Search Results for: "skiepai"
Vasara – poilsio ir atostogų metas, kuomet nemažai laiko praleidžiama gamtoje, daug keliaujama. Planuojant pramogas pravartu ne tik kruopščiai suplanuoti atostogas, tačiau būtina pasirūpinti ir skiepais, padėsiančiais ne tik saugiai ir sveikai pailsėti, tačiau ir išvengti nesklandumų renkantis kelionėms egzotiškas šalis.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia visuomenės dėmesį, kad, nepaisant įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasigirstančių neatsakingų kaltinimų, vakcinų skiepijimas yra viena veiksmingiausių, saugiausių, griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Todėl visuomenė raginama pasitikėti moksliškai įrodytais sveikatos profesionalų teiginiais, o ne jokių ekspertų išvadomis nepagrįstais neatsakingais žiniasklaidos atstovų svarstymais.
„Suvokdami žiniasklaidos poveikio galimybes Lietuvoje, kreipiamės į visuomenę prašydami pasitikėti visų pirma moksliniais įrodymais, ne vien žurnalistų svarstymais, – sako sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Faktai iškalbingi: besivystančiose šalyse, kur nėra galimybės pasiskiepyti, kas antras vaikas iki 5 metų amžiaus miršta nuo užkrečiamų ligų. Todėl bandymai diskredituoti Lietuvos mokslininkus atmetant viso pasaulio patirtį vertintini mažų mažiausiai kaip neatsakingi“.
Atkreipiame dėmesį, kad tik skiepų dėka pasaulyje pavyko likviduoti raupus, iki minimumo sumažinti poliomielito, difterijos, tymų, kokliušo, virusinio hepatito B ir kitų infekcinių ligų epidemijų grėsmę. Šiuolaikinių vakcinų saugumas ir efektyvumas yra užtikrinamos aukščiausio lygio griežtai kontroliuojamomis priemonėmis, o apie galimas bendrines ir šalutines reakcijas skiepijami asmenys visada išsamiai informuojami. Todėl gąsdinant visuomenę skiepų pavojumi galima sulaukti užkrečiamų ligų epidemijos, brangiai kainuosiančios žmonėms ir valstybei.
Atsižvelgiant į Europos šalių praktiką ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, priimtinas ir neginčijamas kitose šalyse, Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programa. Pagal šią programą Lietuvoje kūdikiai ir vaikai skiepijimai nuo dešimties užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozė, hepatitas B, kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo infekcija, tymai, raudonukė, epideminis parotitas) pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Taip pat jau trečius metu iš eilės valstybės lėšomis skiepijami suaugę asmenys, priklausantys tam tikroms rizikos grupėms gripo vakcina; asmenys po traumų skiepijami nuo stabligės, asmenys, sužaloti naminių ar laukinių gyvūnų – nuo pasiutligės. Taip pat vyresni nei 26 m. asmenys skiepijimai difterijos vakcina. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programą, 2011 m., atsižvelgus į šalies ekonomines galimybes, numatyta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti vaikų skiepijimus konjuguota pneumokokine vakcina, o 2012 m. į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti skiepijimus žmogaus papilomos viruso vakcina.
Kai kurių žiniasklaidos priemonių siekis diskredituoti skiepus kaip vieną sveikatos išsaugojimo priemonių kelia nerimą ir Lietuvos gydytojų profesinių draugijų atstovams, tarp kurių Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas prof. A. Laiškonis, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. A. Valiulis, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos viceprezidentas prof. L. Valius, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė doc. D. Vaitkienė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imuniologų draugijos pirmininkė doc. R. Ėmužytė, Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos vykdančioji sekretorė gyd. I. Ivaškevičienė, Baltijos šalių vaikų onkohematologų draugijos pirmininkė doc. L. Ragelienė, VU Šeimos medicinos centro vadovas doc. V. Kasiulevičius, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. V. Urbonavičius, Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkė gyd. A. Jankauskienė, Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų draugijos pirmininkė doc. V. Žilinskaitė. Šių žymių Lietuvos medikų pasirašytą laišką gavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, SAM. Laiške be kita ko teigiama, kad neleistina, jog didesnių reitingų siekimas keltų pavojų vaikų sveikatai.
Sezoninis gripas – užkrečiama virusinė liga, žiemos mėnesiais Europoje dažniausiai tampanti epidemija. Tai – viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, taip pat viena svarbiausių sergamumo ir mirtingumo visose valstybėse narėse priežasčių.
Kai kuriais atvejais, įvykus komplikacijoms, nesunki kvėpavimo takų infekcija gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti kitų antrinių komplikacijų, kurios kartais baigiasi mirtimi. Sergant gripu paūmėja daugelis lėtinių ligų, ypač vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims. Mokslinių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo gripo siekia 0,05-0,1%, tačiau dažnai mirties priežastimi konstatuojamos lėtinės kvėpavimo takų ar širdies kraujagyslių sistemų ligos, o ne jų paūmėjimą sukėlęs gripas.
Sezoninio gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis. Tai veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepijimas turi du tikslus: apsaugoti asmenį ir valdyti užkrečiamųjų ligų paplitimą visuomenėje. Vakcinos nuo gripo efektyvumas apsaugant pasiskiepijusius siekia 80%. Persirgus susidaro ilgalaikis poinfekcinis imunitetas. Tačiau jis neapsaugo nuo pasikeitusios gripo virusų antigeninės sudėties, todėl skiepytis reikia kasmet. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės reguliariai peržiūri vakcinų sudėtį.
Ilgametės stebėsenos duomenimis, gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas, kurio susidarymas priklauso nuo pačios vakcinos kokybės, nuo skiepijimo atlikimo terminų ir technikos, besiskiepijančio sveikatos būklės, kaip senai sirgote kokia nors liga ar susergama tuoj po skiepijimo. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug per 2 savaites, didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos.
Pasitarus su gydytoju, verta skiepytis ir prasidėjus epidemijai, nes apsikrėtus gripu, vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę.
Virusologinės analizės duomenimis, 2010 m. trivalentė sezoninio gripo vakcina veiksmingai ir patikimai apsaugos nuo šio sezono gripo virusų. Visos gripo vakcinos saugios. Nei viena vakcinos sudedamoji dalis negali sukelti gripo. Povakcininės vietinės reakcijos (sukietėjimas, skausmas, paraudimas dūrio vietoje) pasitaiko iki 20% pasiskiepijusių ir praeina be gydymo. Gripo vakciną galima vartoti kartu su kitomis vakcinomis.
PSO skiepytis nuo gripo ypač rekomenduoja šiems rizikos grupių asmenims bei jų šeimos nariams:
• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
• dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.);
• asmenims, gyvenantiems socialinėse globos įstaigose.
Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo:
• jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;
• jei esate alergiškas kiaušinio baltymui;
2010–2011 m. gripo sezono metu Lietuvoje ketvirtą kartą organizuojamas rizikos grupių asmenų skiepijimas valstybės lėšomis įgyta vakcina. Vilniaus apskritis gavo 21540 gripo vakcinos dozių, kurios pristatytos paraiškas pateikusioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Aukščiau minėtoms rizikos grupėms priklausantys asmenys gali kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytoją dėl nemokamo skiepijimo sezonine gripo vakcina.
Gautos sezoninio gripo vakcinos paskirstytos visoms Vilniaus apskrities savivaldybėms: Vilniaus miesto 13488 vnt. (63%), Vilniaus rajono 1731 vnt. (8%), Elektrėnų 1199 vnt. (6%), Širvintų 983 vnt. (5%), Švenčionių 895 vnt.(4%), Šalčininkų 524 vnt. (2%) ir Trakų rajonui 1129 vnt.(5%).
Per du šiais metais vykdomos kampanijos mėnesius sėkmingai suskiepyta dalis (nuo gautųjų) vakcinų savivaldybėse: Vilniaus (71%), Vilniaus rajono (77%), Traku rajono (76%), Elektrėnų (70%), Šalčininkų (76%), Širvintų (39%), Švenčionių (99%). Tačiau visose savivaldybėse tai tesudaro 2–3% nuo visų gyventojų skaičiaus.
Rizikos grupių skiepijimo analizės duomenimis sėkmingiausiai skiepijami asmens sveikatos priežiūros darbuotojai Širvintų ir Elektrėnų savivaldybėse atitinkamai 77% ir 42% visų praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų tose administracinėse vietovėse. Socialinių globos įstaigų gyventojus sėkmingai skiepija Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybės atitinkamai 95% ir 51% iš visų administracinėje vietovėje registruotų šios rizikos grupės asmenų. Prioritetinėje 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje skiepijimo apimtys didžiausios Elektrėnų, Švenčionių savivaldybėse bei Trakų rajone atitinkamai 19,17%, 14,45%, 14,59% visų šio amžiaus gyventojų administracinėje vietovėje. Rezultatai kuklūs, kuomet siekiamybė – iki 2014–2015 m. žiemos sezono pasiekti 75 % vyresnio amžiaus žmonių ir, jei įmanoma, kitų nurodytų rizikos grupių skiepijimo mastą.
Nėščios moterys skiepijasi nedrąsiai, nors tai šiai ypatingos rizikos grupei itin rekomenduojama bet kuriuo nėštumo metu. Paskiepijus nėščiąją gripo vakcina likus keliems mėnesiams iki gimdymo, pasigaminę antikūnai perduodami ir vaisiui, taip apsaugomas ir būsimas kūdikis.
Siekiant šių pokyčių, rengiamos visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros specialistų švietimo kampanijos: visi sveikatos priežiūros sektoriaus dalyviai, rizikos grupės, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, gydytojai, sveikatos priežiūros sistemos pareigūnai ir politinius sprendimus šioje srityje priimantys asmenys informuojami apie sezoninio gripo problemą. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai aiškina savo pacientams, kurie yra labiau pažeidžiami, apie galimą itin didelį pavojų.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai taip pat turėtų žinoti, kad jiems tenka atsakomybė už deramą savo pacientų informavimą apie skiepijimą. Skiepijimo kampanijos sėkmė – visų specialistų darbo indėlis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai besiruošiančius žiemos atostogoms gyventojus ragina pasirūpinti sveikata. Prieš kelionę rekomenduojama užsukti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir suteiks informacijos apie reikalingas ligų profilaktikos priemones.
Geriausia specifinė profilaktikos nuo užkrečiamųjų ligų priemonė – vakcinacija. Kad susidarytų imunitetas ligai, skiepytis reikia mažiausiai 2 savaites iki kelionės. Priklausomai nuo šalies į kurią vykstate, skiepai gali būti privalomi arba rekomenduojami. Rekomendacijas keliautojams kasmet išleidžia Pasaulio sveikatos organizacija.
„Kai kurios šalys reikalauja, kad turistai turėtų tarptautinius skiepų pasus, su nurodyta informacija apie galiojančią vakcinaciją nuo tam tikrų ligų”, – aiškino ULAC Skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė. Ji nuramino bijančius adatų – kai kurios vakcinos yra kompleksinės, todėl vienos vakcinacijos metu galima pasiskiepyti nuo kelių ligų.
Ligos, nuo kurių dažniausiai rekomenduojama pasiskiepyti prieš keliones:
Difterija – bakterinė infekcinė liga. Pagrindinis užsikrėtimo kelias – oro lašelinis. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl neretai liga pasibaigia mirtimi. Vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Stabligė – ligos sukėlėjas į organizmą patenka per odos pažeidimus, paveikiama nervų sistema, kyla stiprių raumenų spazmų, liga gali baigtis mirtimi. Pirminė vakcinacija yra trijų injekcijų (imunitetas susiformuoja po antrosios vakcinos dozės). Papildoma vakcinos dozė skiriama suaugusiesiems kas 10 metų.
Hepatitas A – viena dažniausių užkrečiamų ligų, kuria gali užsikrėsti keliautojai. Tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Liga paplitusi Pietryčių Azijos, Vidurio Rytų bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse. Skiriamos dvi vakcinos dozės, pirmoji prieš keturias savaites iki kelionės, antroji po 6-12 mėn.
Hepatitas B – tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per organizmo skysčius, kraują, atsitiktinių lytinių santykių metu ir šimtą kartų labiau užkrečiama nei ŽIV. Ilgą laiką liga yra nepastebima, tačiau kepenų cirozės vystymosi gali išvengti retas ligonis. Rekomenduojama skiepytis vykstantiems į Pietryčių Azijos ir Vidurio Rytų šalis Reikalingos trys vakcinos dozės, pirmas dvi gali būti skiriamos prieš kelionę, paskutinioji po kelionės.
Vidurių šiltinė – tai labai užkrečiama ir pavojinga liga, galimi net mirties atvejai. Pasireiškianti žarnyno uždegimu, viduriavimu, karščiavimu ir kt. Užkrečiama per maistą ir vandenį. Didžiausia ligos grėsmė – Šiaurės bei Vakarų Afrikos ir ypač Pietų Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Viena vakcinos dozė saugo trejus metus.
Geltonasis drugys – virusinė liga, kurią platina uodai. Galima užsikrėsti Afrikos, Pietų Amerikos šalyse. Norint įvažiuoti į daugelį šių šalių reikalingas tarptautinis skiepų pasas. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta. Reikalinga viena vakcinos dozė, imunitetas susidaro dešimčiai metų.
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Maliarija. Ją platina uodai, galima užsikrėsti 100 šalių, o 90 proc. tropinės maliarijos (sunkiausios formos liga) galima užsikrėsti Afrikoje. Nuo šios ligos apsaugo tik vaistai (tabletės), vakcinos nėra.
Jei keliaujate su mažais vaikais, rekomenduojama juos paskiepyti nuo vėjaraupių ir rotavirusinės infekcijos.
Atostogos – metas, kai visus rūpesčius norisi palikti namuose. Poilsio savaitė ar dvi reikalinga kiekvienam iš mūsų, siekiant išvengti pervargimo ir jį lydinčių liūdnų pasekmių sveikatai. Tačiau ir per atostogas, o tiksliau – dar prieš jas, reikėtų apgalvoti, kad ligos puola ir kelionių metu. Tinkamai sukomplektuota vaistinėlė padės jų išvengti ar bent jau sumažinti nemalonius simptomus.
Įsipjauti, nudegti, nutrinti ar kitaip pažeisti odą, ko gero, teko kiekvienam. Dažnai smulkiems pažeidimams net neskiriame ypatingo dėmesio – užklijuojame po ranka esančiu pleistru ir tiek. Visgi specialistai pabrėžia, kad, tinkamai nedezinfekavus, neišvalius žaizdos, reguliariai nekeičiant pleistrų ar tvarsčių, net ir mažas odos pažeidimas gali sukelti problemų.
Gavome pranešimą, kad Justiniškėse, Taikos g. požemiuose (inžinerinių komunikacijų kolektoriuje) žmonės jau nebe pirmą dieną girdi gailiai verkiantį kačiuką. Moterys kalbėjo, kad kažkuriai kitai organizacijai buvo apie tai pranešta, bet pagalbos nesulaukta, todėl netoliese gyvenanti mūsų Anželika pasiėmė gaudyklę ir per lietų pėsčiomis išskubėjo į nelaimės vietą, nes dar kelių dienų be maisto ir vandens kačiukas nebūtų ištvėręs. Buvo dešimta valanda vakaro, todėl teko pavargti, kol per įvairius informacijos numerius galiausiai pavyko susisiekti su budinčiais Vilniaus šilumos tinklų specialistais. Be jų į kolektorių patekti nebuvo įmanoma.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajono (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.
Atslūgus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, specialistai rekomenduoja pasimokyti iš net 18 mirties atvejų sukėlusios epidemijos ir daugiau dėmesio skirti profilaktikai, atidžiau stebėti savo organizmą, tinkamai gydytis ir užkirsti kelią ligos paūmėjimams ar komplikacijoms. Vaistininkų teigimu, profilaktikai bei pirmiesiems simptomams gydyti nėra būtini vaistai, taip pat puikiai tinka ir natūralios priemonės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose vasario pabaigoje. Jau žinoma ir apie erkių įsisiurbimo atvejus. Kadangi erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą, paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, greitai jų aptiksime visuose miškuose ir parkuose.