Search Results for: "pasaulinė kultūros diena"
Balandžio 26-oji, Pasaulinė intelektinės nuosavybės (PIN) diena Lietuvoje šiemet bus ryški: ją švęs 13 skirtingų Vilniaus vietų, kuriose jaunos kartos šalies kūrėjai pristatys savo intelektinius kūrinius – nuo muzikos ir madų šou iki spektaklių ir modernaus meno instaliacijų. PIN dienos renginiai bus atviri visiems norintiems. Lankytojai galės vertinti kiekvieną iš kūrėjų, o geriausiems atiteks piniginiai prizai.
Balandžio 19 d. penktąjį kartą bus minima Pasaulinė cirko diena. Ne tik šia proga džiaugtis gali Kaune įsikūrusio Baltijos cirko darbuotojai – šįmet jie mini cirko 20-metį ir skaičiuoja pirmuosius Kauno cirko meno akademijos bei vienintelio Lietuvoje Kamerinio stacionaraus cirko įkūrimo metus (Drobės g. 31, Kaunas).
Kultūra tapo tokia sąvoka, kurią šiandien galime pritaikyti viskam: valgymo kultūra, muzikos kultūra, skaitymo kultūra… O ar Lietuvoje turime knygynų kultūrą? Kiekvienas, pavyzdžiui, Vilniuje esantis nedidelis knygynas turi savo veidą, auditoriją, skaitytojui nusiteikusius padėti darbuotojus – kodėl to nepavadinus knygynų kultūra?
Pasaulyje vis plačiau švenčiant muzikos įrašų parduotuvių dieną šiemet pirmą kartą ji bus paminėta ir Lietuvoje. Šeštadienį sostinės Rūdninkų knygynas ne tik pasiūlys specialių muzikos albumų, nuolaidų, tačiau jame gros ir įvairūs muzikantai.
Pasaulio fotografijos organizacija vakar paskelbė fotografų iš viso pasaulio, kurių darbai buvo atrinkti dalyvauti 2013-ųjų „Sony“ pasaulinių fotografijos apdovanojimų finale, sąrašą. Atrinkti geriausi darbai toliau varžysis profesionalų, jaunimo ir atvirojoje kategorijose. Iš 54,851 atvirosios kategorijos paraiškų į finalistų sąrašą pateko ir Lietuvos atstovės Tatjanos Bachmistovos darbas („Low Light“ kategorijoje).
Jau šeštą kartą gausaus menininkų būrio ir kultūros organizacijų iniciatyvos dėka sostinėje iš birželio 16 į 17 d. šurmuliavo „Kultūros naktis“. Nuo šeštos valandos vakaro iki dviejų nakties naktinėtojus džiugino rekordinė 130-ies nemokamų renginių įvairovė.
Kasmet „Kultūros naktį“ aplanko daugiau nei 100 000 žmonių, dalyvauja apie 400 menininkų.
Šiemet minint Pasaulinę sveikatos dieną atkreipiamas dėmesys į augantį atsparumą vaistams ir žmonės raginami medikamentus vartoti atsakingai. „Antibiotikai – tai unikalus mokslo laimėjimas, bet mes vartojame juos per daug masiškai ir neteisingai. Todėl atsirado „superbakterijos”, kurios nereaguoja nei į vieną vaistą. Vertindami pasaulio globalizacijos mastus, mes turime suvokti, kad jokia pasaulio šalis negali jaustis saugi”, – pranešime spaudai cituojama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro generalinė direktorė Suzana Jakab (Zsuzsanna Jakab).
Šeštadienį visame pasaulyje Pasaulinę pašto dieną švenčia daugiau nei 5 milijonai pašto sektoriuje dirbančių darbuotojų. Lietuvoje ši profesinė šventė svarbi daugiau nei 7 tūkstančiams darbuotojų – tiek šiuo metu dirba Lietuvos pašte. Šiemet Lietuvos paštas Pasaulinę pašto dieną visus kviečia švęsti Kaune.
Šiandien, balandžio 15 d., daugybėje pasaulio valstybių pakeliamos Taikos vėliavos. Taip minima pasaulinė Kultūros diena. Ši tradicija gyva nuo 1935 metų, kai Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimt Lotynų Amerikos šalių atstovų pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo – Rericho paktą.
Pasaulinė kultūros diena švenčiama ir Lietuvoje. Šiandien šalyje iškilmingai prie miestų savivaldybių keliamos Taikos vėliavos, įvairiuose renginiuose pagerbiami šalies menininkai, kultūros įstaigų darbuotojai, kultūros vertybių saugotojai, pedagogai, mokslininku ir kiti kultūros propaguotojai bei puoselėtojai.
Jau nuo seno biblioteka buvo laikoma kultūros ir švietimo židiniu, ypač mažesnių miestų ir miestelių. Tačiau smarkiai modernėjančioje visuomenėje internetas, įvairiausių pramogų gausa pašalina bibliotekas iš dažnai lankytinų vietų sąrašo. O gal atvirkščiai?
Pasaulinę kultūros dieną apie šiandieninę biblioteką kalbamės su folkloro dainininke ir atlikėja, etnomuzikologe, etninės kultūros puoselėtoja, visiems gerai pažįstama kaip TV laidų „Duokim garo!, „Kulinarinė kelionės“ ir „Gero ūpo!“ vedėja Loreta Mukaite-Sungailiene.
Ar dažnai jums, Loreta, tenka lankytis mūsų šalies bibliotekose?
Taip, pakankamai dažnai. Deja, ne kaip skaitytojai, o kaip įvairių jose vykstančių renginių dalyve, žiūrove… Kažkada, kai rašiau savo daktaro disertacijos darbą, tiesiog gyvenau bibliotekose. Dabar bibliotekoje, kaip jau minėjau, dažniau lankausi kitais tikslais.
O kokie renginiai dažniausiai vyksta bibliotekose?
Įvairiausi – folkloriniai, etnologiniai… Dažnai čia vyksta knygų pristatymai, parodos, seminarai, koncertai ir kt. Kalbu apie regionų bibliotekas. Jose lankausi dažniau nei didžiųjų miestų bibliotekose.
Na, ir koks įspūdis susidaro lankantis bibliotekose? Ar joms užtenka skaitytojų?
Džiugina tai, kad čia kas kartą sutinku daug jaunimo. Tiek tarp darbuotojų, tiek tarp skaitytojų. Nemaniau, kad bibliotekininkystės studijos labai populiarios. Tačiau bibliotekose matau dirbančius jaunus žmones, atėjusius čia iš karto po studijų baigimo. Taip pat labai smagu dėl jaunųjų skaitytojų, matyti, kad juos taip pat vis dar traukia kultūrą puoselėjančios vietos.
O ką galite pasakyti apie pačias bibliotekas – ar užtenka jose knygų, ypač naujų, ir pan.?
Galiu pasakyti, kad jos modernėja, kaip ir viskas aplinkui. Keičiasi tiek patys pastatai, tiek knygų lentynos, technologijos, darbuotojai ir kt. Žinoma, ta kaita vyksta į gerąją pusę.
Vyrauja tendencija, kad provincijoje dažnai tiesiog uždaromi Kultūros centrai. Gal tada visas kultūrinis gyvenimas persikelia į bibliotekas?
Kiek teko matyti, tai iš tikro vyksta. Biblioteka kai kuriuose vietose tampa vieninteliu kultūros ir švietimo centru. Tokiais atvejais jai atitenka itin svarbus vaidmuo. Biblioteka tampa ne tik įvairių renginių, bet ir vietinių bendruomenių susibūrimų vieta. Pavyzdžiui, bibliotekos priglaudžia vietos savo susitikimams neturinčius būrelius, bendraminčių ratelius…
Ar galima daryti išvadą, kad kultūros fondams skirti pinigai panaudojami teisingai?
Būna visaip. Galiu pasidžiaugti Varėnos, Lazdijų bibliotekomis, kurios tą finansavimą tikrai gavo ir išnaudojo. Tačiau, kaip jau minėjau, yra visokiausių atvejų. Mažesniuose miesteliuose bibliotekos atgaivinamos rečiau. Bet būtent nuo jų ir reikia pradėti, nes jaunimas iš provincijos bėga dažniausiai. Bibliotekos, kad ir labai nežymiai, tačiau vis vien gali tą migraciją nors truputį pristabdyti.