Search Results for: "sąmoningas kvėpavimas"
Šiuolaikinis gyvenimo ritmas dažnai neleidžia sustoti: lekiame į darbą, tarsi uraganas iššluojame parduotuvę, užkandame greito maisto, kitą dieną ir vėl viskas kartojasi iš naujo. Tokio greito tempo palydovai – stresas, nuovargis, prasta emocinė būklė – ilgainiui gali sukelti rimtų psichologinių problemų, priversiančių ieškoti pagalbos. Tačiau ar tai tikrai būtina?
Kilimėliais nuklota salė ant kurių erotiškai rangosi gausybė gražių moterų… na arba pabandykime iš kitos pusės – stilinga ir madinga šiuolaikinė grupinė mankšta su kitomis ne tokiomis gražiomis moterims, kurioms reikia numesti gerokai daugiau svorio…
Daugeliui žmonių vabzdžių įgėlimai ir įkandimai asocijuojasi tik su nemaloniu jausmu. Vis dėlto jie gali sukelti ne tik vietinę ar toksinę, bet ir sisteminę alerginę reakciją. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusįjį gali ištikti mirtis.
Deja, dar nėra tokios burtų lazdelės, kuri akimirksniu nugalabytų jūsų „naktinius priešus“ ir galėtumėte pasinerti į saldų miegelį. Visgi, žengtumėte didelį žingsnį, jei visų pirma išsiaiškintumėte, kokie veiksniai įtakoja naktinius košmarus. Toliau turėtumėte pasitengti kuo labiau sumažinti šiuos veiksnius.
Ryškiausi ir įsimintiniausi sapnai būna giliausioje miego stadijoje, vadinamojoje greito miego stadijoje. Tuo metu žmogaus vokai aktyviai juda, beveik kaip nemiegant, kvėpavimas būna padažnėjęs, o smegenys išnaudoja tiek energijos, kiek ir diena. Košmarai miegančiuosius aplanko būtent šioje miego fazėje. Po dešimties minučių greito miego žmogus gali prabusti, įsiminęs sapną.
Žmonių sapnų kiekiai bei jų prisiminimas (atgaminimas) labai skiriasi.
Mūsų sapnų dažnumui ir turiniui gali turėti įtakos netgi tokie veiksniai kaip tos dienos maistas, alkoholis, gyvenimiškos emocinės būsenos ir situacijos bei galybė kitų fiziologinių faktorių. Verta žinoti, kad net tam tikrų vaistų šalutinis poveikis gali būti košmarų priežastimi.
Maistas ir košmarai
Žurnalas „International Journal of Psychophysiology“ atliko tyrimą, kurio metu grupė žmonių keletą dienų maitinosi įprastai, paskui tiek pat laiko valgė labai aštrų, turintį daug prieskonių maistą. Palyginus abiejų laikotarpių jų miego kokybę, pasitvirtino faktas, kad pavalgę aštraus maisto tyrimo dalyviai naktį dažniau prabusdavo ir jausdavo nerimą. Nuo seno daugelis žino, kad prieš miegą geriau nevalgyti riebaus maisto, kadangi miegas bus neramus arba tikrai pakankins vienas kitas slogutis. Amerikiečių žurnalas „Psychological Report“ atliko tyrimą, kurio metu patvirtino faktą, kad žmonių, kurių racione vyrauja vadinamasis greitasis ir riebus maistas kur kas dažniau skundžiasi naktiniais košmarais.
Streso įtaka sapnams
Stresas ir kraštutinės gyvenimiškos situacijos yra vienas iš svarbiausių psichosocialinių veiksnių, darančių didžiausią įtaką mūsų sapnams. Tyrimai rodo, kad mes linkę sapnuoti ir prisiminti labiau blogus, nei gerus sapnus. O teorija paprasta – nesąmoningas noras sapnuoti košmarus.
Galima sakyti, kad košmarai mums tampa mini imitaciniais pasauliais, kuriuose mes sprendžiame numanomas pavojingas situacijas, psichologiškai subręstame grėsmei, kai ji ateina į mūsų tikrąjį gyvenimą. Turite atkreipti dėmesį ne tik į patiriamą stresą darbe, bet ir buitinius nesklandumus namuose.
Norėdami atsikratyti košmarų, susiplanuokite nuoseklų pasirengimo miegui ritualą, kuris gali padėti sumažinti jūsų košmarų intensyvumą ir dažnį. Pirma, prieš miegą mažiau šnekėkite ir galvokite apie stresines situacijas. Antra, meditacija padės „išvalyti“ mintis nuo neigiamų emocijų. Trečia, fiziškai jums gali pagelbėti šilta vonia ar rami muzika.
Įdomu:
Košmarai, prasidėję moteriai po vaiko gimimo, gali būti ryškus pogimdyvinės depresijos požymis.
5-10 proc. suaugusiųjų kartą per mėnesį sapnuoja košmarus.
Liaudyje manoma, kad košmarus gali iššaukti mėsos ir „sunkaus“ maisto valgymas prieš miegą.
Košmarų, kuriuose regite jums ypatingai skausmingą įvykį, intensyvumo mažėjimas rodo jūsų realų psichinės būsenos gerėjimą.
Jei jūsų košmarai dažnai neturi pabaigos, t.y. nubundate pačiu įdomiausiu sapno metu, šį nemalonų ciklą padėti nutraukti gali:
Košmaro „įgarsinimas“ – tiesiog su kažkuo apie tai pasikalbėkite.
Užrašykite košmaro „scenarijų“.
„Perrašykite“ košmaro scenarijų – sukurkite laimingą pabaigą.
Lietuviškoje tradicinėje virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai. Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienė pataria kaip išvengti apsinuodijimų grybais ir kaip suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus.
Maloniai šiltas ir lietingas ruduo – grybautojų džiaugsmas, tačiau kuo daugiau grybų, tuo didesnis pavojus jais apsinuodyti, perspėja „Šeimos vaistinė“. Nors Lietuvoje grybavimo tradicijos gana senos, literatūros apie valgomus, nevalgomus ir nuodingus grybus tikrai daug – kasmet pasitaiko apsinuodijimų grybais.
„Apsinuodijus grybais, labai svarbu nedelsti ir vos tik atpažinus pirmuosius apsinuodijimo požymius, iškart imtis būtinosios pagalbos veiksmų – juos reikia tiksliai žinoti, kad vietoj būtinosios pagalbos nepakenktume“, – perspėja vaistininkė Danutė Bubnienė iš „Šeimos vaistinės“.
Vaistininkės teigimu, kaip kurie požymiai gali būti sunkiau pastebimi iš šalies, todėl kiekvienas žmogus turėtų stebėti savo savijautą, suvalgius grybų patiekalų. Apsinuodijus grybais gali pasireikšti panašūs požymiai kaip ir apsinuodijus įprastu maistu, tai – bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, taip pat galvos, pilvo skausmai, viduriavimas. Vis dėlto, pavojingesni yra tie simptomai, su kuriais įprasto apsinuodijimo atveju nesusiduriame arba susiduriame itin retais atvejais, tai akių vyzdžių išsiplėtimas, gali prasidėti traukuliai, haliucinacijos, apsinuodijęs grybais žmogus gali prarasti sąmonę arba gali retėti jo pulsas, kvėpavimas, keistis odos ir gleivinės spalva.
Ką daryti apsinuodijus grybais?
„Šeimos vaistinė“ pastebi, kad dažniausiai apsinuodijama dviejų rūšių grybais. Pirmoji rūšis – tai ne itin nuodingi ar netinkamai paruošti grybai, kuriuose esančios kenksmingos medžiagos sudirgina virškinamąjį traktą.
„Suvalgius tokių grybų, po kelių valandų prasideda skrandžio ir pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas“, – įprastus apsinuodijimo požymius vardina Danutė Bubnienė.
Pajutus šiuos požymius apsinuodijusį žmogų reikia nedelsiant paguldyti, nes gali būti sutrikusi širdies veikla. Jokiu būdu negalima duoti gerti vandens, nes su juo dar daugiau nuodingųjų medžiagų gali patekti į žarnyną.
Apsinuodijusiajam būtina išplauti skrandį ar bandyti sukelti vėmimą. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, reikia paguldyti jį ant šono, pasirūpinti, kad neužspringtų (jei vemia). Tik vėliau, atsikračius suvalgyto maisto, galima duoti išgerti 1-2 litrus šilto vandens, kišti pirštus į burną, dirginti ryklę, kol skrandis visiškai išsivalys.
„Išplovus skrandį nusilpusiam žmogui galima duoti gerti arbatos, tačiau privaloma kategoriškai vengti alkoholinių gėrimų. Klaidinga manyti, kad alkoholiu galima dezinfekuoti organizmą. Atlikus pirmuosius pagalbos veiksmus , būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes likę organizme nuodai gali toliau veikti kūną“, – sako vaistininkai.
Antroji rūšis – mirtinai nuodingi grybai. Jų nuodingosios medžiagos pažeidžia inkstus ir kepenis. Apsinuodijimo požymiai iš pradžių būna tokie patys, kaip ir apsinuodijus mažiau nuodingais grybais, tačiau vėliau prasideda gelta, sutrinka kepenų veikla, sutrinka kraujo krešėjimo sistema, nustoja funkcionuoti inkstai. Apsinuodijus musmirėmis, labai greitai gali pasireikšti traukuliai, žmogus netenka sąmonės.
„Jei taip nutinka, apie skrandžio valymą namuose negali būti nė kalbos. Nukentėjusiajam reikalinga skubi medikų pagalba, todėl jį reikia kuo greičiau vežti į gydymo įstaigą ar kviesti greitąją medicinos pagalbą. Visais atvejais, vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir vežti kartu grybus, kuriais žmogus galėjo apsinuodyti“, – sako Danutė Bubnienė.
Po apsinuodijimo, siekiant atstatyti kepenų funkciją, reikėtų pavartoti augalinių preparatų, vaistinėse jie parduodami be recepto.
Ką reikia žinoti grybaujant
Kad grybavimas nesibaigtų ligonine arba, dar blogiau – mirtinu apsinuodijimu, reikėtų vadovautis pagrindinėmis taisyklėmis:
• Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus. Valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net patyrę grybautojai ar specialistai sunkiai gali juos atskirti. Iš visų grybų pavojingiausios yra musmirės, kurios mėgsta maskuotis ir būna panašios į pievagrybius, raukšlėtuosius gudukus, ūmėdes ar žaliuokes.
• Maistui netinkami sukirmiję ar pasenę grybai, juose gali būti susikaupę organizmui kenksmingų medžiagų.
• Pavojinga rinkti ir vartoti maistui šalnų pakąstus grybus, nes juose gali būti prasidėjęs baltymų irimas, pasigaminusios nuodingos medžiagos – aminai, amidai.
• Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 200-500 metrų, nes kitaip grybai gali būti sukaupę gerokai daugiau teršalų. Teršalus lengviau sukaupia raukšlėtasis gudukas (kalpokas), rudakepuris aksombaravykis (kai kur vadinamas šilbaravykiu), paprastasis kelmutis, gelsvarudis baltikas (kai kur vadinamas guote).
• Renkant grybus, reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes humusingoje žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų.
• Grįžus iš miško patartina apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti ir išdžiovinti atokiau nuo kitų rūbų ar avalynės.
Prieš einant į mišką, reikia gerai įsidėmėti, kokie grybai yra nuodingi bei pasidomėti, kaip jie atrodo.
Mūsų miškuose randami nuodingi grybai, kurių kenksmingos medžiagos neišnyksta juos verdant:
Mirtinai nuodingi
Žalsvoji ir smailiakepurė musmirės, (žalsvoji panaši į žaliuokę)
Nuodingasis ir rausvasis nuosėdis,
Rudeninė ir eglinė kūgiabudės, (panaši į kelmutį)
Rausvėjančioji plaušabudė.
Labai nuodingi
Aršioji ir nuodingoji tauriabudės, (gali būti panaši į baltos spalvos pievagrybius)
Margoji, gelsvoji musmirės,
Stambioji gijabudė,
Paturajo plaušabudė.
Mažiau nuodingi
Paprastoji musmirė,
Samaninis piengrybis,
Baltarudis baltikas,
Pilkoji meškutė.