Search Results for: "prekybos centrai"
„Šiuolaikinėje Vilniaus architektūroje vis dar daug skubotumo ir nesiskaitymo su aplinka“, – sako architektas Rolandas Palekas. Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas kūrėjas teigia, kad miestas – tai pirmiausia jaukios gatvės, o ne milžiniški prekybos centrai, kurie šiandien Lietuvoje vis dažniau veržiasi į miestų centrus. Pasak jo, kad būtų užtikrinta miestiečių gyvenimo kokybė, reiktų daugiau dėmesio skirti ne tik pastatams, bet ir erdvėms tarp jų.
Prekybos milžinai „Ozas” ir „Akropolis” sumanė konkuruoti ne tik kainomis, bet ir žibintais. Vilniaus dangų nutvieskusios šviesos sužavėjo toli gražu ne visus.
Žibintų karas
Pirmasis, dar gruodžio pradžioje, šviesą į darbą paleido „Ozas”. Filmus apie Betmeną primenanti žibinto šviesa, kuo puikiausiai matoma iš kelių kilometrų atstumo, matyt, sužavėjo konkurentus. „Akropolis” į žibintų karą įsitraukė iš peties.
Didžiuliai prekybos centrai, pasirodo, gausūs ne tik spalvingo asotimento, bet ir ne ką mažiau spalvingų asmenybių. Juk ir didžiausiems keistuoliams kartas nuo karto prireikia apsipirkti, o tuomet atsiranda gudruolių, kuriuos jie įamžina savo telefonais. Ir ne tik įamžina, bet ir pasidalina šiais užfiksuotais įspūdžiais internete. Taigi, šiandien pristatome gausią nuotraukų galeriją, kurioje – keisti ir juokingi žmonės, sutikti prekybos centruose.
Kalėdos ir Velykos – dvi šventės, kurių pardavėjai nepraleidžia progos išnaudoti. Jau tapo tradicija, kad prieš šventės parduotuvės pasipuošia įvairia švenčių atributika. Jei prieš Kalėdas įprasta dabintis girliandomis ir eglutėmis, tai prieš Velykas neretai išvysi ir gyvųjų dekoracijų – triušiukų ir viščiukų. Tačiau kas jų laukia po švenčių?
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) turi tiek gamtos ir kultūros lobių, jog skauda vien nuo minties, jog ten nuvykę visą savaitę praleisite tik viename iš kurortų? Jau nuo šių metų gruodžio yra galimybė rinktis jungtinius turus po JAE, kuomet suderinamas poilsis ir pažinimas: apsigyvenama viename iš paties keliautojo išsirinktų emyratų – Adžmane, Šardžoje, Fudžeiroje arba Ras Al Haime, o dvi dienos praleidžiamos rekordais, prekybos centrais ir visa kita objektų bei reiškinių galybe svaiginančiame Dubajuje.
Kiekvieną sezoną, pasibaigus Kalėdoms, kada kalėdinės dovanos jau išdovanotos, o eglutės nupuošiamos, dažną aplanko jausmas, kad bus nelengva vėl priprasti prie nešventinio ritmo. Nespėji pasidžiaugti pavasarišku gamtos atgimimu, vasaros šiluma, rudens spalvomis ir į prekybos centrus, gatves, televizijos ekranus vėl grįžta kalėdinės reklamos, melodijos ir dekoracijos. Vieni pyksta, kad siekdami naudos prekybininkai kalėdinį „bumą“ pradeda gerokai per anksti, kiti priešingai – su malonumu įsileidžia ankstyvas šventes į kasdienybę. Kaip ten bebūtų, daugelis pripažįsta, kad nors ir kaip anksti apie Kalėdas imtų skelbti televizija ir prekybos centrai, laiko supirkti kalėdinėms dovanoms dažnai pritrūksta. Kaip žmonės stengiasi išvengti kalėdinių spūsčių prekybos vietose ir nesudėtingai išrinkti originalias dovanas savo artimiesiems, pasakoja didžiausio internete prekybos portalo komanda.
Kalėdos jau beveik ranka pasiekiamos, tačiau ne visiems jos laukiamos ir mielos. Ne visi pamišę dėl masinės pirkimo manijos, ne visiems patinka milijonas patiekalų ant stalo, ne visiems įdomu nuolat klausytis Kalėdinių dainų.
Ir ne, nuo Kalėdų neįmanoma pasislėpti, ypač kai jos prasideda nuo lapkričio pabaigos. Tad mėnesį laiko pasislėpti negyvenamoje saloje – didelė prabanga, o apsimesti nepastebint viso to, kas vyksta aplink, ne kiekvieno jėgoms.
Tad kodėl kai kurie žmonės nemėgsta Kalėdų? 10 priežasčių.
Kalėdiniai e. atvirukai. Turbūt prieš pat Kalėdas darbe gaunate šimtus elektroninių sveikinimų, kurie visiems siuntinėjami vienodai šabloniški ir neįdomūs. Apie popierinius sveikinimus to negalime pasakyti ir gaila, kad jie pamažu nyksta, nes laikome juos originalesniu būdu pasveikinti draugus ar įmones. Ne ką geresnė situacija ir su draugais, kurie jau turbūt keletą metų nebesivargina siųsti popierinius sveikinimus ir pasitenkina papostinimais Facebooke arba užtagina tave bendroje kalėdinėje atvirutėje. Ar ne mieliau ant spalvoto popieriaus ar nedidelės atvirutės parašyti asmeninį sveikinimą, kuris Jums kainuos su išsiuntimu litą. Ir gabalėlį laiko einant iki pašto. O įmonėse paštas pats ateina, vokus apmoka direktorius, tad tereikia noro ir šventinės nuotaikos, kuri ir sukuria tikras, ne dirbtines e. Kalėdas.
Kalėdinės eglutės. Ar tikrai kasmet mums reikia pirkti kalėdines eglutes, kurios kainuoja apie 60 Lt? Ar tikrai mums reikia puošti eglių šakas, kurių spygliai po keleto savaičių pabyra po visą butą? Eglė nėra blogas dalykas, jei žinome tikrąją jos paskirtį – paslėpti po ja dovanas, tačiau kartais papuoštos gyvos eglutės namie atrodo labai sadistiškai, nes dėl keleto savaičių grožio mes nukertama medį, kuriam užauti prireikė daugybės metų.
Darbo kalėdiniai vakarėliai. Jei jau dirbate, kiekvienais metais prieš pat šventes turite dalyvauti masiniame kalėdiniame firmos vakarėlyje, kuriame visi linksmai plepate, apsikeičiate dovanomis, kai kad net išvažiuojate už miesto ribų. Tačiau ne visiems ir ne visada norisi švęsti su kolegomis, su kuriais ir taip mataisi kiekvieną dieną. Ypač, jei firma didelė, daugumos jų nepažįstate, o teminis vakarėlis tiesiog žudo savo fantazija. Tad gal verta apsiriboti valandiniu pasisėdėjimu ir mažų smulkmenų apsikeitimu darbo metu? O jei bendradarbiai atsineša keptą obuolių pyragą – išvis tobula.
Kalėdinės dainos. Kasmet vis tos pačios, tik kitų perdainuotos. Dirbtinai džiaugsmingos ir mėnesį laiko skambančios visuose prekybos centruose ir parduotuvėse. Nemanome, kad reikia priminti, jog artėja Kalėdos, nes šios šventės pamiršti neįmanoma.
Kalėdiniai filmai. Nes kasmet per televiziją juos rodo tuos pačius, nes kasmet mes tėvų namuose tuos pačius ir žiūrime. Ne vienam Kalėdos asocijuojasi su 101 dalmantinu, Vienas namuose ir kitais šimtą kartų matytais filmais. Kartais net sunkiai suvokiama, kodėl žmonės juos vis žiūri ir žiūri. Bet turbūt kas lieka, kai per kitus kanalus rodo tą patį, o TV per šventės – vaišių dalis (teko stebėti kalėdinius šeimų pasibuvimus – visi sėdi prie stalo ir žiūri TV. Ar tą turi galvoje Kalėdų mėgėjai, teigdami, kad šios šventės į vieną ratą suveda šeimas?).
Kalėdinis apsipirkinėjimas. „Iki Kalėdų liko vos savaitė, o aš dar neturiu dovanų”, – kažkur girdėta frazė? Paskutinėmis dienomis lakstome po parduotuves, jei nesugalvojame, ką padovanoti, perkame įvairiausius niekam nereikalingus niekučius, nes pasveikinti juk būtina. Dovanoms išleidžiame krūvą pinigų, jas suvyniojame į šimtus metrų popieriaus, kuris vėliau suplėšomas ir išmetamas lauk. Neišsiplėsime dėl pelno, kurį prekybos centrai gauna per kalėdines šventes, tačiau ar tikrai mums reikia taip masiškai apsipirkinėti ir žiemos šventes sieti su dovanomis?
Kalėdinės dovanos. Teko girdėti dviejų moterų pokalbį, kuomet viena skundėsi, jog jos paauglė dukra liepė mamai vaikinui padovanoti brangų megztinį, o sūnus savo draugei mamos paprašė prabangių CHANEL kvepalų. Moteris buvos išties susirūpinusi, nes vien dovanoms išleis apie 1000 Lt. Nedovanoti neišeina, nes vaikų antrų pusių tėvai dovanos, kaip jiems atsilikti? Tačiau ne visiems patinka gauti krūvas dovanų, kurių po to neturime kur dėti. Tad gal ne veltui jau keletą metų agituojama už nuoširdžias ir nebrangias dovanas, kurias puikiai galima pagaminti patiems. Arba tiesiog padovanoti rabarbarų uogienės, aprištos kaspinėliu. Originalu ir labai miela.
Kalėdinis stalas. Va, čia tai priežastis nemėgti Kalėdų! Kad ir kaip keistai skamba, tačiau perkrautas kalėdinis stalas tikrai nėra džiaugsmas kiekvieno skrandžiui, kuris po tokių pasisėdėjimų visiškai išsimuša iš ritmo ir sveikos būsenos. Ar tikrai mums reikia tiek daug valgyti per šventes? Ar tikrai per šventinę vakarienę reikia penkių rūšių salotų, 2 karštų ir visų kitų patiekalų? Nekalbant apie tortus, šakočius… Turbūt ne vienam šventės asocijuojasi su suplukusiomis mamomis, nuo pat ryto gaminančiomis patiekalus, kurie per Kūčių ar Kalėdų vakarą dar ir turi būti patiekti, atnešti į stalą. To, ko nesuvalgome, užbaigiame kitą dieną arba tiesiog išmetame, o grįžę į savo namus vienas kitam verkiame, kiek daug prisivalgėme.
Kalėdinės dekoracijos. Lietuviai Kalėdoms puošiasi su saiku, namie dažniausiai pasidabina eglutę, pakabina elektrines girliandas, senelio Šalčio kojines etc. Tačiau kai kurie (ypač prisižiūrėję gėrybių užsienyje), į kiemus išgabena šventinius nykštukus, namo sienas apkarsto girliandomis, sustato dirbtinius Kalėdų senius… Nes kitaip nepajusime šventos dvasios, nes kitaip pamiršime, kad dabar Kalėdos.
Dešimta priežastis – kodėl visgi mes mėgstame Kalėdas? Nes prisimename senus draugus, nes užsienyje gyvenantys giminės ir draugai sugrįžta į namus, nes seneliai pasipuošia prisiruošia į bažnyčią, nes šeimos susirenka kartu, nes per šventes visi būna ne tokie pikti… Mėgstame Kalėdas, nes jos neša geras emocijas, šilumą. Tik gaila, kas paskutiniu metu jos suvokiamos ne taip.
P. s. Jei kam išvardintos priežastys atrodo pernelyg radikalios ir šimtą kartų girdėtos – Jūs būsite teisūs. Tačiau taip, kaip per Kalėdas žiūrime tuos pačius filmus, klausomės tos pačios muzikos, taip ir galime perskaityti straipsnį tema, apie kurią susimąsto ne vienas.
Linksmų ir minkštų švenčių!
Jei jau užsikrėtėte artėjančių švenčių karštine, siūlome minutėlei sustoti ir pasvarstyti, ar tikrai negalima padaryti gero darbo ne tik tam, kuriam perkate dovaną, bet ir tam, iš kurio ją įsigyjate? Taip, didieji prekybos centrai kaip visuomet nepritruks klientų, tačiau ar nebūtų mieliau dovanoti kažką, sukurtą kūrybingo žmogaus rankomis? Nauda dviguba: pradžiuginsite ir dovanos autorių, ir tą artimą žmogų, kuriam ji skirta. Taigi, šiandien organizuojame kalėdinę mugę ir siūlome keletą dovanų idėjų iš mūsų „Talentų banko“ dalyvių lobyno!
Kai Kalėdinėmis dekoracijomis pradeda puoštis prekybos centrai, nejučia visi pradedame galvoti apie laukiančias šventes – susitikimas su šeima, dovanos, ilgas miegas… Ir daug skanaus maisto! Po kurio, žinoma, pasunkėjame keliais kilogramais ir pradedame save kaltinti. Tačiau to galima išvengti neatsisakant nei vieno iš aukščiau išvardintų malonumų.
Plastiko maišelių kultūra jau seniai užkariavo pasaulį. Prekybos centruose dažnas mėgsta sukrauti kiekvieną daržovę bei maisto produktą į atskirus maišelius, nors tai dažniausiai pasitaikančios šiukšlės ne tik namuose, bet ir gatvėse. Lengvi ir, regis, erdvės neužimantys maišeliai gali „pergyventi“ mus keliomis kartomis ir nužudyti daugiau gyvūnų per metus nei brakonieriai.
Maišeliai gyvena ilgiau už mus
Plastikinio maišelio daroma žala prasideda jau gamybos procese, kadangi jie gaminami iš aplinkai žalingų naftos produktų. Juose galima aptikti dažų, toksiškų medžiagų ar net švino. Gamybos metu į orą išmetami milžiniški kiekiai anglies dvideginio. Vėliau vyksta maišelių transportavimas į kitas šalis, kelionės metu, žinoma, naudojamas kuras.
Atlikus minėtus procesus, maišeliai patenka į prekybos centrus, parduotuves ir mūsų namus.
International Herald Tribune duomenimis, pasaulyje per minutę sunaudojama 1 mln. plastikinių maišelių, arba 150 maišelių per metus kiekvienam Žemės gyventojui. Vien JAV kasmet sunaudojama daugiau nei 380 milijardų plastikinių maišelių. Daugelis iš jų panaudoti tik vieną kartą.
Vidutinė maišelių irimo laiko skalė labai didelė – ji svyruoja nuo 15 iki 1000 metų. Prekybos centre prisirinkti maišelių ir paskui juos išmesti užtrunkame vos keletą minučių, tačiau retai kada susimąstome, kad atsidūręs sąvartyne jis gali išgulėti čia keletą amžių ar net visą erą. Juk milijardais tonų gaminami maišeliai neišnyksta – jie gula į mūsų šiukšliadėžes ir tik nedaugelis juos rūšiuoja.
Prie namų ir daugiabučių stovi mėlyni konteineriai skirti rūšiavimui, čia galite sudėti visus nereikalingus maišelius. Nepamirškite, kad jie turi būti švarūs.
Draudimai prekybos centruose
Dabar prekybos centrai ypač pamėgo girtis, kad naudoja gamtos nežalojančius maišelius, kurie užkasti į žemę suyra ir nepalieka jokio pėdsako. Visgi, realybė yra šiek tiek kitokia – šie maišeliai biologiškai neskaidomi. Užkasus maišelį, vyksta foto skaidymas. Jis pradeda irti į vis mažesnes daleles, kurios yra nuodingos, užteršia dirvožemį ir vandenį, kol galiausiai patenka į gyvūnų mitybos grandinę. Todėl reklama, neva pakuotė biologiškai skaidi, kai iš tikrųjų ji gamtinėmis sąlygomis biologiškai nesiskaido, gali klaidinti vartotojus ir prisidėti prie ne tik šiukšlių gausėjimo, bet ir prie aplinkos niokojimo.
Portalo „Veidas.lt“ duomenimis, 2008 m. Europoje iš viso pagaminta 3,4 mln. tonų plastikinių pirkinių maišelių – tiek, kiek sveria daugiau kaip 2 mln. lengvųjų automobilių. Visoje Lietuvoje gyvena apie tris milijonus gyventojų, tačiau vien prekybos tinkle „Maxima“ per mėnesį parduodama trys milijonai mokamų plastikinių maišelių pirkiniams.
2007 m. San Franciskas tapo pirmuoju JAV miestu, kuriame buvo uždrausti plastikiniai maišeliai. Juos pakeitė maišeliai padaryti iš bulvių arba kukurūzų krakmolo. Išmesti tokie maišeliai labai greitai suyra ir sugrįžta atgal į žemę. Vietinės valdžios teigimu, vien tik plastikinių maišelių uždraudimas San Franciske sumažino naftos poreikį 3 milijonais litrų per metus. Šiuo metu visiškai uždraudę plastikinius maišelius yra 13 JAV miestų.
Pasirodo, kad San Franciskas nėra pirmasis miestas pasaulyje, kuriame galioja šis draudimas. Plastikiniai maišeliai jau uždrausti Ruandoje, Butane, Bangladeše (nes užkimšdavo nuotekų vamzdžius ir sukeldavo grėsmingus potvynius), Pietų Afrikoje (kur jų dalijimas gali baigtis kalėjimu) ir Mumbajuje.
2010 metų pabaigoje Italijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis prekiauti plastikiniais maišeliais parduotuvėse. Gyventojams buvo pasiūlyti medžiaginiai arba suyrančio plastiko maišeliai. Airijoje maišeliai buvo apmokestinti, nuo tada jų naudojimas sumažėjo 90 proc.
Gyvūnija paskendusi plastike
Niūri statistika teigia, kad plastiko maišeliai pasaulyje kasmet nužudo vieną milijoną gyvūnų. Šimtai tūkstančių ruonių, banginių, jūros vėžlių bei paukščių uždūsta pakliuvę į plastikinių maišelių pinkles. Jūros gyvūnai kartais plastiko maišelius palaiko medūzomis ir rimtai suserga juos suėdę.
„Būdami lengvi ir maži plastikiniai maišeliai dažnai patenka ne į atliekų rūšiavimo centrus, o į jūrą, kur jų irimo procesas gali trukti šimtus metų. Jau dabar vien Viduržemio jūroje plūduriuoja 250 mlrd. plastikinių maišelių skutų, arba 500 tonų plastiko, kuris yra ilgaamžis. Jūrų gyvūnai, prariję plastiko daleles netyčia arba palaikę jas maistu, gali uždusti. Yrančiomis plastiko dalelėmis, kuriose būna priedų, pavyzdžiui, patvariųjų organinių teršalų, gali būti užterštas dirvožemis ir vandentakiai“, – rašoma portale „Grynas.lt“.
Galime teigti, kad esame tvarkingi, nemetame maišelių kur papuola, nepaliekame gamtoje, tačiau yra kita problema – lengvučiai maišeliai sąvartynuose dažnai pakyla į orą ir nukeliauja daugybę kilometrų, pakibdami ant medžių, tvorų, įsipainiodami į paukščių lizdus ar atsidurdami upėse.
Laikas ekologiškiems maišeliams
Kaip galime išlikti stilingiems ir parsinešti pirkinius iš parduotuvės neteršiant aplinkos? Dizaineriai ir parduotuvės, palaikantys ekologijos idėjas, vis dažniau pristato itin kūrybingų ir žaismingų medžiaginių maišelių, nenusileidžiančių dailiai rankinei. Tokius ekologiškus maišelius galite susilankstyti ir nešiotis rankinėje – jums nebereikės kaskart prie kasos ieškoti plastikinio maišelio ir mokėti už jį pinigų.
Prekybos centre taip pat nebūtina susikrauti visų produktų į atskirus maišelius – juk daugelis jų jau yra pakuotėse, todėl nėra tikslo dar kartą pakuoti. Daržoves namuose plauname, tad jas taip pat galime dėti tiesiai į krepšelį.
Norite turėti unikalų maišelį? Galite jį pasigaminti patys iš senų marškinėlių arba nusinerti.
Nepatingėkite įsigyti ar pasisiūti ekologišką maišelį, patys nustebsite, koks tai gali būti veiksmingas būdas būti draugiškesniu aplinkai ir sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį.
Ir keletas faktų apie plastikinius maišelius:
Vandenynuose plastiko maišeliai tampa „toksiškomis kempinėmis“ – teršėjais.
JAV perdirbama tik nuo 1 iki 2 proc. plastiko maišelių.
Kiekvienais metais nuo plastiko maišelių žuva tūkstančiai jūros gyvūnų ir milijonai paukščių.
Ramiojo vandenyno Šiaurinėje dalyje plastiko maišelių masės atliekos Teksaso valstijos dydžio.
Plastiko maišeliai sąvartynuose nesuirę gali išlikti iki 1000 metų.