Search Results for: "simbolis"
Dažnas mūsų save palepina sausainiais, ir ne tik švenčių metu. Tačiau šie saldumynai pagardinti itin sprangiais priedais, apie kuriuos težino retas. Žmogaus teisių stebėtojų tyrimai atskleidžia, kad jų gamyboje naudojama kakava, cukrus ir palmių aliejus už savęs palieka milijonų žmonių kančių ir nuniokotos gamtos kelią.
Blynai. Vien nuo šio žodžio paminėjimo daugeliui žmonių sužimba akys. Šis patiekalas yra namų jaukumo sinonimas, nesvarbu ar juos valgysite ryte įsispyrę į šlepetes, ar mėgausitės jais vakarieniaudami su klegančiais draugais. Blynai vis tiek išliks universaliausiu maistu, užtikrinančiu gerą savijautą.
Žmonėms, apsisprendusiems dėl organų donorystės po mirties, klausimų apie donoro kortelę įprastai nekyla – jie arba pageidauja ją turėti, arba informuoja, kad duomenys turi būti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o kortelė jiems nereikalinga. Pageidaujantys ją turėti, nešiojasi ją piniginėje ir nebijo, kad ją kas nors pamatys.
8-asis Tarptautinis Kauno kino festivalis pristatys aukščiausius Kanų kino festivalio (Prancūzija) apdovanojimus pelniusius filmus bei rinktinę vengrų kino klasiko Miklóso Jancsó retrospektyvą. Kauno kino salių durys atsivers jau trečiadienį. Filmų seansai vyks rugsėjo 24–spalio 5 d. „Romuvoje“ ir Kauno technologijos universiteto III rūmuose.
Vyresniems žmonėms tatuiruotės asocijuojasi su kaliniais. Dabar į tai žiūrime lyg į mitą, tačiau tame tikrai yra nemažai tiesos.
Velykų proga purpurine spalva nudažyti triušiniai bandikutai Australijos laukinės gamtos parke. Triušinis bandikutas yra Velykų simbolis Australijoje. Kaip pasakoja Vikipedija, triušinis bandikutas (lot. Macrotis lagotis, angl. Greater Bilby) – bandikutų (Peramelemorphia) eilės sterblinis žinduolis. Gyvūnai sveria apie 0,8 – 2,5 kilogramo. Patino kūno ilgis 30 – 55 centimetrai, patelės – 29 – 39 centimetrai. Seniau šie sterbliniai buvo paplitę pietinėje Australijos dalyje, bet dabar yra reti. Šiandien triušiniai bandikutai, kaip ir daugelis kitų Australijos sterblinių yra saugomi. Keturi iš šešių porūšių išnyko.
Kiekvienas grožį suvokiame savaip. Meksikietei Mary Jose Cristerna grožis – ragai, iltiniai dantys, dešimtys auskarų ir visą kūną nusėjusios tatuiruotės.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas pirmą kartą atskleidė Lietuvos gyventojų dovanų pirkimo įpročius. Paaiškėjo, kad praktiškus daiktus perka keturi iš dešimties gyventojų, tačiau dovanų pirkimą planuoja tik kas septintas.
Lapkričio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, visiškai niekam nieko nedovanoja tik 5,7 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis, 38 proc. apklaustųjų, sako dovanojantys tam asmeniui reikalingus daiktus.
Dažniausiai praktiškas dovanas perka vyresni nei 46 metų gyventojai, taip pat tie, kurie yra sukūrę šeimas, turi aukštesnį išsilavinimą, gauna didesnes pajamas. Tuo tarpu pirkti spontaniškai ir idėjų dovanoms ieškoti parduotuvėje labiausiai linkę yra 18-25 metų asmenys.
„Praktiškas požiūris į dovanų pirkimą – finansinės brandos požymis. Tyrimo rezultatai rodo, kad ta branda iš dalies priklauso ir nuo amžiaus, ir nuo patirties. Greičiausiai būtent gyvenimiška patirtis diktuoja siekį dovanoti tai, kas sukuria praktinę pridėtinę vertę dovanos gavėjui“, – sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Praktiškų daiktų naudą pripažįsta ir Europos gyventojai: bendrovės „Deloitte“ apklausos duomenimis, daugiau nei pusė europiečių šventėms norėtų gauti dovanų kuponus, knygas, taip pat drabužius arba batus.
Vis dėlto, ekspertės nuomone, lietuvių praktiškumas nėra tvirtai įsišaknijęs – dažnai jį atsveria chaotiškas dovanų pirkimo būdas. Tyrimas parodė, kad į spontaniškus pirkinius linkusių ar besirenkančių iš perkainotų ar specialių akcijų metu parduodamų prekių gyventojų dalis (iš viso 28 proc.) yra dvigubai didesnė nei tų, kurie savo išlaidas dovanoms apgalvoja iš anksto.
„Tiksliai žinodami, kokias dovanas pirks ir kiek joms gali skirti, į parduotuves eina tik 14 proc. iš daugiau nei tūkstančio apie savo dovanų pirkimo įpročius papasakojusių tyrimo dalyvių“, – sako O. Bložienė. Ekspertė pastebi, kad šventiniu laikotarpiu spontaniškai perka ir idėjų parduotuvėse dažniau ieško vyrai nei moterys, kurios dovanų pirkimą gerokai dažniau planuoja iš anksto arba dovanas gamina pačios. Beje, dovanų gaminimo tema buvo ypač populiari ir aktuali pastaraisiais metais, kuomet stengtasi išleisti kuo mažiau ir kuo racionaliau išnaudoti tai, kas išleidžiama. Vis dėlto, tyrimo duomenimis, dovanas gaminančių gyventojų yra tik 2,7 proc.
Simboliškomis dovanėlėmis apsiriboja 36 proc. apklaustųjų. Tačiau O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad ir tokias dovanas perkant reikia būti itin atidiems, mat daug simboliškų dovanėlių dažnai gali sudaryti visai nesimbolišką sumą.
Norintiems dovanoms neišleisti per daug, asmeninių finansų specialistė pataria pirmiausia susidaryti asmenų, kuriuos norima pasveikinti sąrašą ir nuspręsti, kokio dydžio suma galėtų būti skirta iš viso. Turint šiuos duomenis, bus paprasta dovanų biudžetą paskirstyti kiekvienai dovanai ar asmeniui. Aiški suma susiaurins pasirinkimą, o tai gali palengvinti paieškas, tuo pačiu padės neviršyti savo finansinių galimybių.
„Dar geriau, jei sudarinėjant asmenų sąrašą bus bent apytiksliai pasižymima, kokia dovana tam konkrečiam žmogui labiausiai tiktų. Žinant, ką reikia nupirkti ir galimą išleisti sumą, verta skirti laiko ir palyginti to paties daikto kainas skirtingose prekybos vietose“, – svarbiausias racionalaus apsipirkimo taisykles primena O. Bložienė.
Tikriausiai visi esate girdėję dainą apie deimantus – geriausius merginos draugus. Ši dainos eilutė laikui bėgant tapo dar aktualesnė, nes auksiniai žiedai su deimantais bei auskarai su šiais nepaprastai gražiais brangakmeniais tampa vis populiaresni. Šiandien nei žiedai, nei auskarai su deimantais nebėra tik statuso simbolis – tokie papuošalai yra itin aktualūs ir dažnai nešiojami kasdien. Kokios juvelyrikos tendencijos šiuo metu vyrauja ir ką rinktis, jeigu papuošalų dėžutėje trūksta naujų auskarų, vėrinio ar žiedo su deimantu? Skaitykite toliau ir sužinokite, kas yra madinga šiais metais!
Viešint užsienyje dažniau kyla klausimas ne kaip rengtis, bet kaip bendrauti. Gebėjimas susikalbėti vietine ar tarptautine kalba dar nereiškia, kad jūsų kūno kalba neįžeis ar nesupykdys vietinių.