3 seriale „Pasmerkti 3“ sužibėjusi Renata Narkūnaitė toliau tęsia savo karjerą ekrane – grožio konkursų nugalėtoja, „Olialia“ projekte išgarsėjusi mergina vaidina naujame detektyviniame TV3 seriale „Tobula kopija“.
Na, gerai, gerai – ši mergina netapo „Olialia“ pupyte, bet vienintelė to priežastis – ji gyvena ne Lietuvoje ir apie jas nieko negirdėjo. 23-ejų metų švedė, seniau nepasižymėjusiu ypatingu grožiu ir turėjusi ne vieną papildomą kilogramą, dabar laisvai gali pretenduoti į daugelio vyrų svajonių moterį (na, bent jau išvaizdos prasme). Grožio temų tinklaraštininkė, prisistatanti Jelly Devote, kadaise nusprendė nebebūti pilka pelyte ir itin susirūpino savo kūno linijomis – sportas tapo jos kasdienybe. Rezultatai akivaizdūs! Beje, kai kurios padidėjusios kūno dalys byloja ir apie plastikos chirurgų įsikišimą, visgi dėl to jos pasiekimai bei valia nublankti neturėtų.
52 metų vienoje iš Didžiosios Britanijos ligoninių dirbanti terapeutė Julie Hunter sugalvojo savo vadovaujamam vietiniam dramos būreliui itin veiksmingą dietą. „Vakarais repetuoti susirenkančios moterys skundžiasi, kad brandus amžius prideda kilogramų, kurių taip sunku atsikratyti“, – pasakojo Statfordšyro gyventoja, pasiūliusi kolegėms įsiamžinti nuogoms naujų metų kalendoriuje.
Jau daugiau nei du metus vykstantys „Olialia Party” vakarėliai garsėja lankytojų gausa, gera nuotaika ir šėlsmu iki pat ryto. Pagrindinis uždavinys judėti pirmyn, tad jau liepos mėnesiui kaupkite jėgas vasarai – žinomiausiu Lietuvoje prekiniu ženklu pažymėti vakarėliai virsta pasaulinio lygio festivaliu, kuris tęsis net dvi dienas.
Oksana Pikul-Jasaitienė – seksualioji buvusi grupės „Olialia pupytės“ narė, o dabar – grupės „Naujos pupytės“ lyderė įsiamžino gundančioje fotosesijoje su dizainerės Henrikos Juknaitės kurtais chalatais.
Lietingą, apniukusį penktadienį siūlome kiek praskaidrinti geriausiais, linksmiausiais, šmaikščiausiais „Laikas.lt“ skaitytojų komentarais ir kandokomis tarpusavio diskusijomis.
Imanto Reed veidas yra matęs daugiau grimo, nei galėtum pamanyti klausydamas jo dainuojančio „ReedNoBrass“ – vienoje daugiausia žadančių jaunų Lietuvos roko grupių. Prieš ketverius metus Imantas, būdamas „durnas ir daug ko nesuprantantis“, neatsispyrė pagundai ir sudalyvavo „Muzikos akademijoje“ – viename tų „muzikinių“ realybės šou, kuriame dalyviai pagal fonogramą turėdavo dainuoti į lietuvių kalbą išverstus užsienio hitus.
Žydrė Dargužytė
Italas Giacomo Merlo Lietuvoje gyvena jau dvylika metų. ÄŒia prasidėjo naujas jo gyvenimo etapas – sėkminga santuoka su lietuve, italų kalbos ir gitaros mokytojo karjera, dvasinė branda. Giacomo sako, jog iš chaotiško Milano atvykęs į Lietuvą čia rado sielos ramybę. Dabar Vilniaus gatvėse jaučiasi savas ir atskleidžia, kad jo pažintis su Lietuva prasidėjo nuo bendravimo su benamiais.
Giacomo, kaip atsidūrėte Lietuvoje?
Lankydamasis „Taize“ susipažinau su lietuve, kuri dabar yra mano žmona. Dėl jos atvykau į Lietuvą, vedžiau ir pasilikau čia gyventi. Lietuva man atrodė kaip ramybės sala. Daug bendravau su pranciškonais, o benamiai padėjo išmokti kalbą. Kalbėdavau su jais paprastais žodžiais arba gestais. Dabar pažįstu beveik visus Vilniaus benamius. Aš neduodavau jiems nei pinigų, nei maisto, aš juos tik kalbindavau, o jie galvodavo, kad aš duosiu porą litų ir „nusiplausiu“. Paskui priprato, suprato, kad galimas ir toks ryšys. Taip pat lankiausi sąvartynuose. Po apsilankymų ten kartu su viena vienuole sukūriau dainą. Sunkoki žodžiai. Ji dar neįrašyta. Mačiau žmones, gyvenančius šiukšlių tuneliuose. Jie buvo išdidūs, nenorėjo mūsų pagalbos. Grasino net nušauti, jei dar pasirodysime. Sunku patikėti, kad žmonės gali taip gyventi. Jų ir vaikai ten gimė. Ir jie sako, kad jiems ten gyventi yra gerai. „Mes šiukšlyno vaikai, vis tiek laimingi, lyg benamiai vilkai, vieniši,galingi“, – galvoje skamba dainos žodžiai. Ech, tai gyvenimo kontrastai. Mačiau Lietuvoje visko.
Ar lūkesčiai, susiję su tuo, ką tikėjotės rasti atvykęs į Lietuvą, pasiteisino?
Neturėjau lūkesčių. Vykau į „Taize“ turėdamas tikslą rasti tikslą. Netyčia radau žmoną. „Taize“ iki šiol su manimi.
Ar priimtinos lietuvių vertybės?
Nesvarbu, kur esi, širdyje reikia sodinti meilę. Jei joje atsiranda vietų, kur ta meilė neauga, reikia sodinti, kad neliktų dirvonuojančių plotų. Juk visuomenė ne visada mus maitina geru maistu. Pavyzdžiui, siūlo „Olialia“ mergaites. Daug kas jas žino, bet kam to reikia – nelabai. Namuose neturime televizoriaus, tad tai bent šiek tiek padeda atsiriboti nuo paviršutiniškų gyvenimo formų.
Kaip pakito jūsų įpročiai, kai apsigyvenote Lietuvoje?
Iš tiesų nelabai kas pasikeitė. Ir Milane, ir čia esu maištininkas. Aš nuo mažens atviras visoms būties formoms. Bendrauju su įvairiais žmonėmis, jų neskirstau, nerūšiuoju. Man jokio skirtumo, ar žmogus neapolietis, ar afrikietis, ar ekvadorietis. Kai vaikystėje mama žvelgdavo pro langą ir rodydama į afrikietį, sakydavo – va, tas; aš sakydavau – ne, jis ne tas, jis turi vardą. Teko daug bendrauti ir su narkomanais, ir su kitų problemų turinčiais žmonėmis. Manęs niekada tai negąsdino. Aplinkiniai į tokį mano gyvenimo būdą žvelgė su nepasitikėjimu, galvodavo, kad jei aš bendrauju su narkomanais, tai ir pats toks esu.
Kas palengvino kultūrinę adaptaciją Lietuvoje?
Žmona. Ir dabar būna sunkių akimirkų, bet jos praeina. Pavyzdžiui, užpernai išgyvenau pykčio piką. Man nepatinka, kad lietuviai dažnai būna arogantiški. Tarkime, gatvėje patys pridaro klaidų, bet paskui piktai iškišę kumščius pro langą grūmoja kitiems. Nusižengia taisyklėms ir rėkia ant kitų – „tu durnas“, įrodinėja savo tiesą.
Kaip lietuviai bendrauja viešumoje? Ar priimtinas jų elgesio su kitais būdas?
Kartais jie būna pernelyg išdidūs ir neatidūs kitiems bei supančiai aplinkai. Iki šiol nuostabą kelia kai kurių leituvių elgesys parduotuvėse. Lekia su vežimėliais kaip galvas pametę, stumdo vieni kitus, mėto daržoves ir vaisius ant grindų, po to ramiausiai juos palieka gulėti ant žemės. Negaliu į tai ramiai žiūrėti. Einu ir renku, apelsiną padedu tarp obuolių, kad lietuviai matytų, jog šis yra purvinas. Būna ir taip, kad parduotuvėje matai pažįstamą žmogų, o jis vaidina, kad tavęs nemato, arba žiūri , žiūri, net pamiršta, ko pirkti atėjęs. Sunku priimti ir tai, kad lietuviai daug dejuoja.
Apskritai su lietuviais sunku užmegzti pirminį kontaktą. Bet čia oras daro didelę įtaką. Jei bus daug saulės, žmogus vaikščios ir šauks – „o, labas“, o kai šalta, vaikšto su šaliku ir tik žiūri, kaip čia įlįsti, kur šilčiau, nelabai rūpi megzti kontaktus. Keistai lietuviai į mane žiūri, kai šypsausi troleibuse. Kartais būna pikti. Bet ne visi. Gynybinė reakcija labai stipri. Tarsi kažko bijotų. Italijoje kitas pavojus – kai perdaug arti žmogų prisileidžia.
Koks gyvenimo etapas Lietuvoje jums įsimintinas?
Darbas Markučiuose su neįgaliaisiais. Tai buvo mano pirmasis darbas. Negalią turintys žmonės mane priėmė itin šiltai. Aš su jais bendravau kaip su sau lygiais, jie man teikė moralinę pagalbą. Vieni kitiems padėjome. Negalėjau žiūrėti, kaip kiti darbuotojai juos suvokia, bendrauja tarsi jie būtų už juos menkesni. Pavyzdžiui, ateidavo ir sakydavo: „Valgyk, Andriuk, valgyk, ajajaj“, o aš sakydavau: „Davai, groji, ar ne“. Subūriau neįgaliuosius į roko grupę. Pasivadinome „Giacomo su savo chebra“. Kartu muzikuodavome. Penktadieniais turėdavau iš mokyklos pavogti būgną, tyliai, niekam nežinant, nes koncertuoti savaitgaliais nebuvo galima.
Ar dirbdamas tokį sunkų ir atsakingą darbą jautėtės įvertintas?
Laimingas – taip, įvertintas – ne, nes kiti nesuprato muzikinės veiklos su neįgaliaisiais svarbos. Pastebėjau tendenciją: jei veikla neneša pinigų, Lietuvoje į ją spjaunama. Aš vertinu kiekvieną mažą žingsnelį kūrybos link. Jei neįgalusis visą dainą laiko tokį patį ritmą su koja – argi tai ne pasiekimas? O valdžiai atrodo – ko jis čia sėdi, jei nieko nedaro. Trumparegiškumas. Supratau ir tai, kad jei Lietuvoje esi maištingas, niekur toli neisi. Bet aš negaliu kitaip – kol esu tam tikros institucijos viduje, kovoju, nes išverstakailio vaidmuo ne man. Aš ir Italijoje kovodavau, pavyzdžiui, visi dirbdavo, o aš vienas streikuodavau. Žinoma, dėl to atsirasdavo nesusipratimų su valdžia.
Kaip vertinate maisto ir vandens kokybę Lietuvoje?
Vandens iš krano nei Italijoje, nei Lietuvoje gyvenime nesu gėręs. Man ir tas, kurį perkame, nekelia pasitikėjimo, bet ką darysi. Mūsų butas senas, bėga toks rudas vanduo. Dėl maisto – yra daug skanių lietuviškų patiekalų, negaliu skųstis.
Ar galėtumėte Lietuvoje gyventi visą gyvenimą?
Niekas nežino, kaip bus. Jeigu Dievas duos ilgai gyventi, gal senatvėje ir lengviau būtų Italijoje – šilčiau. Kai gyveni Italijoje, pasiilgsti Lietuvos. Ir atvirkščiai. Tai – ne problema. Svarbiausia – stiprus asmeninis ryšys. Mes su žmona darome taip – žiemą leidžiame Lietuvoje, o vasarą – Italijoje. Na, aišku, būtų geriau atvirkščiai, bet aš negaliu spręsti vienas, man svarbi žmonos gerovė. Ji čia turi stabilų ir patinkantį darbą, todėl šiuo metu mums geriau Lietuvoje.
Ar ilgitės Italijos?
Pasiilgstu tėvų, draugų, žygių į kalnus. Taip, man to trūksta, bet aš randu kaip tai kompensuoti Lietuvoje. Juk čia tokia nuostabi gamta. Tiek daug gražių vietų, kuriose netgi nėra žmonių. O Italijoje to su žiburiu nerastum.
Ar palaikote ryšius su italų bendruomene Lietuvoje?
Ne, nedažnai, nes man nepatinka pernelyg priklausyti nuo tautiečių. Neieškau italų, nes man gerai ir su lietuviais. Apskritai nemėgstu priklausyti nuo įvairių bendruomenių ar klubų.
Ar švenčiate lietuviškas šventes?
Tik rimtas, pavyzdžiui, Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Nešvenčiu šv. Valentino dienos ar Joninių. Man apskritai nepatinka priverstinės šventės, kai visi tą pačią dieną privalo daryti vieną veiksmą – tarkime, pirkti gėlę moteriai. Tai – smegenų plovimas. Žmonės su galva miniai iš paskos neseka. Be to, daug lengviau gyventi, kai nesi stipriai susisiejęs su tos šalies, kurioje gyveni, tradicijomis. Jei būtų kitaip – išvykus į kitą šalį skaudėtų galvą dėl Joninių naktį nesurasto paparčio žiedo.
Dar nepavargusiems nuo metų pabaigos topų dedikuojame 30 Lietuvos ir užsienio scenų įvykių, kurie įėjo į istoriją.
Vienu sakiniu – tai netekčių metai. Labai liūdnų (Amy mirtis, „The White Stripes“, R.E.M. išsiskyrimai) ir pakankamai džiuginančių („69 Danguje“, YVA pabaigos). Tačiau 2011-ieji buvo įvairesni, nei sutelpa į vieną sakinį, dėl to dar nepavargusiems nuo metų pabaigos topų dedikuojame 30 Lietuvos ir užsienio scenų įvykių, kurie įėjo į istoriją.
Sausio 14-15 d.
Uždarytas klubas „Gravity“
Iš kadaise geriausio Vilniaus (Lietuvos?) klubo likus tik vardui, buvo suorganizuota oficialus jo uždarymas. Šį gruodį praėjo 10 metų po „Gravity“ atidarymo.
Sausio 27 d.
Pristatytas „Krepšinio himnas“
Marijonas Mikutavičius dar kartą įrodė, kad yra geriausias himnų kūrėjas Lietuvoje. Jis kartu su Mantu Jankavičiumi ir Mia (pradinėje dainos versijoje jos vokalo dar nebuvo) įrašė „Krepšinio himną“, liaudyje žinomą kaip „Nebetyli sirgaliai“. Daina sulaukė krepšinio fanų pripažinimo, pusės milijonų perklausų „YouTube“ ir lydėjo kiekvieną Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato dieną.
Vasario 2 d.
„The White Stripes“ paskelbia apie išsiskyrimą
Jackas ir Meg patikino: „The White Stripes“ dabar priklauso fanams, ir šie su grupe gali daryti ką panorėję. Pagrindinė oficiali išsiskyrimo priežastis – noras įamžinti tokią grupės būklę, kokia ji yra šiuo metu. Skaitant tarp eilučių – noras netapti savo pačių šešėliais. Per 14 metų karjerą garažinio roko duetas iš Detroito išleido šešis studijinius albumus, trys pastarieji jų gavo „Grammy“.
The White Stripes (Autumn De Wilde nuotr.)
Vasario 19 d.
„Radiohead“ netikėtai išleidžia „The King of Limbs“
Visą kūrybinio proceso laiką kantriai tylėję „Radiohead“, galiausiai paskelbė, kad aštuntasis jų albumas „The King of Limbs“ pasirodys ne po pusmečio, ne po trijų mėnesių, o tos pačios savaitės šeštadienį. Žinia žaibiškai apskriejo internetą, albumas tapo svarbiu įvykiu, tačiau nebesulaukė tokių teigiamų vertinimų, kaip ankstesnis grupės įrašas „In Rainbows“, ką ir kalbėti apie „OK Computer“ ar „Kid A“.
Vasario 26 d.
Vilniuje koncertuoja Kylie Minogue
Paruošusi blizgučių šou australų pop diva pateisino pompastikos tikėjusiosios publikos lūkesčius. Vienas didžiausių ir brangiausių koncertų Lietuvoje šiemet ir ne tik.
Kylie Minogue Vilniuje (Juliaus Kalinsko nuotr.)
Kovo 17 d.
Karjerą baigia „Faithless“
Britų house, trip-hopo ir trance muzikos klasikai buvo aktyvūs 15 metų. Išleido šešis albumus, pardavė 15 milijonų jų kopijų. Vokalistas Maxi Jazz atsisveikindamas rašė: „Laikas užversti knygą ir grįžti į biblioteką.“
Balandžio 3 d.
Paskutinį kartą koncertuoja „LCD Soundsystem“
10 metų gyvavęs niujorkiečio Jameso Murphy dance punk projektas su fanais atsisveikino trijų valandų koncerte „Madison Square Garden“ arenoje. „Jei tai laidotuvės, padarykime jas geriausiomis kada nors įvykusiomis laidotuvėmis“, – į šou kvietė Murphy, pasauliui padovanojęs tokius floorfillerius kaip „Daft Punk Is Playing at My House“ ar „All My Friends“.
Gegužės 11 d.
Startuoja muzikos parduotuvė „Google Music“
Iš pradžių beta versija, po pusmečio jau ir oficiali. Naujasis „Google“ produktas leidžia tiek klausytis muzikos internetu, tiek ją pirkti. Kol kas juo naudotis gali tik JAV gyventojai, turintys „Google“ prisijungimo vardus. Įgavęs daugiau „raumenų“ ir atsivėręs pasauliui „Google Music“ gali pabandyti įkąsti rinkos lyderiui „Apple iTunes Store“.
Gegužės 14 d.
„Euroviziją“ laimi Azerbaidžanas, Lietuva – 19-a
Nieko nauja. Kas dabar prisimena nugalėtojus „Eldar & Nigar“? Kas galėtų paniūniuoti jų dainą „Running Scared“? O Lietuvos atstovės Evelinos Sašenko „C’est Ma Vie“?
Evelina Sašenko (Eurovision.tv nuotr.)
Gegužės 30 d.
„Lofte“ koncertuoja „Caribou“
„Silence Music“ kompanija, įprastai pati būnanti scenoje, laikinai perėjo į koncertų organizatorių pozicijas, paskelbė darysią aktualiai muzikai skirtų renginių seriją „Silence Live“ ir neprisikalbėjo. Į „Loftą“ jie atvežė vieną įdomiausių šių dienų elektroninės muzikos kompozitorių, be kita ko ir matematikos mokslų daktarą „Caribou“. Vėliau tų pačių „Silence Live“ dėka Vilniaus debesys gavo šansą palyti ant ne mažiau reikšmingų, tik nebe tokių aktualių australų „Architecture in Helsinki“.
„Caribou“ koncertas „Lofte“ (organizatorių nuotr.)
Birželio 2 d.
Muzikantai dėl LATGA-A veiklos kreipėsi į prokuratūrą
Lietuvos muzikantai susivienijo ir paviešino savo įtarimus dėl galbūt neskaidrios Lietuvos autorių teisių gynimo agentūros (LATGA-A) veiklos. Autorių teigimu, jiems per metus tai kainuoja 700 tūkst. neišmokėtų litų. 95 autoriai kreipėsi į generalinį prokurorą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą. Autorių balsu kalbėjo muzikantai Andrius Mamontovas, Raigardas Tautkus ir Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Jokių oficialių žinių apie tolesnį konflikto vystymąsi nepaskelbta.
Birželio 5 d.
Egidijaus Dragūno performansas „Bike Show Millenium“
Viskas kaip pridera geram SEL koncertui: „Aš pi*au šitą šalį“, – žiūrovams sako Egis, atsisako dainuoti, meta mikrofoną į minią. Žiūrovai jam skanduoja „Gaidys“, aršesni meta vandens buteliukus, aršiausi bando lipti į sceną ir pamokyti muzikantą krumpliais. Vėliau Dragūnas prisipažino, kad buvo apsvaigęs ir viešai atsiprašė.
Birželio 13 d.
Moby koncertuoja Trakų pilies kieme
„Ar gali rasti geresnę vieną pirmadienio diskotekai, nei XIV amžiaus pilis?“, – koncerto metu sakė Richard Melville Hall, geriau žinomas pseudonimu Moby. Sausakimšam Trakų pilies kiemui jis pristatė savo 10-ąjį studijinį albumą, 2011-ųjų gegužę išleistą „Destroyed“.
Birželio 19 d.
„BrassBastardz“ triumfas Londone „The People’s Music Awards“
Šiuo metu „KeyMono“ besivadinantis Daivos Starinskaitės, Alvydo Mačiulsko, Aurimo Rimeikio, ir Marijaus Aleksos gyvos elektroninės muzikos kvartetas buvo pripažintas geriausiu šokių ir elektroninės muzikos kategorijoje. „The People’s Music Awards“ – 2008-aisias startavę Londone rengiami pirmieji pasaulyje sutarties su leidybine kompanija neturinčiųjų (unsigned) grupių apdovanojimai.
BrassBastardz atsiima prizą „Scala“ koncertų salėje, Londone (Himanshu Rohilla nuotr.)
Birželio 20 d.
Paskelbiama apie M.A.M.A. apdovanojimus
„Mačiau „Grammy“, buvo nuobodu, mes padarysime geriau“, – žadėjo vienas iš apdovanojimų organizatorių Saulius Urbonavičius-Samas. Lietuvos populiariosios muzikos renesanso pradžią pažymėti žadantis renginys įvyks sausio 8-ąją Kaune, „Žalgirio“ arenoje. Paskutiniai didelio masto muzikos apdovanojimai Lietuvoje buvo įvykę 2008 metais, juos organizavo „Radiocentras“.
Liepos 23 d.
Miršta Amy Winehouse
Būdama 27-erių viena iš kartos ikonų, pagarsėjusi savo įstabiu balsu ir nekontroliuojamu polinkiu į psichotropines medžiagas rasta negyva savo namuose Londone. Oficiali mirties priežastis – apsinuodijimas alkoholiu. Po poros mėnesių Amy albumas „Back to Black“ tapo geriausiai parduodamu Jungtinės Karalystės albumu XXI a., iki kol jo neaplenkė Adeles „21“.
Amy Winehouse, fanų portretas (fansshare.com nuotr.)
Liepos 25 d.
Trakų pilies kieme koncertuoja Robertas Plantas
Būdamas 63-ijų kadaise „Led Zeppelin“ vokalistas grįžo Lietuvon, kur paskutinį kartą buvo koncertavęs prieš 6 metus. Trakų pilies kieme, kartu su savo dabartine grupe „The Band of Joy“ pristatė solinę savo programą, kurioje mažiau psichodelikos, daugiau kantri ir bliuzo.
Rugpjūčio 19 d.
Išleidžiama Lietuvos roko istorija
„Minties“ išleista knyga „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ fiksuoja Lietuvos roko muzikos raidą nuo „Vairo“ iki šių dienų muzikantų. Pirmosios Lietuvoje tokios tematikos knygos sudarytojas ir didžiosios dalies tekstų autorius – rašytojas ir žurnalistas Mindaugas Peleckis.
Rugsėjo 21 d.
Apie karjeros pabaigą paskelbia R.E.M.
2011-aisiais dar spėję išleisti ankstyvąjį grupės skambesį menantį albumą JAV alternatyvaus roko pionieriai baigė 31-erius metus trukusią karjerą. Į rokenrolo šlovės muziejų įrašytos grupės palikimas – 15 studijinių albumų parduotų 85 milijonų kopijų tiražu. Per savo šlovingą karjerą R.E.M. suspėjo apsilankyti ir Lietuvoje – Michaelas Stipe’as ir kompanija 2008-ųjų rudenį koncertavo Vilniuje, „Siemens“ arenoje.
R.E.M. vokalistas Michael’as Stipe’as (PA Photos nuotr.)
Rugsėjo 21 d.
„69 danguje“ pranešė, kad daugiau nebelips į sceną
Tą pačią dieną, kai pasaulis gedėjo dėl R.E.M., apie išsiskyrimą paskelbė ir Lietuvos pop scenos saldumo simboliai „69 danguje“. Daugiau iš meilės istorijų, nei iš muzikos prisimenamos merginos aktyvią koncertinę veiklą sugebėjo tęsti net 7-erius metus.
Rugsėjo 26 d.
Kaune atidarytas „Gargaras“
Žengdami sostinės „Lofto“ pramintu taku kauniečiai taip pat įkūrė savajį loftą – klubą „Gargaras“. Buvusiame kailių fabrike įrengta erdvė greitai tapo viena tų, kurias būtina aplankyti laikinojoje sostinėje. „Pravda Naujokuose’11“ naršytojų balsais „Gargaras“ buvo išrinktas metų nauja vieta.
Rugsėjo 29 d.
Lietuvoje pradėjo veikti „iTunes Store“
Pirataujantys Lietuvos melomanai prarado alibi – nuo rugsėjo 29-osios jie nebegali sakyti, kad „siunčiamės nelegaliai, nes legaliai nėra iš kur“. „Apple“ valdoma „iTunes Store“ – internetinė muzikos ir filmų parduotuvė – tapo prieinama visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Spalio 12 d.
Pilnoje „Žalgirio“ arenoje pasirodo „Hurts“
Vienas tų retų atvejų, kai užjūryje numylėtieji Lietuvą atranda ne karjeros pabaigoje, o pradžioje; vienas tų retų atvejų, kai į brangios jaunimo grupės koncertą Lietuvoje išperkama pakankamai bilietų, kad arena nebūtų pustuštė.
Spalio 31 d.
Išleidžiamas „Metallica“ ir Lou Reed albumas
„Ar tai yra blogiausias dalykas, kas galėjo atsitikti roko muzikai?“, „Metallica = cool, Lou Reed = cool, Metallica + Lou Reed = Shit“, – tokiais ir panašiais komentarais interneto bendruomenė pasitiko „Lulu“ – bendrą JAV metalo klasikų ir buvusio „The Velver Underground“ vokalisto kolaboraciją. Vieną netikėčiausių abiejų muzikantų karjeros veingių prestižinis JAV alternatyvios muzikos tinklalapis „Pitchfork“ įvertino vienetu.
Lapkričio 3
„30 Seconds to Mars“ koncertuoja Lietuvoje
Aktoriaus ir muzikanto Jaredo Leto vedini vieni iš MTV kartos dievukų surengė galbūt vienintelį savo pasirodymą Lietuvoje – kalbos apie grupės baigtį vis garsesnės.
Lapkričio 4
Vilniuje – Eltonas Johnas
Seras labiausiai įsiminė unikaliu pasisveikinimu („Labas vakaras, Estija!“), bet išgirsti jo muziką šaies melomanams buvo unikali, taip pat gal tik kartą gyvenime pasitaikanti patirtis.
Eltonas Johnas Vilniaus „Siemens“ arenoje (Tomo Adomavičiaus nuotr.)
Lapkričio 11 d.
Andrius Mamontovas išleidžia „Elektroninį dievą“
Pagonybės, New Age ir Zeitgeist idėjų persmelktas įrašas simboliškai pasirodė 11-ų metų 11-o mėnesio 11-ą dieną ir klausytojams buvo atiduotas už dyką LNK internetinėje svetainėje. Šiandien, praėjus pusantro mėnesio nuo patalpinimo, albumas jau parsisiųstas beveik 80 tūkst. kartų.
Gruodžio 6 d.
Adeles „21“ tapo amžiaus geriausiai parduodamu Jungtinės Karalystės albumu
Šį titulą ji greitai paglemžė iš velionės Amy. 23-metų britų soul/pop atlikėjai Adelei 2011-ieji buvo pasakiški. Sausio 19-ąją pasirodęs jos albumas „21“ buvo nr. 1 tiek namuose, tiek JAV, tiek dar 22-ose šalyse. Jungtinėje Karalystėje parduota 3,4 mln. albumo kopijų – naujas XXI a. rekordas salose. Sėkmė JAV buvo dar didesnė – 5,28 mln. kopijų ir geriausiai pastaraisiais metais JAV parduodamo albumo titulas. Šiame amžiuje didesnės sėkmės sulaukė tik Usherio „Confessions“ 2004-aisiais.
Gruodžio 8
„Pravdos“ metų muzikos naujokai – „The Ball & Chain“
Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis toli gražu nėra naujokai, tačiau jų šeimyninis duetas „The Ball & Chain“ debiutavo būtent 11-aisiais. Atsiimdamas prizą Jurgis jautėsi nepatogiai, o be reikalo: jų „miegamojo muzika“, išleista ir albumu, neabejotinai buvo šviežias ir kokybiškas garsas, lydimas estetiško įvaizdžio ir neįkyraus viešinimosi socialiniuose tinkluose,
Gruodžio 19 d.
Karjerą baigia „Yva“
2011-ieji Lietuvos pop scenai buvo apsivalymo metai: rudenį atsisveikino „69 Danguje“, o prieš pat Kalėdas, nors ir puse lūpų, be aiškios deklaracijos, paskelbta ir apie „Yvos“ baigtį. „Olialia pupytės“, atrodo, vis dar koncertuoja, o „Yvos“ veidui Natalijai Bunkei dainas pradėjo rašyti Amberlife’as, tačiau nesuklysime teigdami, kad „papais dainuojančiųjų“ scenoje kitąmet bus mažiau.
Šį savaitgalį minia pozityviai nusiteikusių vasarotojų patraukė į Latvijos pajūrį – ten vyko vienas pagrindinių Latvijos muzikos renginių festivalis „Positivus 2011”.
Startavęs vos 2007-taisiais metais, „Positivus“ žaibišku greičiu išaugo į turbūt didžiausią festivalį Baltijos šalyse ir šiemet priglaudė ko gero virš 20 tūkstančių muzikos ir linksmybių ištroškusių žmonių tiek iš Latvijos, tiek iš jos kaimynių – sutikome nemažai lietuvių, estų, ir iš toliau atvykusiųjų pasidžiaugti muzika Baltijos jūros pakrantėje.