Search Results for: "prisiminimai"
Už „Penktadienio DJ“ vairo šiandien stoja trečiąjį gimtadienį švenčiančio „Studio 9“ šokių saliono rinktinė, kurią sudaro St. Stereo, Valdemar ir Stepan Bitus. Šios nakties puotoje visi jie priims bičiulį iš Vokietijos Satin Jackets, o kol kas vyrai dalijasi tikrais hitais bei auksiniais prisiminimais. Skaitom, klausom, o sutemus pasimatom šokiuose!
Šį savaitgalį Vilniuje – finalinis „Žiemos ekranų“ akordas. Penktadienį porą filmų žiūrovai galės išvysti kino centre „Skalvija“, o iki pat sekmadienio ŠMC kino salėje ritmingai suksis iškilios prancūzų rašytojos ir režisierės Marguerite Duras filmai. Nuo sausio 31 d. festivalis taip pat kraustosi į Klaipėdą ir Panevėžį, o nuo vasario 5 d. – Kauną bei kitus Lietuvos miestus.
Nestoras Machno – Ukrainos sukilėlis, savo krašto valstiečių gynėjas, meiliai vadintas „Batka” (liet. – Tėveliu), 1918–1921 m. pietryčių Ukrainoje subūręs didžiulę anarchistinę bendruomenę, kurios teritorija viršijo dabartinės Lietuvos plotą. N. Machno, įkūręs analogo žmonijos istorijoje neturėjusią „respubliką be valdžios“, vėliau pavadintą Machnovija, kovojo prieš visas to meto valdžias bei režimus – ir prieš Rusijos bolševikus, vadinamus „raudonaisiais“, ir prieš caro šalininkus, vadinamus „baltaisiais“, ir prieš Ukrainos nacionalistus, vadinamus „nepriklausomybininkais“. Net ir šiandien prisimenamas garsusis N. Machno šūkis „Mušk baltuosius, kol paraudonuos; mušk raudonuosius, kol ateis į protą“.
„Batka“ Machno kovojo ne už proletariato diktatūrą, ne už kokią nors partiją ar tautą, o už tai, kas buvo svarbu visiems to krašto žmonėms: už savivaldos įtvirtinimą, už žemę ir laisvę, už nepartines tarybas ir jų federacijas. N. Machno siekė likviduoti bet kokį Ukrainos valstiečių išnaudojimą ir įtvirtinti tikrąją liaudies valdžią. Pilietinio karo košmare Machnovijos teritorija buvo tarsi „laisvoji ekonomine zona“, kurioje reiškėsi visos anarchistinio ūkininkavimo formos: komunos, kooperatyvai, privatūs ūkiai (be išnaudojamojo darbo). Niekas žmonių prievarta nevarė nei į kolūkius, nei tarybinius ūkius, jie netarnavo ir ūkininkų samdiniais. Žemės ūkio produktai buvo siunčiami į miestus ir mainomi į pramonės produkciją. Machnovija ne tik gynėsi nuo užpuolikų, bet ir gyveno, kūrė savo savivaldos sistemas.
Apie šį didvyrišką sukilėlį mes iki šiol žinojome daugiausia iš sovietinės istoriografijos, kuri pateikė itin karikatūrišką ir iškreiptą viso Ukrainos sukilėlių judėjimo vaizdą. N. Machno sovietinių istorikų darbuose buvo vaizduojamas kaip antisovietinis elementas, banditas, girtuoklis, galvažudys, antisemitas. Anot jų, Rusijos revoliucija buvo tik bolševikų nuopelnas, o visi kiti bolševikams tik trukdė arba atvirai kenkė. Šią žinių spragą dabar užpildo „Kitų knygų“ leidyklos išleisti autentiški N. Machno prisiminimai – „Rusijos revoliucija Ukrainoje: 1917 m. kovas – 1918 m. balandis“.
Tai istorinis Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo dokumentas, pasakojantis apie tuos laikus, kada revoliucinės idėjos buvo įkūnijamos ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime. Lietuviškas N. Machno atsiminimų vertimas palydimas Rusijos istoriko Aleksandro Šubino pabaigos žodžiu, padėsiančiu geriau suprasti 1917–1921 m. Ukrainos bei Rusijos įvykių chronologiją.
Nestor Machno. Rusijos revoliucija Ukrainoje: 1917 m. kovas – 1918 m. balandis. Iš rusų k. vertė Evaldas Balčiūnas. K.: Kitos knygos, 2012.
Sunku trumpai nupasakoti, ką patyrėme mums svetingoje Ukrainoje, kur kalnai ir žmonės ilgam paliks šiltus prisiminimus, – pasakojo pirmąją vietą iškovojęs Julius Šimkus, dar prieš metus net negalvojęs, kad rimtai pradės sportuoti. Tokius ir dar geresnius įspūdžius iš motociklų klasikinio enduro varžybų Ukrainos Karpatuose parsivežę lietuviai dėkojo savo apsisprendimui vykti šių metų rugsėjo 16 dieną virš 1000 km į slidinėjimo kurortą netoli Černivci.
Neišleidome net 100 eurų, o įspūdžių parsivežėmė daugiau nei grįžę iš populiarių kurortų vakarų Europos šalių kalnuose,- prisijungė prie pokalbio Algis Pancekauskas, kuris šį kartą „sukandęs dantis“ važiavo be motociklo. Jo atsakomybėje buvo apžvelgti situaciją su fotoaparatu ir padėti kolegoms ruoštis mums netradiciniame landšafte.
Kalnuose esančios kliūtys pareikalavo visų dalyvių ištvermės, juolab kad varžybos truko dvi dienas. Prie viso to prisidėjo ukrainiečių svetingumas. Mes nevaldėme situacijos, pilnai priklausėme nuo organizatorių bei draugiškai nusiteikusių dalyvių iš Ukrainos. Vaišingumas jų inkstinktuose. Būtinai ten grįšime kitais metais, – toliau pasakojo Algis.
Paviešėję tris dienas kurorte, pasikrovę energijos į Lietuvą dar ir parsivežėme du medalius. O tai parodo, kad Lietuvoje dirbame teisinga linkme, tobulindami savo įgudžius enduro motociklų kryptyje. Nors mūsų landšaftas bei gamtos suformuotos kliūtys nėra idealus tokio sporto specialistams, tačiau visada turėdami didelio noro jas koreaguojame bei patobuliname.
Lietuvos dalyvių rezultatų lentelė :
Julius Šimkus – 1 vieta ( hobby klasė )
Gintautas Igaris – 3 vieta ( senjorų klasė )
Ernestas Paukštis – 5 vieta ( hobby klasė )
Stasys Armalis – nefinišavo ( hobby klasė )
Viso pasaulio vaikai mėgsta žaisti.Visgi Italų keliautojas Gabriele Galimberti savo nuotraukų serija „Toy Stories“ atskleidė, kad tai, kokie bus mažųjų žaislai, labai priklauso ne tik nuo tėvų, bet ir nuo šalies, kultūros, valstybės ekonominės padėties. Kurdamas šią nuotraukų seriją, kurioje – vaikai su savo mėgstamiausiais žaislais, fotografas aplankė tokias šalis kaip Tailandą, Kiniją, Zambiją, nepralenkė ir mūsų kaimynės Latvijos.
Artėjant gimtadieniui, kaip įprastai, galvoje ima suktis mintys kaip ir kur švęsti šią šventę. Organizaciniai klausimai kartais verčia mus abejoti ar tai džiaugsmingas įvykis, ar sunkus darbas, nuo kurio norisi pabėgti ir pasislėpti.
Kūrybingos sielos, pripažintos visuomenės akyse, neretai įsigyja prieglobstį kur nors ežerų, miškų ar kalnų šešėlyje ir praleidžia likusią gyvenimo dalį vienumoje. Vieni, bet ne vieniši? Vargu. Galbūt pasirinkę mažesnę blogybę iš dviejų.
Senas posakis byloja: „Kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi“. Kalbant apie poros butą, bendras gyvenimas gali priklausyti ne tik nuo tarpusavio santykių, bet ir nuo to, kokius jausmus kelia aplinka, kurioje vyksta gyvenimas bei atsiranda nauji prisiminimai.
Lietuviai savo moterims nemoka išreikšti savo jausmų ir net nežino, kad tai daryti verta. Pažinčių svetainės Flirtas.lt apklausa atskleidė, kad 60 proc. dailiosios lyties atstovių nejaučia vyro rodomų jausmų. Jų teigimu, stipriosios lyties atstovai jų nemoka parodyti nei žodžiais, nei veiksmais.
Paaiškėjo, kodėl mes pamirštame žmonių vardus tuo metu kai su jais susipažįstame ir galime prisiminti juos praėjus maždaug porai valandų po to. Sasekso universiteto neurologai teigia, kad bet kokie trukdžiai atsiradę šio trumpo atminties praradimo laikotarpiu gali sutrikdyti ir net sustabdyti skaldų prisiminimų formavimąsi.