Search Results for: "plaučių uždegimas"
Sportas – sveikata! Turbūt šiuos žodžius kiekvienas (bent jau dauguma) girdėjo dar mokyklos laikais per kūno kultūros pamokas. Sakoma, jog sportas prailgina gyvenimą, juk sveikame kūne ir siela sveika…
Tačiau ar iš tikrųjų sportas visada užtikrina puikią sveikatą? O ir sporto šakų daugybė, ką geriausiai pasirinkti, kas būtų naudingiausia ir saugiausia? Žinoma, reikia sutikti, jog bet kurioje sporto šakoje galimos įvairios traumos, susižalojimai… Netgi nekaltai atrodantus šaškių žaidimas gali pakenkti sveikatai…
Bet kuriuo atveju, kiekvienais metais renkamos dešimt pavojingiausių pasaulyje sporto šakų. Dešimtukai kasmet nelabai keičiasi arba pasikeičia nežymiai. Tarp pavojingiausių sporto šakų daugiausia tų, kuriomis užsiima vyrai ir moterys.
Pavojingiausia moterims – palaikymo komados šokėja
Amerikoje, kur labai populiarus šis sportas, per metus suskaičiuojama apie 20000 rimtų traumų, kurias patiria komandų palaikymo šokėjos. Teigiama, jog yra didesnė tikimybė, jog per varžybas susižeis šokėja, o ne, pvz., krepšinio žaidėjas. Lūžusios kojos ar stuburo traumos – ne retenybė. Geras pasirodymas reikalauja aukų?
Regbis
Taip pat labai populiari sporto šaka Amerikoje, tačiau propaguojama ir kitose šalyse (taip pat ir Lietuvoje). Tai turbūt vienas žiauriausių kontaktinių žaidimų. Čia traumos tris kartus dažnesnės nei kariniuose susirėmimuose (!).
Plyšę raumenys, smegenų sukrėtimai, lūžę kaulai – tie žaidėjai sustoja tik tada, kai jau fiziškai nebegali toliau žaisti. Žinoma, tokiame sporte neapsieisi be kūno apsaugų, tačiau ir jos ne visada apsaugo.
Futbolas
Tai sporto šaka, kurioje dažniausiai patiriami smegenų sukrėtimai. Taip pat palyginti ne retai pasitaiko staigių mirčių. Futbolas yra viena iš sporto rūšių, kuriose įtraukiama ir galva, žaidžiama galva (ir čia kalbama tikrai ne apie mąstymą…).
Automobilių/motociklų lenktynės
Čia mirtys dažnos ir neišvengiamos, nes lenktynės neapsieina be didžiulio greičio (juk kitaip ir nebūtų lenktynės). Motociklininkai turi išlaikyti pusiausvyrą, važiuodami įvairiais keliais, posūkiais ir visa tai lydi beprotiškas greitis. O esant tokiam greičiui šalmas ar kitos apsaugos ne visada padeda.
Jojimas ant buliaus
Lipti ant nugaros toną sveriančiam įsiutintam gyvūnui turbūt tikrai labai drąsus žingsnis. Drąsus arba beprotiškas. Galbūt todėl Lietuvoje ši sporto šaka neprigijo. Kai kuriems šis žingsnis gali būti ir paskutinis.
Būti numestam keletą metrų – beveik būtinybė. Nors tereikia ant buliaus išsėdėti „tik“ (mažiausiai) aštuonias sekundes, tačiau įsiutęs gyvūnas visą tą laiką iš visų jėgų stengiasi numesti nepageidaujamą „svorį“. Tikriausiai tai pavojingiausios aštuonios sekundės pasaulyje.
Žirgų lenktynės
Žirgas – ne bulius ir jis nesistengia numesti raitelio, tačiau tai irgi viena pavojingiausių sporto šakų pasaulyje. Amerikoje iš 100000 dalyvių užfiksuotos 128 mirtys (žinoma, žirgų mirtys čia neįtraukiamos…).
Galbūt galima sakyti, jog tai nėra jau toks didelis skaičius, tačiau jei palyginsime šį sportą su kita taip pat pavojinga šaka – boksu, gali tekti pakeisti savo nuomonę. Idomu, jei žirgų sporte mirčių skaičius viršija šimtą, tai bokse iš 100000 dalyvių miršta 1-2.
Nardymas povandeniniuose urvuose
Dar viena šaka, priskiriama prie pavojingiausių pasaulyje. Didžiulis gylis, ledinis vanduo, neištirti požeminiai urvai, hipotermija, atsiskyrimas nuo nardymo komandos, menkas matomumas, oro trūkumas – tai tik keletas iš pavojų, tykančių vandenynų gelmėse. Nors nardytojai ir būna puikiai pasiruošę, apmokyti, tačiau ir jie neapsaugoti nuo šių grėsmių.
Dekompresija (slėgio sumažėjimas) gali sukelti problemų su stuburo smegenims, plaučiais, smegenims. Sakoma, jog pasisekę nardymai yra tie, iš kurių grįžtama.
Kopimas į kalnus/alpinizmas
Yra įvairių alpinizmo rūšių. Tai gali būti lipimas į uolas, snieguotais kalnais, taip pat kopimas, nešantis su savimi bagažą arba be jo ir pan. Galima ne tik paslysti, bet pavojų sukelti gali ir pasikeitusios oro sąlygos.
Būnant tokiame aukštyje, pagalbos gali tekti ir ilgiau palaukti, juk, pvz., medikų sraigtasparniui nusileisti ant uolos būtų sudėtinga. Hipoksija (deguonies trūkumas), hipotermija, nušalimai, pneumonija (plaučių uždegimas) – tai dažniausios alpinistų nelaimės. Net 179 alpinistai (iš 1300) žuvo, norėdami įkopti į garsųjį Everestą.
Ledo ritulys, golfas, slidinėjimas…
Čia tik gali sužeisti lazda, ar pastumti, bet gali trenkti žaidėją ir į apsauginę sienelę. Galbūt truputį keista, tačiau prie pavojingų šakų priskiriamas ir golfas. Nors atrodytų, jog nėra kontakto su kitu žaidėju, taigi ir traumų būtų galima išvengti.
Amerikoje per metus įvyksta apie 4000 mirčių golfo lauke. 5% dėl blogo oro (dėl žaibų!). Pavojingas yra ir banglenčių sportas (ne visada pasiseka „suvaldyti“, pvz., 6m. aukščio bangą), ir slidinėjimas, ir… tikriausiai visos sporto šakos.
Netgi begalinis noras turėti gražias kūno formas gali būti pavojingas, ne tik dėl galimų traumų, pvz., treniruoklių salėje, jei neteisingai atlieki pratimus, tačiau ir dėl per didelio noro pasiekti tobulybę. Juk kas per daug, tas irgi nesveika…
Taigi sportas ne visada suteikia sveikatos, kartais jis gali būti netgi labai pavojingas sveikatai. Net ir pati paprasčiausia ir nesudėtingiausiai atrodanti sporto šaka gali sukelti pavojų (dėl daugybės, galbūt kartais sunkiai paaiškinamų priežasčių). Tačiau, jeigu jau pasirenkate kažkokią sporto šaką, tuomet žinokite, „į kokią galerą jus velnias neša“ ir būkite atsargūs! Gerų rezultatų!
Kiekvienais metais Europoje didelis oro užterštumas sukelia 310 tūkstančių ankstyvų žmonių mirčių. Europos Komisijos atlikti paskaičiavimai parodė, kad Europos Sąjungos šalyse oro tarša sutrumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai devyniais mėnesiais.
Vien Didžiojoje Britanijoje per metus prasta oro kokybė sukelia daugiau nei 32 tūkstančius priešlaikinių mirčių.
Ekspertų teigimu, šiuos skaičius būtų galima gerokai sumažinti, jei būtų imtasi visų galimų priemonių, siekiant sumažinti oro užterštumą.
Statistika rodo, kad vidutiniškai kiekvienas europietis per metus pasiima pusę darbo dienos dėl ligų, susijusių su oro tarša. Ekonomikai kasmet tai kainuoja apie 80 milijardų eurų.
Kietosios dalelės prasiskverbia į kvėpavimo audinius ar net į kraują ir taip sukelia įvairias ligas.
Ataskaitoje teigiama, kad blogiausia situacija yra Beniliukso šalyse, Šiaurės Italijoje, Lenkijoje bei Vengrijoje.
Blogiausia situacija su „prarasta“ gyvenimo trukme yra Belgijoje, kur vidutiniškai prarandama 13,6 mėn. bei Nyderlanduose – 12,7 mėn. Suomiai kenčia mažiausiai – jie vidutiniškai netenka tik 3,1 mėn., o airiai – 3,9 mėn.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad oro užterštumas sukelia šias ligas:
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas;
Akių, nosies ir gerklės sudirginimą;
Kvėpavimo takų ligų paūmėjimą;
Kvėpavimo sunkumą;
Galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas.
Ilgalaikio poveikio pasekmės:
Lėtinės kvėpavimo takų ligos;
Plaučių vėžys;
Širdies ligos;
Plaučių funkcijos sumažėjimas;
Astmos priepuoliai;
Smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., o kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, miesto rūkų atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant, ypač lauke, tad padidėjus oro taršai būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke.
Nyderlanduose atliktas ilgalaikis tyrimas, kuriame aktyviai dalyvavo daugiau nei 4000 vaikų, parodė, kad vaikams, gyvenantiems šalia judrių kelių, gresia didesnė kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, švokštimas, ausų, nosies ir gerklės infekcijos, išsivystymo rizika.
Jeigu jūsų kvėpavimo takai jautrūs, oro teršalų poveikis gali sukelti astmos priepuolį ir kosulį, švokštimą, krūtinės skausmus.
Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti?
Yra keletas būdų, kuriuos pasitelkę kiekvienas galie prisidėti prie oro taršos mažinimo:
„Meilė automobiliui“. Geriausia būtų jį naudoti kuo rečiau. Jei jau sunku išsiversti be automobilio, naudoti jį kaip transporto priemonę nuvykti iš taško A į tašką B, o ne pasivažinėjimams po miestą. Geriausia būtų įsigyti kuo mažiau aplinką teršiantį automobilį.
Rinkitės alternatyvias transporto priemones: dviratis, troleibusai, autobusai, traukiniai ar tiesiog eikite pėsčiomis.
Pasodinkite medžių: medžiai valo orą.
Mažinkite energijos vartojimą. Nepalikite įjungtų elektros lempučių ar buities prietaisų.
Rinkitės vietinius produktus (pvz.,vaisius, daržoves, sūrį), kad mažėtų krovinių gabenimas transportu.
Savo sode nedekite laužų, kai oro taršos lygis yra aukštas. Niekada nedeginkite buitinių atliekų, ypač plastiko ir gumos.
Namuose pasistenkite nenaudoti įvairių aerozolių ir dezodorantų.
Pasistenkite nesportuoti lauke, kuomet būna didelis oro užterštumas.
Raginkite savo politikus imtis priemonių oro taršai mažinti.
Susirgo ir kosti bei čiaudi kolegos ar šeimos nariai, o jūs tikitės neužsikrėsti? Ar žinote, kad čiaudint oras skrieja greičiau nei greitkeliu lekia automobiliai, todėl virusui jus pasivyti – vieni niekai? Sunkios ligos išvengti pavyks, jei esate pasiskiepiję nuo gripo. Nors sergamumas gripu ir peršalimo ligomis visoje Lietuvoje dabar auga, skiepytis dar nevėlu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.
Gydydamiesi plaučių uždegimą lietuviai pernelyg pasitiki antibiotikais, taip pat ligos neišgydo iki galo, o persirgę, nestiprina imuniteto – tai tik kelios gyventojų daromos klaidos, kurias įvardijo vaistininkai ir gydytojai.
Šiuo metu ekologija darosi itin svarbi. Ir ne tik dėl globalinių pasaulio problemų, bet – ir vardan jūsų šeimos gerumo. Ką daryti, kad nepasiklystumėme eko labirintuose? Šiame straipsnyje pateiksime jums tai, ką svarbu žinoti apie maistą, buitinę chemiją ir prekes vaikams.
Daugumai žmonių kuo puikiausiai žino, kad žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir rūkymas) trumpina gyvenimą. Tačiau lygiai tą patį poveikį turi ir kai kurie labai įprasti dalykai, lydintys mus kiekvieną dieną. Kokie jie?
Kaip ir kiekvienais metais, šaltėjant orams, vėl susiduriame su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dažnai paprastą peršalimą prilyginame gripui ir atvirkščiai. Kai sveikatos specialistai sako, kad reikėtų skiepytis artėjant sezoniniam gripui, dažnas susimąsto – ar tikrai verta? Juk praeitais metais persirgau, savaitę pasikankinau su varvančia nosimi, gerklės skausmu, ir nežymia temperatūra, tai kam skiepintis nuo tokių simptomų, be to galima ir nesusirgti… Bet ar tikrai žinome kas yra gripas ir kad mes tikrai juo persirgome? O gal tai buvo tik paprastas peršalinimas nuo kurio skiepų nėra?
Liepos mėnesį dauguma Zodiako ženklų atstovų bus linkę sulėtinti savo gyvenimo tempą ir orientuotis į poilsį. Tie, kuriems atostogos šiuo metu nenumatytos, taps dirglesni ir ne visada sugebės suvaldyti savo emocijas. Kiekvienas neatsargus žodis galės paveikti kaip kibirkštis ir įžiebti konfliktų ugnį, ypač santykiuose su kolegomis ir artimaisiais.
Pušies kraujas – sakai, kuriuose esančios gintaro rūgšties gydomosiomis savybėmis naudojosi mūsų senoliai, nepamirštos ir šiandien. Iš šios gamtoje sutinkamos medžiagos išsiskiriantis terpentinas malšina raumenų skausmus, veikia kaip priešuždegiminis preparatas, gydo neuralgiją, podagrą, reumatą bei įvairias odos ligas (dermatitą ir kt.).
Šią ištrauką Žirnio krautuvėlė pradėjo daryti prisiminę protėvių patirtį: „Mūsų proseneliai ją naudojo po darbų rankų odos atstatymui – tepdavo vėjo ir saulės nugairintą odą.“
Naudotas nuo seno
Senolių išmintimi remiantis aliejinė ištrauka yra sertifikuotas tautinio paveldo produktas. Senovėje žmonės mėgo vaikščioti basomis. Šia ištrauka tepdavosi įtrūkus pėdų odai, kulnams, trindavo sąnarius. Vaikams susižeidus tepdavo žaizdeles ir sumušimus.
Darant ištrauką pušų spygliai apdorojami rankomis, po to fermentuojami. Gauta aliejinė masė savyje turi gintaro rūgšties, terpentino ir kt. naudingųjų medžiagų. Ji tinkama naudoti kasdieninei odos priežiūrai (tepama ant drėgnos odos) ir gydymui (sąnarių, bronchito, dermantito ir kt. ligų).
Vaistinėje žaliavoje yra 0,36 proc. eterinio aliejaus (pineno, limoneno, silvestreno), raugų, eterinio aliejaus, flavonoidų, alkaloidų, fitoncidų, vitamino C, kalio, beta karotino. Sėklose gausu riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių ir karčiųjų medžiagų.
Ištrauka yra rankų darbo gaminys. Pušų sakai turi savybę patys užsikonservuoti, todėl ištraukos galiojimo laikas neribojamas.
Pušų ir miško magija
Pavasarį vaistinei žaliavai skinami išbrinkę pušų pumpurai ir spygliai. Pumpurai skinami kovą, o spygliai renkami žiemą. Geriausia skinti saulėtą, nelietingą dieną. Jie džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba dirbtinėse džiovyklose. Išdžiuvę pumpurai būna sukibę arba palaidi, dervos kvapo, kartaus skonio. Jie laikomi sandariai uždengtuose induose.
Apie pušį žmonės sukūrė daug legendų, pasakojimų. Jos sakai, milijonus metų išgulėję žemės gelmėse, virto gintaru, šiandien mūsų moterų mėgstamu papuošalu ir pasididžiavimu. Iš gintaro gaminama daug vertingų daiktų, tarp jų – ir instrumentai bei indai kraujui perpilti (kad nesuliptų eritrocitai). Iš gintaro išskiriama medicinoje naudojama gintaro rūgštis.
Pušys skleidžia fitoncidus (lakiąsias medžiagas), kurie iš oro šalina mikrobus ir dulkes. Todėl pušyne lengva kvėpuoti, jame geriau jaučiasi ligoniai, sergantys įvairiomis plaučių ligomis.
Pušynų ore visada būna fitoorganinių medžiagų, jų ypač gausu biologinio augalų aktyvumo metu (birželio – liepos mėnesiais). Tuo metu nuo spygliuočių miško oro gali padidėti kraujospūdis, padažnėti širdies plakimas, pradėti svaigti galva, pasunkėti kvėpavimas pro nosį ir kt. Žiemą spygliuočių miškų oras normalizuoja kraujospūdį ir kraujotaką. Pušims žydint – gegužės mėn. – širdininkai pušyne jaučiasi gerai.
Veiksmingam gydymui
Iš pušies sakų išgaunamas terpentinas, kurio gydomosios savybės jau seniai žinomos. Iš jo gaminami tepalai ir linimentai. Jais gydoma neuralgija, raumenų uždegimas, reumatas, podagra, taip pat įvairios odos ligos. Iš terpentino gaminamas širdies ir kvėpavimo stimuliatorius – kamparas.
Sausas pušų medienos distiliacijos produktas – degutas, turintis dezinfekuojančių ir insekticidinių savybių. Tai pagrindinė Višnevskio kinimento sudedamoji dalis. Šiuo linimentu gydomos žaizdos ir odos ligos. Iš sudegusios pušų medienos gaminama aktyvinta anglis. Ją reikia gerti sutrikus skrandžio ar žarnyno veiklai, apsinuodijus.
Iš pušų pumpurų paruošti galeniniai preparatai vartojami inhaliacijoms, atsikosėjimui lengvinti, kvėpavimo takams dezinfekuoti, tulžiai ir šlapimui varyti. Jie slopina uždegimus, veikia kaip antiseptikai, skystina ant gleivinės esančius uždegimo produktus ir padeda juos pašalinti sergantiems kvėpavimo takų bei plaučių ligomis.
Iš pušų spyglių gaminami vitaminų C, kalio, beta karotino koncentratai ir vitaminais turtingi gėrimai.
Prisiminkite
Ištrauka (aliejinė) maitina, atnaujina, tvirtina odą, stiprina nagus, šalina odos pažeidimus (tinka ir masažuojant).
Praktikoje išbandytas ir ištraukos vartojimas į organizmo vidų – kraujagyslių valymui (geriama po 1 arbatinį šaukštelį).
Ištrauka daroma iš natūralių produktų – pušų spyglių ir aliejaus. Ji lengvai įsigeria patepus ant drėgnos odos.
Daugiau informacijos www.zirniokrautuvele.lt