Search Results for: "rizika"
Lygiai prieš dešimtmetį 2007 metų lapkritį su daina „Mes rimti!“ apie savo sugrįžimą paskelbė „Antis“. Po mėnesio pasirodė ir albumas „Ančių dainos“, kuriame po 17 metų petraukos buvo įrašyti nauji „Anties“ kūriniai. „Anties“ sugrįžimo dešimtmečiui paminėti šią savaitę ribotu 100 vienetų tiražu išleidžiama vinilo plokštelė „Ančių dainos. Proginis dešimtmečio leidimas“.
Kaip Niagaros krioklys, taip ir kabanti uola Josemičio nacionalinis parkas (JAV, Kalifornija) jau XIX a. vid. traukė būrius turistų. Žmonės, nieko negalvodami, ropšdavosi ant virš bedugnės kabančios uolos, kad įsiamžinti kelionės fotografijoje.
JAV mokslininkai teigia, kad optimizmas gali sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, praneša BBC.
Harvardo universiteto visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai peržiūrėjo daugiau nei 200 tyrimų duomenis ir priėjo išvadą, kad optimizmas mažina širdies ligų ir insulto riziką. Nors tokie žmonės gali būti apskritai sveikesni, mokslininkai mano, kad gerovės jausmas mažina tokius širdies ligų ir insulto rizikos faktorius kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolio lygis. Tuo tarpu stresas ir depresija jau seniai siejami su širdies ligomis.
Peržiūrėjus tyrimus, kurių metu buvo fiksuojama dalyvių psichologinė gerovė bei širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, paaiškėjo, kad optimizmas, pasitenkinimas gyvenimu ir laimės jausmas gali būti susiję su mažesne širdies ir kraujotakos ligų rizika, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties, rūkymo įpročių ar svorio. Pačių optimistiškiausių tyrimų dalyvių rizika susirgti širdies ligomis buvo net 50 proc. mažesnė.
Tyrimą atlikusi daktarė Julija Boem (Julia Boehm) su kolegomis pabrėžia, kad tyrimas neįrodo, kad optimizmas apsaugo nuo širdies ligų. Objektyviai įvertinti psichologinę gerovę yra labai sunku, o faktoriai, tokie kaip cholesterolio lygis ir diabetas, turi daug didesnę įtaką ligoms.
Optimistiškesni tyrimų dalyviai taip pat rinkosi sveikesnį gyvenimo būdą, daugiau sportavo, valgė sveikesnį maistą, ir tai galėjo turėti įtakos tyrimo išvadoms. Vis dėlto, net atsižvelgus į šiuos ir kitus faktorius, pavyzdžiui, miego kokybę, ryšys tarp optimizmo ir sveikesnės širdies išliko.
Reguliariai vartojant raudoną mėsą, nesvarbu, ar perdirbtą, ar ne, gali padidėti ankstyvos mirties rizika, teigia Harvardo universiteto visuomenės sveikatos institutas.
Nuolatiniai viršvalandžiai didina sunkios depresijos riziką. Tai parodė ilgalaikis tyrimas, kurio metu buvo stebima daugiau kaip 2 000 žinybų darbuotojų Didžiojoje Britanijoje. Studijos rezultatai skelbiami specializuotame žurnale „PLoS ONE”
Nors spalio mėnesį legionelioze susirgusios 38-erių metų kaunietės buto vonioje visuomenės sveikatos specialistai vėliau aptiko legionelų, negalima tvirtinti, jog būtent savo namuose ši moteris ir gavo užkrato. Jos ligą sukėlė kitos grupės legionelos bakterijos, nei rastos atlikus susirgusios moters buto vandens tyrimus.
Kaip naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį pranešė šios moters sesuo Vaida Marcinkevičiūtė, kur iš tikrųjų galėjo moteris gauti ligos, vos nepasibaigusios jos mirtimi, užkratą, epidemiologai taip ir nenustatė. Bet po vandens tyrimo jie akcentavo, kad moters butui (jis yra gyvenamojo namo 12-ajame aukšte) tiekiamas netinkamos, žemesnės, temperatūros vanduo.
Tad į klausimą, kas kaltas, kad kaunietė susirgo, jos artimųjų teigimu, labai siaubinga liga, iki šiol neatsakyta. Ir prielaidų naujiems ligos židiniams atsirasti ne tik šios moters, bet ir tūkstančių kitų žmonių butuose, kuriems centralizuotai tiekiamas karštas vanduo, išlieka labai daug.
Kad vadinamoji legionierių liga negrėstų, karštas vanduo sistemoje turi cirkuliuoti, ir jo temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 51 laipsnis C. Bet atėjus šaltajam metų sezonui stengiamasi taupyti pinigus, mažinant centralizuotai tiekiamo karšto vandens ar patalpų temperatūrą. Sumažėjęs ir vandens naudojimas. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad toks taupymas kelia pavojų sveikatai.
Kai centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė neatitinka higieninių reikalavimų. didėja rizika susirgti legionelioze – ūmine infekcine liga, pasireiškiančia karščiavimu ir plaučių uždegimu. Ligą sukelia Legionella genties bakterijos – L. pneumophila, skirstomos į 16 serologinių grupių, iš kurių pirmoji nulemia 70-90 proc. laboratoriškai patvirtintų legioneliozės atvejų.
Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė, svarbiausia, kad centralizuotai tiekiamas geriamasis karštas vanduo sistemoje ir bėgantis iš čiaupų bei dušų būtų ne mažiau kaip 51 laipsnis C, o šaltas – ne aukštesnės nei 20 laipsnių temperatūros.
Iš susirgusios kaunietės buto paimti karšto vandens mėginiai parodė, kad karšto vandens temperatūra vonios čiaupe ir sistemoje neatitinka kokybės reikalavimų, vanduo – per šaltas, nes aptikta L.pneumophila. Bet vertinant galimą užsikrėtimo legionelioze riziką, priežastinio ryšio tarp šio atvejo, kai nustatyta legioneliozė, ir paimtuose dviejuose karšto vandens mėginiuose nėra, nes aptiktos skirtingos legionelių serogrupės. Bet problema yra didelė, nes aptikta L.pneumophila, kuri, pagal teisės aktais nustatytą tvarką, neturi cirkuliuoti daugiabučio namo karšto vandens sistemoje.
Legionelės plačiai paplitusios vandens telkiniuose (upėse, ežeruose), dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens sistemose. Šių sukėlėjų dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos gaunamos iš vandenyje aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.) ir dažniausiai vandens sistemose susikaupusių nuosėdų, nuovirų, rūdžių.
Vienintelis legionelių dauginimosi šaltinis yra vanduo, o palankiausia vandens temperatūra joms daugintis yra 20-45 laipsniai C. Žemesnėje nei 20 laipsnių C ir aukštesnėje nei 60 laipsniųC temperatūroje jos nesidaugina, nors ir išlieka gyvybingos. Esant aukštesnei nei 66 laipsnių C temperatūrai legionelės žūva, tačiau tokia temperatūra turi būti išlaikyta ne mažiau kaip 25-30 min. Jeigu santykinė oro drėgmė padidėja nuo 30 iki 80 proc., ligos sukėlėjo išlikimo trukmė ilgėja nuo 3 iki 15 minučių.
Be to, specialistė primygtinai rekomenduoja rečiau naudojamus dušus ir čiaupus vieną kartą per savaitę atsukti kelioms minutėms ir paleisti vandenį; prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Būtina kartą per metus valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po jų remonto ir prieš šildymo sezoną reikia karšto vandens sistemas 2-4 val. dezinfekuoti 50 mg/1 aktyviojo chloro doze ar kitais autorizuotais biocidais; visus vandens filtrus valyti ir dezinfekuoti kas 1 – 3 mėnesius.
Būtina žinoti, jog legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, čiaupuose, mineralinio vandens ir sūkurinėse voniose, saunose, turkiškose pirtyse bei patalpose, kuriose yra oro kondicionavimo sistemos. Neužsikrečiama geriant vandenį, valgant bei gaminant maistą. Negalima užsikrėsti ir nuo legionelioze sergančio žmogaus.
Legionierių ligos inkubacinis laikotarpis – 2-10 dienų. Liga prasideda aukšta temperatūra, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmais. Būdingas sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos.
Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Tai gali būti kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebegali organizmui suteikti užtektinai deguonies. Kartais ligonį ištinka septinis šokas, kai nukritus kraujospūdžiui, nebepatenka užtektinai kraujo į gyvybiškai svarbius organus, ypač, – inkstus ir smegenis. Taip pat legioneliozė gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Tuomet inkstai staiga praranda gebėjimą atlikti savo pagrindinę funkciją – pašalinti skysčio perteklių ir nereikalingas medžiagas iš kraujo.
Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų dozes. Profesiniai rizikai priklausytų statybos, žemės ir santechnikos darbus bei darbą su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis ar pramonės įmonės, naudojančios terminį vandenį, dirbantys asmenys.
Skubiai ir veiksmingai nesigydant, legioneliozė gali baigtis mirtimi, ypač jei silpna žmogaus imuninė sistema.
Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius Gintautas Kligys Eltai sakė, kad pastarąjį kartą Kauno apskrities savivaldybių teritorijoje legioneliozė buvo pasireiškusi 2008 metais, Jonavoje. Tuomet šia liga sirgęs žmogus mirė.
Lietuvoje, priešingai negu daugumoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas vėlesnėse ligos stadijose. Kasmet nuo jo miršta iki 300 moterų. Specialistai vieningai tvirtina, kad šis skaičius galėtų būti žymiai mažesnis, jeigu pirmieji ligos simptomai būtų pastebėti pačioje jų pradžioje.
Reikia keisti klaidingą nuostatą
Šnipiškių medicinos centro gydytoja ginekologė medicinos mokslų daktarė Rūta Kurtinaitienė tikina, kad moterims vis dar trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžį. „Dažnai tenka išgirsti, kad gimdos kaklelio tyrimus turėtų atlikti tik vyresnio amžiaus, vaikų susilaukusios moterys. Tačiau tokia nuostata yra klaidinga. Nedideli pakitimai gimdos kaklelio srityje gali labai greitai progresuoti ir pereiti į vėžį. Todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir kuo greičiau taikyti efektyvų gydymą“, – tikina gydytoja.
Gydytoją liūdina pernelyg atsainus moterų dėmesys savo sveikatai: pacientės duris dažniausiai praveria, kai turi nusiskundimų. „Tai problema, kurią reikia pradėti spręsti šeimoje. Mergaitė apie būtinybę reguliariai lankytis pas ginekologą pirmiausia turėtų sužinoti iš savo mamos, rodančios jai tinkamą pavyzdį. Gaila, tačiau dauguma moterų vis dar ignoruoja raginimus pas gydytoją ginekologą tiesiog profilaktiniam patikrinimui apsilankyti bent 1–2 kartus per metus“, – teigia gydytoja. Anot jos, reguliarūs apsilankymai yra būtini, norint pastebėti pirmuosius dar ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir nedelsiant pradėti gydymą.
Išskiriami pagrindiniai rizikos veiksniai
Gimdos kaklelio vėžys visame pasaulyje yra viena pagrindinių moters mirties priežasčių: „Siekiant išsiaiškinti gimdos kaklelio vėžį sukeliančias priežastis, yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų. Pagrindinės iš jų – ankstyvas lytinis gyvenimas, didelis lytinių partnerių skaičius, dažna jų kaita, intymios higienos nesilaikymas, ilgas (daugiau negu 10 m.) kontraceptinių priemonių vartojimas. Rizika sirgti gimdos kaklelio vėžiu auga, jeigu moteris yra turėjusi daugiau negu 5 nėštumus ir gimdymus“, – pagrindinius rizikos veiksnius vardina gydytoja, kuri taip pat priduria, kad rūkymas bei kitos lytiškai plintančios infekcijos taip pat gerokai padidina gimdos kaklelio vėžio riziką.
Ką turėtų daryti moterys, kad ši rizika sumažėtų? „Remiantis moksliniais tyrimais, pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika padeda sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo jo“, – tikina R. Kurtinaitienė. Anot jos, gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio piktybinių ligų, kurią nesunku diagnozuoti dar ankstyvojoje ikivėžinių pokyčių stadijoje. Po laiku paskirto gydymo pasveiksta 95–100% moterų.
Pirminei profilaktikai yra priskiriamas galimų gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių žinojimas, jų vengimas, įtakos mažinimas. „Pirmiausia tai susiję su moterų žiniomis apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV) ir efektyvų šios infekcijos paplitimo mažinimą, t.y. vengimą užsikrėsti, profilaktiką skiepais. Kol kas mokslininkai dar nesurado efektyvaus gydymo nuo ŽPV metodo. Todėl intensyvus visuomenės švietimas apie lytiniu keliu plintančias ligas turėtų tapti pirmine priemone įgyvendinant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą“, – tikina R. Kurtinaitienė. Antrinei profilaktikai priskiriama ikivėžinės patologijos ir ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų diagnostika. Ji atliekama taikant citologinių gimdos kaklelio tyrimų metodus, tokius kaip Papanicolaou (Pap tepinėlio), kuris visame pasaulyje naudojamas jau daugiau negu 50 metų.
Per praėjusius metus išgelbėta 400 moterų
Jau 7 metus Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Per 2004–2010 m. patikrinta beveik 730 tūkst. 25–60 m. amžiaus moterų. „Ši programa suteikia galimybę apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu moterims kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, t.y. nemokamai atlikti PAP tepinėlio testą“, – teigia R. Kurtinaitienė. Per praėjusius 2010-sius metus „Patologijos diagnostika“ laboratorijoje buvo atlikta daugiau nei 16 tūkst. onkocitologinių PAP tepinėlių. Didžioji jų dalis, t.y. virš 10 tūkst., buvo finansuojami valstybės. Tyrimai atskleidė 400 ikivėžinių gimdos kaklelio susirgimų, kai moteriai dar buvo galima paskirti gydymą ir išgelbėti gyvybę.
„Lietuvoje moterims dar trūksta informacijos apie gimdos kaklelio vėžio grėsmę ir galimybes nemokamai pasitikrinti savo sveikatą“, – teigia „Patologijos diagnostika“ medicinos mokslų daktarė, gydytoja patologė Jolita Rimienė. „Žinoma, kaltas ne tik nežinojimas, bet ir laiko stoka. Galbūt ir galimos rizikos savo sveikatai neįvertinimas. Visuomet galvojame, kad mūsų tai nepalies, kad liga egzistuoja kažkur aplinkui, bet tik ne mano šeimoje“, – teigia gydytoja patologė.
Anot J. Rimienės, Vakarų valstybėse gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa vykdoma daugiau nei 50 metų. Informaciją apie būtinybę pasitikrinti moteris gauna tiesiai į namus. Jei moteris neatvyksta, tuomet kvietimą tikrintis gauna ir moters darbdavys, kuris privalo moterį nukreipti pas reikiamą specialistą. „Tuo tarpu Lietuvoje valstybės finansuojama programa dar labai „jauna“. Todėl su moterimis reikia labai daug bendrauti apie galimybes nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio ir taip išsaugoti savo gyvybę. Kuo daugiau moterų žinos apie ankstyvos diagnostikos svarbą, tuo sveikesnės jos bus“, – teigia gydytoja patologė J. Rimienė.
Gydytoja ginekologė primena, kad moterys dėl citologinio gimdos kaklelio tyrimo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra užsiregistravusi, gydytoją ginekologą. Tyrimas trunka vos keletą minučių, jis nėra skausmingas. Kiekviena lytinį gyvenimą gyvenanti moteris PAP tepinėlio testą, leidžiantį pamatyti ir įvertinti priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus, turėtų atlikti kas 3 metus.
Kelly Preston su vyru Johnu Travolta pernai susilaukusi pagranduko tikina, kad taip norėjo kūdikio, jog ryžosi gimdyti nė nesusimąstydama apie gimdymo riziką.
Norite šaltą vakarą prisiglausti prie kažko švelnaus ar pūkuoto? O gal tiesiog pasiguosti dėl nevykusio pirmadienio ar bjauraus oro? Tokiais atvejais jūsų geriausiu draugu gali tapti mylimas augintis. Jis niekada jums nepasakys, kad dėl blogų minčių kaltas tik jūs pats ar, kad gana niurzgėti.