Search Results for: "planeta"
„Sisters On Wire“ trijulė savo gerbėjams parengė malonią staigmeną. Po sėkmingo pasirodymo muzikos mainų festivalio „Vilnius Music Week“ programoje indie rokeriai pristato naują dainą – dienos šviesą išvydo dar negirdėtas jų kūrinys „Earth“.
Trisdešimt šeimų iš viso pasaulio ir jų pietų stalas – nuostabu, kokius didžiulius mitybos įpročių ir pragyvenimo lygio skirtumus gali atskleisti šis eksperimentas.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad pietų pusrutulyje matomame Tapytojo žvaigždyne esanti, per 43 šviesmečius nuo Žemės nutolusi oranžinių nykštukių tipo žvaigždė HD 40307 turi tris superžemės tipo egzoplanetas. Tačiau Europos kosminės agentūros (ESA) teleskopo HARPS duomenis analizuojantys mokslininkai pareiškė, jog žvaigždė turi net šešias superžemes, viena iš kurių idealiai įsitaisiusi vadinamojoje Auksaplaukės zonoje (atstumas nuo žvaigždės, kuriame vanduo išlieka skysto būvio).
NASA misija „Kepler“ į kosmosą paleista prieš beveik 3 metus. Mokslininkai patvirtino 26 naujų „Kepler“ rastų planetų egzistavimą.
Asteroidas Vesta buvo atrastas prieš du šimtmečius. Pakol jo neaplankė NASA zondas „Dawn“ (tai įvyko šiemet), Asteroidų juostoje skriejanti Vesta buvo laikoma pilku, nuobodžiu, uolėtu kūnu. Kaip ką tik paaiškėjo, be reikalo. Zondo „Dawn“ siunčiami išsamūs duomenys apie Vestos sandarą ir paviršiaus struktūrą kai kuriuos astronomus paskatino susimąstyti, ar tik nebus jie atradę klaidingai asteroidu iki šiol laikytą mažytę Žemės tipo planetą.
Vestos paviršiaus fragmentai
©NASA
Skirtumai tarp „nykštukinės planetos“ ir „asteroido“ – gana migloti. Juos turėtų tikslinti Tarptautinė astronomų sąjunga (angl. – „International Astronomical Union“). Tačiau zondo „Dawn“ atsiųsta informacija byloja, jog Vestos sudėtis yra labai artima Žemės sudėčiai – Vesta turi tokius geologinius darinius kaip branduolys, mantija ir pluta.
Visai realu, jog kadaise Vestos branduolys buvo karštas ir skystas, todėl sunkesni cheminiai elementai (pavyzdžiui, geležis) grimzdo branduolio link, o lengvesnieji iškilimo į paviršių. Šis procesas vadinamas diferenciacija, jis vyko visose uolingose Saulės sistemos planetose (Merkurijuje, Veneroje, Žemėje, Marse).
Topografiniai ypatumai (didžiuliai kalnai ir slėniai, kalvagūbriai, krateriai ir lygumos) planetinės kilmės hipotezę sutvirtina dar labiau. „Dawn“ duomenis analizuojantys mokslininkai tiki, jog Vesta formavosi kaip uolinga planeta, o ne kaip asteroidas.
Šio dangaus kūno formavimosi procesai vyko prieš maždaug 4,5 mlrd. metų – tuo metu, kai formavosi visos kitos Saulės sistemos planetos. Milžiniška masę sukaupusio Jupiterio gravitacija veikė (stabdė) smulkesnių Asteroidų juostos fragmentų liejimosi procesus. Ko gero, jei ne Jupiterio gravitacija, iš asteroidų juostoje skriejusios medžiagos būtų susiformavusi visavertė uolinga planeta Vesta. Bet tuos procesus sustabdė Jupiteris.
Bet kuriuo atveju, Vestos „vaikystės“ geologiniai procesai leidžia šį dangaus kūną priskirti planetų kategorijai, o zondu „Dawn“ disponuojantys tyrinėtojai dabar Vestoje dairosi užgesusių ugnikalnių ir sustingusių lavos srautų, kurių, kaip manoma, Vestoje kadaise būta.
Visi šie požymiai liudija, jog Vesta gali būti perklasifikuota iš asteroido į nykštukinę planetą, kokia laikomas Plutonas ir Cerera. Beje, pastaroji yra dar viena Asteroidų juostos „gyventoja“, laikoma ne asteroidu, o nykštukine planeta. Zondas „Dawn“ ją turėtų pasiekti 2015-aisiais.
NASA, atrodo, kas savaitę paskelbia apie naujos, į Žemę panašios planetos atradimą. Atrodo, kad šį kartą pranešimas tikrai vertas dėmesio – „Kepler-22b“ vidutinė temperatūra yra apie 22 laipsnius šilumos!
Po 11 metų darbo Havajų observatorijoje, „planetų medžiotojai“ atrado labiausiai į Žemę panašią planetą, kurioje gali būti vandens ir egzistuoti gyvybė.
JAV kosmoso agentūra paskelbė, kad, pasitelkus NASA Keplerio teleskopą, atrasta pirmoji aplink dvi saules skriejanti planeta, informuoja BBC.
Mokslininkai sako, kad gyvybė toje planetoje mažai tikėtina. Manoma, kad planeta, pavadinta „Kepler-16b”, yra negyvenamas didžiulis dujų kamuolys, panašus į Saturną. Atrasta nauja planeta yra už 200 šviesmečių nuo žemės.
Nors anksčiau ir buvo atrasta ženklų, jog galėtų egzistuoti aplink dvi žvaigždes skriejančių planetų, tai pirmas patvirtintas atvejis. „Kepler-16b” saulės mažesnės nei mūsų Saulė – 69 ir 20 proc. mūsų Saulės masės. Temperatūra planetoje galėtų būti nuo -73 iki -101 laipsnių pagal Celsijų.
2009-aisiais pradėtas naudoti Keplerio teleskopas skirtas naršyti Paukščių tako galaktikos dalį, kurioje yra Žemė, ir ieškoti planetų, panašių į mūsiškę.
Eltos vertėja Ernesta Ežerskytė
Europos astronomai už Saulės sistemos ribų atrado net 50 naujų planetų, 16 iš jų – panašios masės į Žemę. HD 85512 b turi palankiausias sąlygas egzistuoti gyvybei.