Search Results for: "robotų varžybos"
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) ir Baltijos robotų sumo asociacijos organizuojamas „Baltic Robot sumo“ varžybas japonai rengiasi pripažinti kaip oficialų kvalifikacinį turnyrą, kuris atveria kelius patekti į robotų konstruktorių varžybas Japonijoje. Sertifikatas suteiks galimybę Tekančios saulės šalyje jėgas išbandyti trijų pirmųjų vietų laimėtojams.
„Apsilankyti Japonijoje ir sudalyvauti robotų kovose svajoja visi konstruktoriai – mums tai lyg Olimpas. Japonijoje yra senos ir gilios robotų kūrimo tradicijos, todėl naudinga vien pamatyti, kaip ten kuriami robotai, kaip vyksta robotų kovos. Japonijoje robotų kovose teko dalyvauti jau du kartus, džiugu, kad paskutinį kartą dalyvavome keturi lietuviai. Nors robotų kovose prizinių vietų neiškovojome, tačiau patirtis buvo didžiulė“ , – pasakojo robotų konstruktorius Vitalijus Rodnovas. Jis pirmas lietuvis prieš porą metų dalyvavęs robotų kovose Japonijoje. Vitalijaus sukurtas robotas „Parazitas“ savo kategorijoje pernai laimėjo pirmą vietą pasaulio robotų čempionate San Franciske (JAV).
Gruodį vykusiose 23 – osiose „All – Japan Robot – sumo Tournament“ varžybose dalyvavo keturi klaipėdiečiai – Vitalijus Rodnovas, Galina Rodnova, Audrius Knolis ir Martynas Lukas. Į Japoniją klaipėdiečiai vežėsi daug laurų robotų kovose užsienyje nuskynusį robotą „Parazitas“ ir du naujus robotus „Melody“ ir „Psichas“. Deja, fortūna lietuviams nebuvo labai palanki – po daug vilčių teikusios kovos, vienas robotas buvo diskvalifikuotas, kitas taip pat nebegalėjo dalyvauti varžybose dėl per kovą sugadintos detalės. Tačiau robotų konstruktoriai neslepia, kad jau kuria planus, kokie robotai galėtų susikauti kitose kovose Japonijoje. Artimiausios klaipėdiečių varžybos – pavasarį Rygoje (Latvija) vyksiančios varžybos.
„Tai, kad japonai pripažįsta mūsų rengiamas robotų kovas – neeilinis Klaipėdos robotų konstruktorių įvertinimas. Neabejojame, kad rengiamos „Baltic Robot sumo“ varžybos sulauks dar didesnio dalyvių susidomėjimo, mat trys pagrindiniai prizininkai gaus progą vykti į Japoniją. Tai bus didelis postūmis jaunimui realizuoti savo idėjas ir kurti vis modernesnius robotus. Pastebime, kad robotų konstruktorių Klaipėdoje sparčiai gausėja, jiems atsiveria vis platesnės karjeros galimybės “ , – sakė KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Dėl kokių priežasčių Japonijoje buvo diskvalifikuotas lietuvių robotas, kodėl du klaipėdiečių robotai Japonijoje buvo priversti kovoti vienas prieš kitą, kodėl bus išardytas garsusis robotas „Parazitas“, sužinosite susitikime su robotų konstruktoriais. Susitikimas vyks sausio 9 d. (pirmadienį) , 13 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, H. Manto 84, Klaipėda.
PASTABA: televizijoms, portalams galėsime pateikti robotų kovų Japonijoje filmuotą medžiagą.
Trumpai apie Sumo Robotų kovas:
Standartinės sumo robotų kategorijos robotai turi atitikti du reikalavimus: svoris – iki 3 kg, dydis – 20 ir 20 cm. Sumo robotai, kuriuose yra įmontuoti galingi magnetai, kaunasi specialiuose ringuose. Robotai būna „apginkluoti“ priekyje sumontuotais peiliais, kurie turi užkabinti varžovą ir kaip įmanoma greičiau išmesti jį iš ringo. Robotai pasiekia iki 6 m/s greitį, rungtis trunka vos kelias sekundes.
Ką galite pasakyti apie robotus ir Lietuvą? Su kuo Jums asocijuojasi šie du žodžiai? Turbūt daugiau nei pusė skaitytojų pagalvos, kad Japonija – robotų kūrėjų šalis, o lietuviai šioje srityje miega. Šio teiginio nenorime visiškai paneigti, nes, kaip paaiškės vėliau, japonų robotų gamyboje mes tikrai nepralenksime, tačiau šias mielas mašinas kurti mokame. Tiksliau, moka klaipėdietis Vitalij Rodnov, kuris jau penkerius metus kuria sumo varžybose dalyvaujančius robotus ir netgi tapo Europos robotų sumo čempionato „RobotChallenge“, kuriame rungėsi apie 500 robotų, ir pasaulinės olimpiados „Robogames“ San Franciske, nugalėtoju. Laikas.lt kalbina Vitalij Rodnov apie šiuos robotus ir jo pergales čempionatuose.
Praėjusią savaitę gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.
Viena didžiausių mūsų pasaulio mįslių – milijardais neuronų apraizgytos žmogaus smegenys, leidžiančios jam vadinti save protingiausiu planetos gyvūnu. Jų veiklos principas ir nepaprastos galimybės masina iki šiol – mokslininkai nuolat bando sukurti žmogaus proto kopiją, protingą mašiną.
Dirbtinio intelekto mokslas skirtas būtent šiam tikslui, tai yra, protingų robotų, kompiuterių, visiškai ar iš dalies savarankiškai mąstančių mechanizmų kūrimui. Tokių mechanizmų pritaikymo galimybės neribotos: vairavimas, aptarnavimas, slaugymas, pavojingas arba juodas darbas ir t. t. Svarbu pastebėti, kad dirbtinis intelektas ne visuomet mėgdžioja žmogų – į šią sąvoką įeina ir tokie įvairiausių sričių moksliniai bei technologiniai pasiekimai, kaip automatinė pavarų dėžė ar orų prognozėms naudojami kompiuteriai.
Lietuvoje – robotų varžybos
Andrius Mikonis, VU Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros doktorantas, sako, kad Lietuvoje dirbtinis intelektas dar nėra taip toli pažengęs, kaip pasaulyje: „Vieni labiausiai žinomų pasiekimų – pašnekovai (angl. chat bots), sumo robotai ir šiemet KTU surengtos Robotų intelekto varžybos.“ Jos siūlė įspūdingą reginį – robotai turėjo savarankiškai, be nuotolinio valdymo ar kitokio žmogaus įsikišimo, įveikti tam tikras kliūtis, paimti krovinį ir atgabenti iki nustatytos vietos.
Robotai-pašnekovai yra žinomi interneto pokalbių gerbėjams, pavyzdžiui, „mIRC“ programos vartotojams. Pokalbių kanaluose įvairias funkcijas neretai atlieka automatizuoti pašnekovai, galintys reaguoti į tekstines vartotojų užklausas. Ši technologija dar tobulinama, tačiau jau yra gan įspūdingų robotų-pašnekovų, sugebančių sukurti pokalbio su žmogumi iliuziją, pavyzdžiui – „Jabberwacky“.
Sumo-robotai (apie jų kūrėją klaipėdietį V.Rodnovą mes jau rašėme), tuo tarpu, dalyvauja savotiškose varžybose, primenančiose sumo imtynes: jie rungiasi stengdamiesi išstumti vienas kitą iš apskritimu apibrėžtos zonos. Šįmet Klaipėdoje surengtas „European Robot League and Baltic Robot Sumo 2011“ renginys pasiūlė įspūdingą šio sporto šventę, kurioje buvo pasakojama apie japoniškas sumo-robotų konstrukcijas ir kovos strategijas; sportines aistras malšino japoniško humanoido (žmogaus išvaizdos roboto) atliktas M. Jacksono Mėnulio eisenos (angl. moonwalk) šokis. Panašių renginių šalyje vyksta ir daugiau.
Robotas irgi žmogus?..
Tačiau šios pramogos ir technologijų entuziastus žavintys renginiai yra tik ledkalnio viršūnė. Dirbtinis intelektas, kaip minėta anksčiau, jau įsiveržęs į bene visas mūsų gyvenimo sritis, pradedant lėktuvų autopilotais ir baigiant sekimo sistemomis. „Pasaulyje sukurti robotai gali patys orientuotis mieste, klausti žmonių krypties, patarimų. Japonijoje jau taikomi robotai slaugytojai. Verta paminėti ir „DARPA Challenge“ – kuriamos programos, kurios valdytų autonominį automobilį. Pirmieji bandymai vyko dykumoje, naujesnės užduotys – sukurti automobilį, galintį vairuoti mieste“, – pasakojo A. Mikonis. Antai jau ir „Google“ sukurė automobilį be vairuotojo („Google Driverless Car“), kuris naudoja „Street View“ ir dirbtinio intelekto programas įvertinti situacijai kelyje vairuojant be žmogaus pagalbos.
Vienas įdomesnių aspektų – dirbtinio intelekto gebėjimas „pamėgdžioti“ žmogaus protą. Dar 1950 m. Alanas Turingas sukūrė testą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar mašina gali apgauti žmogų ir priversti pagalvoti, kad jis bendrauja su kitu žmogumi. „Sutikite, kad ne kiekvienas žmogus savo „intelektu“ įtikintų kitą žmogų, kad jis tikrai žmogus“, juokavo A. Mikonis, teigdamas, jog jau dabar yra pakankamai pažengusių dirbtinio intelekto pavyzdžių, gebančių apgauti savo „žmogiškumu“. Kol kas tai dažnai apsiriboja tekstine aplinka – pavyzdžiui, minėti robotai-pašnekovai – tačiau žvelgiant į progresą tokiose šalyse kaip Japonija, nesunku patikėti, kad netruksime sulaukti įspūdingesnių, testą įveiksiančių, robotų.
Kita vertus, Japonija nebūtų Japonija, jei šioje šalyje dirbtinis intelektas nebūtų naudojamas ir vakariečius gluminantiems tikslams. Kam dar šautų į galvą sukurti nykštukę robotę „EMA“, kuri vienišiems verslininkams atstotų merginą – bučiuotų, bendrautų, dainuotų, dalintų vizitines korteles ir užsičiauptų vos paprašyta? Tai nėra pats radikaliausias pavyzdys – dar 9-ajame dešimtmetyje japonai pagamino žaisliuką „God Jesus Robot“ (Dievas Jėzus-robotas), kuris lyg visažinis galėjo mįslingai atsakyti į visus klausimus, panašiai kaip amerikietiškasis atitikmuo, biliardo kamuoliukas „8-ball“. Galima būtų vardinti ir toliau…
Mašina prieš žmogų: karas, kurį pralaimėtume
O kaip dėl kino filmuose pranašaujamo robotų sukilimo prieš žmoniją? „Terminatorius“, „Matrica“ ir legendinis S. Kubriko „2001 m. kosminė odisėja“ yra tik keletas pavyzdžių, rodančių kraupias dirbtinio intelekto naudojimo pasekmes. A.Mikonis, pats turintis patirties robotų kūrime, sako, jog tokio scenarijaus galimybė egzistuoja: „Šis reiškinys vadinamas „singularity“ – kuomet dirbtinis intelektas pranoksta tikrąjį. Deja, nėra sugalvota, kaip tai sustabdyti. Tai būtų galima nagrinėti kaip natūralų silpnesnės rasės užkariavimą. Kita vertus, niekas nežino, ar protingam dirbtiniui intelektui apskritai rūpės žmonės – gal jų interesai bus visiškai kitokie ir net nesikirs su žmonių“, – samprotavo A. Mikonis.
Šiandien technologijos tobulėja kaip niekad sparčiai, stebina moksliniai atradimai. Tačiau robotai ar dirbtinis intelektas ne visuomet pribloškia žmogaus mėgdžiojimu – kartais jis įspūdingas tiesiog tuo, kad gelbsti mums atlikti sudėtingas ar pavojingas užduotis; pavyzdžiui, japonai pasigamino robotus, talkinusius jiems ieškant nukentėjusiųjų nuo cunamio ir gelbstint juos iš griuvėsių. Na, o keistenybės ir netobuli išradimai mus lydės ir toliau – nepamirškime, kad ir koks geras būtų dirbtinis intelektas, jį kuria žmonės, o mes, deja, esame ydingos būtybės.
Martynas Gedvila
Kelionė, kuri gali atverti naujų perspektyvų duris. Šansas, kurį gauna toli gražu ne kiekvienas. Taip arba panašiai galima apibūdinti Lietuvos studentams atsivėrusią galimybę įžengti į prestižines Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) laboratorijas. Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė, jog šiais metais galimybę stažuotis NASA Ames tyrimų centre laimėjo šeši lietuviai. Net keturi konkurso nugalėtojai studijuoja Kauno technologijos universitete (KTU) ir nekantrauja leistis į vieną svarbiausių gyvenimo nuotykių.
„Labai įdomu. Manau, ateityje tikrai rinksiuosi su technologijos mokslais susijusias studijas”, – įspūdžiais tryško praėjusią savaitę LITEXPO parodų centre vykusiame renginyje #SWITCH sutikta moksleivė Gerda, konstravusi mikrorobotinį tarakoną Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) stende.
Vieniems žmogaus nusileidimas Mėnulyje – didžiausias žmonijos pasiekimas, kitiems – gudri Šaltojo karo konspiracijos teorija. Jau daugiau nei 40 metų žmonija nesutaria – ar žmogus nusileido Mėnulyje, ar tik kino studijoje. Tačiau panašu, kad NASA pateikė įrodymus, kuriuos nuginčyti sunku net aršiausiems skeptikams.
NASA robotas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) Mėnulyje nufotografavo žmonių paliktus įrenginius ir net pėdsakus.
LRO į kosmosą buvo paleistas 2009 m. Per tą laiką jau buvo gauta panašių prastos kokybės nuotraukų. Tačiau dabar robotui pavyko prie Mėnulio priartėti 25 km atstumu.
NASA mosklininkas Noah Petro teigia, kad šios fotografijos – geriausios, kurias iki šiol yra pavykę padaryti žmonijai.„Nuotraukose aiškiai matyti, kuria kryptimi ėjo astronautai, kur ėmė pavyzdžius ir tyrė Mėnulio paviršių“, – sakė Noah Petro.
Iki šių nuotraukų, Pasaulyje virė aistros. Jas labiausiai kurstė Šaltojo karo Amerikos-Sovietų Sąjungos varžybos ir faktas, kad Sovietai buvo pirmieji, į Mėnulį išsiuntę žmonių kurtą prietaisą – „Luna 2“. Buvo kuriami dokumentiniai filmai, keliamos teorijos, kad 1969 m. amerikiečių vaizdo įraše nesimato žvaigždžių, šešėliai krenta ne į tą pusę ir viskas suklastota tiesiog norint pralenkti sovietus.
Kaip buvo iš tiesų jau netrukus galėsime įsitikinti ir mes. Japonija ir Indija turistinės keliones į Mėnulį planuoja pradėti dar 2020 m., pirmąją Mėnulio bazę pastatyti jau 2030 m.
Laikas.lt
Nuotraukos ir vaizdo įrašas: Dailymail.co.uk
Prasidedant naujam semestrui aukštosiose mokyklose, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) paskelbė tradicinius „Studentų apdovanojimus 2010”, kuriuos šiais metais rinko daugiau nei 7800 studentų.