Search Results for: "raštai"
Gera burnos higiena – sveikų ir blizgančių dantų pagrindas. Tačiau ne visi dantis prižiūrime tinkamai, tad vėliau turime kentėti pasėkmes. Ėduonis, akmenys, periodontitas, skylutės – visos šios ligos kyla dėl prastai valomų dantų. Ilgainiui gali išsivystyti ir vidaus organų ligos.
Ne paslaptis, kad nuolat patiriamas stresas, poilsio trūkumas ir nesubalansuota mityba neigiamai veikia mūsų sveikatą ir grožį. Ir nors ne visada išvengsime streso ar viršvalandžių darbe, svarbu išmokti atsipalaiduoti.
Karštos, mielos, seksualios – apie tokias merginas svajoja turbūt kiekvienas vyras. O ką daryti, jei šalia tavęs didžiausią gyvybę ir grožį skleidžia ne stulbinanti dailiosios lyties atstovė, o kompiuteris? Be abejo, pasitelkti seną gerą „Photoshop’ą“ ir svajonę bent jau kompiuterio ekrane paversti realybe! Visgi šiems vyrukams su nuotraukų „tobulinimu“ sekasi ne ką geriau nei su merginomis… Jei šių vaizdų pasirodys negana, kviečiame peržvelti ir pirmąją bei antrąją dalis!
Mados dizainerė Agnė Kuzmickaitė, prieš pristatydama savo naujausią kolekciją, atsako į 14 klausimų.
Karštos, mielos, seksualios – apie tokias merginas svajoja turbūt kiekvienas vyras. O ką daryti, jei šalia tavęs didžiausią gyvybę ir grožį skleidžia ne stulbinanti dailiosios lyties atstovė, o kompiuteris? Be abejo, pasitelkti seną gerą „Photoshop’ą“ ir svajonę bent jau kompiuterio ekrane paversti realybe! Visgi šiems vyrukams su nuotraukų „tobulinimu“ sekasi ne ką geriau nei su merginomis… Beje, šioje nuotraukų serijoje, palyginus su pirmaja, gausu ir realiai neegzistuojančių herojų.
Karštos, mielos, seksualios – apie tokias merginas svajoja turbūt kiekvienas vyras. O ką daryti, jei šalia tavęs didžiausią gyvybę ir grožį skleidžia ne stulbinanti dailiosios lyties atstovė, o kompiuteris? Be abejo, pasitelkti seną gerą „Photoshop’ą“ ir svajonę bent jau kompiuterio ekrane paversti realybe! Visgi šiems vyrukams su nuotraukų „tobulinimu“ sekasi ne ką geriau nei su merginomis…
Gyvatės odos raštai grįžo į mados pasaulį. Pernai vyravusi tendencija šiemet įgijo tikrą pagreitį ir kiekvienai save gerbiančiai fashionistai dabar, regis, privaloma turėti bent vieną tokiais egzotiškais raštais puoštą aksesuarą ar batelių porą.
Lietuvos klimatologai teigia, jog šis ruduo buvo vienas šilčiausių mokslinių stebėjimų istorijoje, ir prognozuoja neįprastai šiltą žiemą.
Specialistų teigimu, jei vidutinė oro temperatūra gruodžio mėnesį siekdavo 2-3 laipsnius šalčio, šį sezoną vidutinė temperatūra vyraus apie nulį.
Apibendrindami trečiadienį pasibaigusį kalendorinį rudenį, Lietuvos klimatologai teigia, kad šis ruduo buvo pirmasis, kada didesnė negu vidutinė oro temperatūra išsilaikė ne kelias dienas, bet visus tris mėnesius.
Specialistai spėja, kad panašiai nustebinti gali ir prasidedanti žiema. Iki Naujųjų metų greičiausiai nesulauksime sniego, o sausio ir vasario mėnesį oro sąlygos pastoviai svyruos tarp šalnų ir atšilimų.
Klimatologė Audronė Galvonaitė Lietuvos radijui teigė, kad tokias permainas šiuo metu sukelia vadinamasis La Ninja reiškinys, dėl kurio šiltėja vandenynai, tarp jų – ir Atlanto.
„Šiuo metu Atlantas yra ypatingai aktyvus, ir jis siunčia ciklonus arba anticiklonus, kurie yra pakankamai šilti, nes ateina nuo vandenyno. Todėl orai yra gana švelnūs. Galime turėti gana permainingą žiemą. Yra netgi tokios prognozės, kad, pavyzdžiui, po 2-3 dienas bus šalta, po to kokią savaitę atodrėkis, tada vėl atšilimas. Žiema bus permaininga. Kol kas nesusitaria viso pasaulio klimatologija, kas gi čia bus su dabartine mūsų žiema”, – sakė klimatologė A. Galvonaitė.
Mokslininkai teigia, jog šie metai patenka į pačių šilčiausiųjų klimato stebėjimo istorijoje dešimtuką.
Dažnai iš draugų išgirstu su liūdesiu ištartus žodžius: „Niekas su manimi nenori keliauti. Negi teks skristi vienam?“. Paprastai daugelis atostogas praleidžia su draugais, mylimu žmogumi ar giminaičiais, šeimos nariais, o atsidūrę vienišiaus situacijoje jie pasijaučia nepilnaverčiais. Tačiau atostogos „su savimi“ gali būti išties pilnavertės, o gal net ir geresnės.
Pakeisti stereotipišką dokumentinio kino vertinimą pasiryžęs vienas garsiausių šalies dokumentinio kino kūrėjų Audrius Stonys – nuo vasario 1 d. antradieniais „Skalvijos“ kino centre jis ves 12-os paskaitų – diskusijų ciklą „Kitoks dokumentinis kinas“.
Suaugusiems ir jaunimui nuo 14 m. skirtos paskaitos apims tokių kino kūrėjų kaip W.Hercog, H.Frank, J.Rosenblat, A.Pelešian, K.Marker, J.Leto, H.Šablevičius ir A. Stonys filmų peržiūras, jų aptarimus ir paveikumo paieškas. Šios diskusijos bus paįvairintos praktinėmis užduotimis, skirtomis pajusti, kaip formuojasi kino poetika, kaip iš paprastų detalių, kasdienybės akimirkų atsiranda dokumentinis kinas, tyrinėjantis žmogaus sielos gelmes.
„Šiai dienai dokumentinis kinas yra apaugęs stereotipais ir klišėmis, priimamas kaip priedas prie laikraščio ar televizijos žinių programos. Galbūt taip atsitiko todėl, kad tik nedaugeliui pažįstama meninė dokumentikos pusė, pasižyminti poetika ir vizualumu. Todėl šio paskaitų ciklo metu mes žiūrėsime ir aptarinėsime tokią dokumentiką, kokios paprastai nematome, kuri mūsų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasiekia, tačiau yra nepaprastai įdomi, įdomesnė už vaidybinį kiną“, – kalbėjo dokumentinio kino režisierius A. Stonys.
Kad tokios paskaitos reikalingos, A. Stonys įsitikino jau praėjusių metų pavasarį, kai pirmą kartą vedė tokį paskaitų ciklą. Dokumentiniu kinu susidomėję paskaitų lankytojai vėliau įkūrė neformalų dokumentinio kino klubą, skirtą kartu žiūrėti ir aptarinėti filmus.
„Dokumentikos tyrinėjimas su režisieriumi Audrium Stoniu yra tas gražusis laikas, kai mane „ištiko“ kinas – toks, kurio neįtariau esant, su visa gelme. Įspūdį paliko tikras patyrimas, kad dokumentikos formai ir kalbai nėra ribų, kad ji gali išvaikščioti širdį, sujaukti ir išgryninti, todėl tyrinėdamas filmą, išties vėl ir vėl kuri savo santykį su pasauliu, pačiu gyvenimu”, – sakė A. Stonio paskaitas pernai lankiusi Rūta Ambrasūnienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė.
Kino edukacijos kursus suaugusiems rengianti „Skalvija“ taip pat kviečia kino mėgėjus lankyti kino kritikės Rasos Paukštytės vedamą kino analizės paskaitų ciklą „Kaip žiūrėti kiną?“. Jo metu dalyviai susipažins su kino teorija ir istorija, analizuos kertinius kino istorijos reiškinius, aptars šiuolaikines kino realijas. Šios paskaitos vyks pirmadieniais nuo vasario 7 d. iki balandžio 11 d.
Norinčius susipažinti su dokumentinio kino stilių įvairove, patyrinėti, kaip filmai sukuria tikrumo įspūdį ir išprovokuoja mus diskusijai, „Skalvija“ kviečia registruotis į minėtus paskaitų ciklus iki vasario 1 d. el. paštu [email protected].