Search Results for: "pakelės"
Turbūt kiekvienas mūsų yra pakėlęs galvą aukštyn pamatęs kai ką atimančio žadą. Nors mūsuose debesų išsidėstymo įvardijame paprasčiausiais trim tipais – plunksniniai, kamuoliniai ir sluoksniniai, pasirodo, pasaulyje jų esti kur kas įvairesnių. Žodžiai žodžiais, tačiau štai pažvelkite – jokių specialiųjų efektų nepaliesti debesys.
Didėjantis kūno svoris, kamuojančios stuburo problemos, galvos, juosmens, pečių juostos dalių skausmai, pradėjusios tirpti rankos, spengimas ausyse – tokios nemalonios prognozės gresia sėdimą darbą dirbantiems ir nesportuojantiems žmonėms.
Žinodamas, jog pakelės darbininkės nė už ką nesileis fotografuojamos, ispanų fotografas Txema Salvans ėmėsi gudrybių – paslapčiomis jas fotografavo iš kiek tolėliau. Ši nuotraukų serija, pusmetį kurta jo gimtosios šalies greitkeliuose bei keliukuose, kviečia pažvelgti į klientų laukiančias prostitutes bei sukurti savas pasakojamų istorijų interpretacijas. Nereikia ir sakyti, jog šis darbas, pavadinimu „The Waiting Game“, sulaukė nemenko auditorijos susidomėjimo.
Lakhanas Kale – 9-eri. Jis serga cerebriniu paralyžiumi, negirdi ir negali kalbėti. Kiekvieną dieną berniuką galima pamatyti gulinti ant šaligatvio, greta autobusų stotelės, su prie stulpo grandinėmis pririštomis čiurnomis. Viso to kaltininkė – jo močiutė, norinti savo globotiniui tik gero. Žinoma, norisi prunkštelėti „kas čia gero?“ Tačiau nereikėtų pulti smerkti šios moters.
Keliones mėgstame visi: pažintines, poilsines, egzotines. Tačiau kiek iš jūsų esate keliavę autostopu? Tai vienas prieštaringiausių, avantiūristiškiausių, o galbūt net pavojingiausių keliavimo būdų, bet jis tikrai yra populiarius. Tiesa, Lietuvoje tas populiarumas minimalus, bet užsienyje turbūt sunku būtų surasti niekada nykščio į viršų pakelėje nekėlusį žmogų. Praėjusią vasarą trijų nuotykių ieškotojų kompanija: Dora, Viktorija ir Domantas autostopu nukeliavo iš Lietuvos į tolimąją Kroatiją, o šiandien, už lango užsibuvus rudeniui, jie dalinasi savo patirtais įspūdžiais.
Netrukus kino ekranus pasieks kultinio britų rašytojo, romano „Traukinių žymėjimas“ (angl. „Trainspotting“) autoriaus Irvine Welsh kūrinio „Purvas“ (angl. „Filth“) ekranizacija. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka britų kino pasididžiavimu vadinamas aktorius James McAvoy, įkūnijantis škotų policininko, labiau nei darbu besižavintį savo paties nuodėmėmis, seksu, prostitutėmis ir narkotikais, vaidmenį.
Kandžiu ir šmaikščiu žvilgsniu mūsų šalelės kelius ir pakeles nužvelgiantis publicistas, rašytojas ir gurmanas Andrius Užkalnis turi tvirtą nuomonę apie viską, kas pasipainioja jo žemiškoje kelionėje ir nebijo jos panaudoti. Savo plunksnos gerbėjams ir negerbėjams (kartais sunku suvokti, ar tarp jų – vienaip ar kitaip – šio autoriaus skaitytojų, yra kažkoks realus skirtumas) išdidžiai kulniuodamas kartais Andrius mesteli kokią su kinu susijusią repliką (suprask, būseną „Facebook“), tačiau publikacijų šia tema mūsų herojus nėra parengęs itin daug, todėl pasišovėme užpildyti šią spragą.
Domantas Razauskas – atlikėjas, kurio vardas žinomas daugeliui, tačiau jo dainų neišgirsi nei radijo topuose, nei televizijų ekranuose. Kad ir kaip tai būtų keista, visuose koncertuose, kuriuose pasirodo Domantas, salės būna sausakimšos, o žmonės, mintinai išmokę dainas dainuoja kartu su atlikėju.
Tomas S. Butkus rašo poeziją, pristato ją poezijos ir garso grupės „Betoniniai triušiai“ pasirodymuose, meistrauja idėjų dirbtuvėse „Vario burnos“, leidžia knygas (ne tik eilėraščių), kuria dizainą, rašo mokslinius tekstus, apkeliavo maždaug pusantro šimto pasaulio miestų, su penkiamete dukra papildė vaikų literatūros lobyną – ir tai tik dalis to, ką savyje sugeba sutalpinti ir į aplinką paleisti mano pašnekovas. Jis teigia, kad užtenka poros metų intensyvios praktikos ir galima perprasti naujo dalyko techniką…
Aš vaikas iš tos nakties, kurioj meduoti laukai lingu lingu, kur gelstančios vakaro gėlės pripildytos manęs užmiega, obelys bučiuoja orą. Pagimdė mane poliariniai paukščiai, lietui besišypsančios saulėgrąžos, jazminų varpai. Plaukai – rudenio kaštono spalvos, akys – mėlynių takai, blakstienos – migla glūdinti paslaptyje, lūpos – žemuogių keliai, skruostai drovumu papuošti. Mano suknelė pinta iš šiaudų, raudoniu pabarstyta, šviečia mėnesienoj, batukai boružėm taškuoti, mano kvapas – miško avietės. Sakyk, pažįsti? O gal jau pamiršai? Rūgščioj tiesoj geltona Pienė pievoj pamesta. Mergaitė gležna – stiklas praūš pro gelsvus stagarus žiede.